Fotoelemento išorinio fotoefekto dėsnio tyrimas

1. Darbo užduotis. Ištirti vakuuminio fotoelemento voltamperinę ir šviesinę charakteristikas. 2. Teorinė dalis. Pagal antrą išorinio fotoefekto dėsnį per laiko vienetą iš medžiagos išlekiančių fotoelektronu skaičius yra tiesiogiai proporcingas šviesos intensyvumui. Su šviesos intensyvumu yra susijęs medžiagos paviršiaus apšvietimas. Todėl per laiko vienetą iš medžiagos išlekiančių fotoelektronų skaičius yra tiesiogiai proporcingas jos paviršiaus apšvietimui. Didėjant anodinei įtampai U, fotoelektronai stumiami anodo link vis didesne jėga ir vis daugiau jų pasiekia anodą, todėl foto srovės stiprumas I didėja. Padidėjus anodinei įtampai iki tam tikros reikšmės, anodą pasiekia visi iš katodo išlėkę fotoelektronai. Tolesnis anodinės įtampos didėjimas foto srovės stiprumo nedidina, nes jau ankščiau visi fotoelektronai pasiekdavo savo anodą. Didžiausio stiprumo foto srovė vadinama soties foto srovė. Kreivė vaizduojanti priklausomybę tarp anodinės įtampos U ir foto srovės stiprumo I , kai katodo apšviestumas nekinta, vadinama voltamperine charakteristika. Soties foto srovę sukelia visi iš katodo išlėkę fotoelektronai, kurių skaičius per laiko vienetą yra tiesiniame ryšyje su katodo apšvietimu. Todėl soties foto srovės stiprumas tiesiogiai proporcingas katodo apšvietimui. Kreivė , vaizduojanti priklausomybę tarp fotoelemento katodo apšviestumo ir soties foto srovės stiprumo, vadinama šviesine charakteristika. 3. Aparatūra ir darbo metodas. Matavimo aparatūros principinę schemą matome 1 pav., kuriame: E- kintamosios įtampos šaltinis , L- kintamosios sroves lygintuvas, keičiantis kintamąją srovę į pastovią, T- autotransformatorius , kuriuo kaičiame kintamąją įtampa lygintuvo įėjimo gnybtuose, V- voltmetras anodinei įtampai matuoti A-mikroampermetras foto srovės stiprumu I matuoti; F-fotoelementas, K- katodas, A –anodas, S-šviesos šaltinis katodui apšviesti. Darbo eiga: 1. Fotosrovės stiprumo priklausomybės nuo anodo įtampos nustatymas , esant pastoviam fotokatodo apšvietimui. Atitoliname šviesos šaltinį S nuo fotoelemento r = (25 – 30) cm nuotoliu. Tada, nekeisdami šviesos šaltinio padėties, anodo įtampą Ua nuo 0 didiname tol, kol gauname soties fotosrovę. Kartu pažymime fotosrovės stiprumo If vertes. Įtampą didiname tokiais intervalais, kad fotosrovės stiprumas ženkliai pakistų. Šį bandymą pakartojame, padidinę šaltinio nuotolį nuo fotoelemento. Matavimų rezultatus įrašome į lentelę. Gautuosius duomenis pavaizduojame If = f(Ua) grafikais. 2. Soties fotosrovės stiprumo priklausomybės nuo fotokatodo apšviestumo nustatymas. Vienam iš pasirinktų atstumų r parenkame soties fotosrovės režimo įtampą. Tada didiname šaltinio nuotolį r iki didžiausio tokiais intervalais, kad fotosrovės stiprumas pastebimai pakistų, kartu žymime fotosrovės stiprumo Is’ vertes. Po to, artindami šaltinį ir, esant toms pačioms r vertėms, žymime fotosrovės stiprumo Is” vertes. Apskaičiuojame vidurkius

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!