Vyro ir moters meilės vaizdavimas lietuvių literatūroje

Nuo pat seniausių laikų meilė apibūdinama kaip jausmas, skatinantis žmogų tapti geresniu, ir yra traktuojama kaip galingiausia bei paslaptingiausia vidinė žmogaus būsena. Jau prieš daugelį šimtmečių apie meilę samprotavo filosofai. Lietuvių rašytojai – ne išimtis. Meilės tema lietuvių literatūroje yra nagrinėjama dažnai. Tai įrodo daugelis lietuvių literatūros klasikos kūrinių, kuriuose meilė iškeliama kaip vertybė. Taigi, vyro ir moters meilė lietuvių literatūroje vaizduojama kaip jausmas, skatinantis kitaip matyti pasaulį ir tapti geresniu žmogumi.
Visų pirma, galima teigti, kad įsimylėjęs žmogus tampa drąsus, pasiaukojantis ir rūpestingas. Tai reiškia, jog, kai vyrą ir moterį sieja meilė, abu jie išsižada savanaudiškumo ir rūpinasi vienas kitu net ir pačiomis sudėtingiausiomis aplinkybėmis. Būtent toks dviejų žmonių ryšys atsispindi Jono Biliūno apysakoje „Liūdna pasaka“. Tai istorija apie sudėtingą, tačiau tikrą, besąlygišką ir gilią meilę. Kūrinio veikėjai vienas apie kitą sako: mano vyras, mano moteris. Jie abu pasižymi tokiomis savybėmis kaip polinkiu svajoti, darbštumu, pamaldumu, tikėjimu šviesia ateitimi, gailestingumu, jautrumu. Iš to galime padaryti išvadą, kad meilė yra daug dvasinių jėgų teikiantis jausmas. Kai apysakos veikėjas Petriukas išeina į sukilimą, jo mylimoji Juozapota gyvena laukimu ir neramybe. Jos baimės ir nuojautos išsipildo, jos mylimas vyras žūva, ir šis išgyvenimas palaužia moters dvasią. Petriuko mirtis kartu yra ir Juozapotos dvasinė mirtis. Nors šios meilės istorijos baigtis tragiška, kūrinio pabaiga nėra visiškai pesimistinė, nes sufleruojama mintis, kad meilė tai moralinė aukštuma, priešinga kūrinyje vaizduojamai valdžios neteisybei, priespaudai ir nežmoniškumui. Vadinasi, Petriuko ir Juozapotos istorija įrodo, kad mylintys ir mylimi gyvena pagal tikrąsias žmogiškąsias vertybes, nes yra pasiryžę aukotis, labiausiai trokšta teisybės, šviesos ir geresnio gyvenimo.
Visų antra, meilė lietuvių literatūroje parodoma kupina aistros ir intrigų, vedančių į pražūtį. Visgi meilė – tai toks jausmas, kuris apakina, žmogus atrodo lyg su rožiniais akiniais. Ji pakeičia žmogų ir sukelia priklausomybę, verčia elgtis neapgalvotai. Panašiai kaip ir Mariaus Katiliškio xx. a. vidurio Lietuvos išeivijos rašytojo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!