II Niutono dėsnio eksperimentinis patikrinimas, tolygiai greitėjančio ir tolyginio judesio tyrimas

3. ATVUDO MAŠINA Darbo tikslas: II Niutono dėsnio eksperimentinis patikrinimas, tolygiai greitėjančio ir tolyginio judesio tyrimas. 1.Teorinė dalis: II Niutono dėsnis išreiškiamas : ma=F Nagrinėsime judesį dviejų vienodos masės M pasvarėlių 1, prikabintų prie siūlo galų permesto per skriemulį. Ant vieno svarelio uždėję papildomą pasvarėlį 2. Sistema veikiama neatsveriamos jėgos F = mg , judės kelyje S1 pastoviu pagrečiu a. Žiedas 3 atskiria papildomą pasvarėlį nuo svarelių sistemos ir toliau ji juda pastoviu greičiu. Siūlą veikia tempimo jėga P1 = Mg ir P2 = (M + m)g. Gauname, kad Išmatavę laiką t per kurį svarelis nueina kelią S2 2.Aparatūra ir darbo metodas: Vertikalios kolonos viršuje įtvirtinas skriemulys, per kurį permestas siūlas. Prie kolonos pritvirtinti trys kronšteinai. Prie siūlo galų pritvirtinti vienodos masės svareliai. Ant vieno svarelio uždedamas papildomas svarelis. Išjungus elektromagnetą sistema pradeda judėti su pagreičiu. Prieš pat pasiekiant pirmą fotoelektrinį daviklį paplidomas svarelis atskiriamas nuo svarelių sistemos ir toliau sistema be pagreičio įveikia kelią tarp fotoelektrinių daviklių. Skaitmeninė skalė parodo laiką per kuri svarelis nuėjo kelia tarp daviklių. 3.Darbo eiga 1.Sudarome rezultatams rašyti lentelę. Nr. mi, kg mi g , N tij , s j = 1 2 3 4 5 , s ai , m/s2 a′i , m/s2 1. 0,00652 0,0640 0,430 0,437 0,422 0,459 0,419 0,4334 0,0410 0,0497 0,487 2. 0,00807 0,0792 0,367 0,366 0,365 0,368 0,370 0,3672 0,0570 0,0607 0,596 3. 0,01250 0,1226 0,295 0,308 0,295 0,295 0,294 0,2974 0,0870 0,0910 0,893 2. Sureguliuojame, kad svarelis eitu per žiedinio laikiklio vidurį. 3. Skalėje išmatuojame atstumą tarp fotoelektrinių daviklių. 4. Pasižymime papildomo svarelio masę ir uždedame jį ant svarelio. Spaudžiame “Paleidimas”. Pasvarėliai ima judėti su pagreičiu. Žiedinis laikiklis sulaiko pasvarėlį ir sistema juda be pagreičio. Fotoelementai išmatuoja laiką t per kurį buvo nueitas svarelio kelias S2. 5. Tomis pačiomis sąlygomis išmatuojame dar keturis kartus. Apskaičiuojame nusileidimo laiko aritmetinį vidurkį. 6. Apskaičiuojame eksperimentinę pagreičio vertę: ; 7. Apskaičiuojame teorines pagreičio vertes: M=62,4*10-3kg 8. Braižome teorinę ir eksperimentinę pagreičio priklausomybę nuo mg jėgos. 5.Išvados: Teorinė pagreičio kreivė grafike priklauso nuo masės, kuo didesnė masė, tuo didesnė veikianti kūną sunkio jėga, o tai sąlygoja kūno greičio kitimą, t.y. pagreičio atsiradimą. Kuo didesnė masė tuo didesis pagreitis. Eksperimentinė pagreičio kreivė grafike priklauso nuo masės, nes pagreitis priklauso nuo sunkio jėgos, t.y. pagreitis sunkio jėgai. Kuo didesnė masė tuo didesnė sunkio jėga, tuo didesnis pagreitis.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!