Dekoncentracija ir decentralizacija Lietuvoje

Turbūt nepaslaptis, kad šios dvi sąvokos: ,,decentralizacija ir dekoncetracija‘‘ nėra mums taip puikiai žinomos ir suvokiamos. Tad tikriausiai ir apie decentralizacijos klasifikacija nuotuokiame nelabai daug. Taip pat, sunkoka būtų suvokti ir decentralizacijos ir dekoncetracijos vaidmenį Lietuvoje.
Tačiau kaip pareigingiems piliečiams, reikėtų suvokti, kad turėti, bet šiokį tokį, bendrą supratimą apie šias dvi ankščiau minėtas savokas mes turime.
3. Ir atskleisti, kos šių savokų vaidmuo Lietuvoje.
Decentralizaciją galima apibūdinti kaip “valdžios išskaidymą visuomenės planavimo, valdymo bei sprendimų priėmimo srityse ir perdavimą į sub-nacionalinius lygius arba, bendriau kalbant, valdžios perėmimą iš aukščiausiojo valdymo lygmens ir jos perdavimą žemesniesiems”. Tačiau šis apibrėžimas gali būti pateikiamas įvairiomis formomis ir gali sukelti įvairias politines pasekmes. Todėl pabandysiu atrasti dar vieną decentralizacijos apibrėžimą.
Decentralizacija – įgaliojimų ir atsakomybės perdavimas iš centrinių valdymo subjektų pavaldiems valdymo subjektams ar viešoms organizacijoms ir/arba privačiam sektoriui.
Tai sudėtingas ir daugiaaspektis reiškinys. Sisteminiu požiūriu, decentralizacija klasifikuojama į formas ir tipus. Remiantis objektiniu aspektu (nurodančiu viešojo gyvenimo sritis, kurioms skirta decentralizacijos reforma), skiriamos politinė, fiskalinė, ekonominė, erdvinė ir administracinė decentralizacijos formos. Procesinis aspektas nurodo būdus, kuriais įgyvendinama viena ar kita decentralizacijos forma. Pažymėtina, kad daugelis autorių šį reiškinį traktuoja siauresniu požiūriu, t. y. decentralizaciją sutapatina su devoliucija. Dabar pabandysiu decentralizacijos formas aptarti išsamiau.
Politine decentralizacija siekiama piliečiams bei jų išrinktiems atstovams perduoti daugiau galių priimant viešuosius sprendimus. Politinė decentralizacija dažniausiai siejama su pliuralistinėmis tendencijomis ir atstovaujamąja demokratija. Šios formos decentralizacijos šalininkai teigia, kad kuo daugiau visuomenės narių dalyvauja formuojant ir priimant viešuosius sprendimus, tuo geriau realizuojami skirtingi visuomenės interesai.
Fiskalinė decentralizacija – tai procesas, per kurį konkrečių valdymo lygių sprendimų priėmimo ir jų įgyvendinimo atsakomybė valstybės finansų srityje perskirstoma žemesnių valdymo lygių fiskalinės autonomijos didėjimo link. Fiskalinė decentralizacija konkrečioje šalyje gali būti išanalizuota per keturias tarpusavyje susijusias dedamąsias:
• Išlaidų paskirstymas: detalizuojama, kokios funkcijos priskiriamos kiekvienam valdymo lygiui.
• Mokesčių paskirstymas: nustatoma, kokie pajamų šaltiniai priskiriami žemesniems valdymo lygiams.
4
• Finansiniai pervedimai:...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!