Vyriausybių stabilumas nepriklausomoje Lietuvoje

Vyriausybės stabilumo klausimas yra nagrinėjamas daugelio politologų. Bandoma ieškoti pagrindinių veiksnių, įtakojančių vyriausybių stabilumą. Tarp svarbiausių kabinetų ilgaamžikumą lemiančių veiksnių yra nurodoma partinė sistema. Rinkimų sistema taip pat turi įtakos, kadangi partinė sistema formuojasi priklausomai nuo rinkimų sistemos. Svarbu atkreipti dėmesį ir į politinį režimą, kadangi vyriausybės stabilumą taip pat veikia valdžios pasiskirstymas šalyje.
Partinės sistemos determinuoja formuojamų vyriausybių pobūdį. Vyriausybės pobūdis apibrėžiamas pagal partijų, kurių atstovai įeina į kabinetą, skaičių.1 Esant dvipartinei sistemai arba daugiapartinei sistemai su viena dominuojančia partija, atsiranda galimybė suformuoti vienpartinę vyriausybę. Tuo tarpu kai partinė sistema yra fragmentuota, šalyje dažniausiai nėra sąlygų vienpartinei vyriausybei suformuoti, todėl kelios partijos susijungia į koaliciją.
Manoma kad vienpartinės vyriausybės yra ilgaamžiškesnės negu koalicinės. Per penkiolika nepriklausomybės metų Lietuvoje buvo suformuota trylika vyriausybių. Trys jų buvo vienpartinės, o dvi- vienpartinės su neformalios koalicijos elementais (tai 1990-ųjų K. Pruskienės ir 1991-ųjų A. Šimeno vadovaujamos vyriausybės).2 Pažvelgus retrospektyviai galima teigti, kad Lietuvoje vienpartinės vyriausybės buvo pakankamai stabilios (ypač A. Šleževičiaus vadovaujama vyriausybė3), o iširdavo dėl subjektyvių priežasčių arba politinių jėgų pasikeitimo.
Koalicinės vyriausybės vertinamos pakankamai kontraversiškai. Vienas pirmųjų moderniųjų politologų Lawrence Lowell politkos aksioma laikė teiginį, kad koaliciniai kabinetai yra trumpalaikiai ir silpni.4 Po 1996-ųjų metų Seimo rinkimų Lietuvoje buvo formuojamos tik koalicinės vyriasybės. Jos iš tikrųjų nepasižymėjo ilgaamžiškumu. Tačiau būtų klaidinga besąlygiškai priimti L. Lowell’o teiginį. Stabilūs bei veiksmingi koaliciniai Švedijos bei Vokietijos kabinetai5 akivaizdžiai jam prieštarauja.
Šiame rašto darbe apžvelgsiu įvairias partines sistemas ir jų įtaką vyriausybės stabilumui. Bus nagrinėjama partinės sistemos bei vyriausybių raida nuo 1990-ųjų metų nepriklausomoje Lietuvoje6 bei vienpartinių ir koalicinių vyriausybių susiformavimo prielaidos. Taip pat bus aptartas mūsų šalies politinis režimas, kadangi pusiauprezidentizmas yra reikšmingas veiksnys, įtakojantis vyriausybių veiklos trukmę Lietuvoje.
Nagrinėjant vyriausybių raidą Lietuvoje, daugiausiai dėmesio bus skirta vienai trumpiausiai veikusių po 2000-ųjų metų suformuotai Vienuoliktajai Vyriausybei, t.y. koalicinei R. Pakso vadovaujamai vyriausybei, bei jos iširimo priežastims.
Rašant darbą naudojausi G,Sartori’o,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!