Politinės kultūros idėja nėra nauja. Jau antikos mąstytojas Platonas kelia valstybės ir ją atitinkančio žmogaus problemą: „Žmonių būdų būtinai yra tiek pat rūšių, kaip ir valstybės santvarkų. Negi manai, kad tos santvarkos atsiranda iš medžių ar uolų, o ne iš piliečių papročių, kurie lemia visa kita... Jeigu yra penkios valstybių rūšys, tai ir paskirų žmonių sielos sandarų taip pat turi būti penkios rūšys“. Filosofas kelia politinės sistemos ir politinės kultūros atitikimo klausimą, pabrėždamas, kad valstybinė santvarka turi remtis reikiama piliečių sielos organizacija. Panašias idėjas kėlė ir kiti antikos bei vėlesnių laikų filosofai.
Pirmasis politinės kultūros terminą pavartojo vokiečių švietėjas filosofas J. G. Herderis veikaluose „Idėjos žmonijos istorijos filosofijai“ ir „Apie abipusę valdžios ir mokslų įtaką“. Diskutuodamas kultūros tema, jis vengė pateikti bendrą kultūros apibrėžimą manydamas, kad tikslingiau kalbėti apie specifines kultūras, pasižyminčias socialiniais, psichologiniais, religiniais, ekonominiais, politiniais, geografiniais, istoriniais tradiciniais skirtumais. Aptardamas senovės hebrajų ir graikų kultūras, J. Herderis pirmą sykį pavartojo politinės kultūros sąvoką. Politinė kultūra suvokiama kaip socialinės kultūros dalis, kurią lemia vidiniai ir išoriniai veiksniai. Klimatas, tautos charakteris ir politinė tautos kostitucija, apimanti įstatymus, valdymo principus, pilietines tradicijas ir idealus, sudaro politinės kultūros pagrindą. Tačiau tai, ką J. Herderis vadina politine kultūra, tiksliau būtų įvardyti politinio režimo terminu.
Nors politinės kultūros sąmpratos užuomazgos ir siekia antikos laikus, ir įvairiais laikotarpiais vyravo viena ar kita sąmprata, daugiau ar mažiau atitinkanti šiuolaikinį politinės kultūros terminą, moksliniai politinės kultūros tyrimai prasidėjo tik XX amžiuje.
Politinė kultūra yra sudedamoji bendros kultūros dalis. Jei elgesys, papročiai ir tradicijos yra kultūros dalis, tai politinis elgesys irgi yra politinės kultūros dalis. Politinis elgesys neabejotinai yra politinės sąmonės atspindys. Tad politinė kultūra, būdama bendrosios kultūros dalimi, lemia politinį visuomenės gyvenimą, politinę sąmonę ir politinį elgesį, užtikrina politinio proceso atkūrimą, sudarydama lyg tam tikrą vykstančio politinio proceso foną. Politinė kultūra įkūnija ankstesnių kartų patyrimą ir pasireiškia politinio proceso dalyvių...
Šį darbą sudaro 3211 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!