Politinės kultūros samprata Lietuvoje

Politinės kultūros koncepcija atsirado XX a. antroje pusėje, bet giluminės jos idėjos – tolerancija ir laisvė, siekia antikos laikus. Politinė kultūra nuo seno buvo mąstytojų – Platono, Aristotelio, Makiavelio, Monteskjė, Tokvilio, Markso dėmėsio objektu. Politizuotame nūdienos gyvenime vis dažniau girdime minint politinę kultūrą, kalbame apie jos stoką ar žemą lygi įvairiuose politiniuose renginiuose. Jos sąvoka yra labai plati. Dažnokai kultūra suprantama ir kaip tobulumo laipsnis kurioje nors socialinės veiklos sferoje. Istoriniu aspektu politinę kultūrą galėtume apibūdinti kaip istorinį – socialinį nacionalinės ar internacionalinės bendrijos patyrimą, formuojantį individų bei įvairių socialinių grupių politines orientacijas ir politinį elgesį. Taigi politinė kultūra, kaip bendrosios dvasinės kultūros dalis, yra įstatymuose, papročiuose ir politinėje sąmonėje užfiksuota visuomenės ar atskirų jos elementų praeitis. Politinės kultūros teorinis pagrindas yra politinė ideologija, atliekanti didelį vaidmenį auklėjant piliečius. Svarbiausi politinės ideologijos komponentai yra susisteminti politiniai požiūriai ir teorijos, mokymai apie valstybę ir teisę. Jie apibūdina visuomenės ir valstybės santykius, padeda vertinti socialinę tikrovę iš konkrečios politinės pozicijos, formuoja nuostatus, elgesio stereotipus, santykius su politine valdžia.
Darbo tikslas: išanalizuoti politinę kultūrą.
3. Išnagrinėti poltinės kultūros tipologiją,.
4. Trumpai aptarti lietuvos politinės kultūros užuomazgas.
Politinės kultūros idėja nėra nauja. Jau antikos mąstytojas Platonas kelia valstybės ir ją atitinkančio žmogaus problemą: “Žmonių būdų būtinai yra tiek pat rūšių, kaip ir valstybės santvarkų. Jeigu yra penkios valstybių rūšys, tai ir paskirų žmonių sielos sandarų taip pat turi būti penkios rūšys”. Šiuolaikiniais politikos terminais filosofas kelia politinės sistemo ir politinės kultūros atitikimo klausimą, pabrėždamas, kad valstybinė santvarka turi remtis reikiama piliečių sielos organizacija. Panašias idėjas kėlė ir kiti antikos bei vėlesnių laikų filosofai.1
Pirmasis politinės kultūros terminą pavartojo vokiečių švietėjas filosofas J.G.Herderis veikaluose “Idėjos žmonijos istorijos filosofijai ” (1784-1791) ir “Abipusę valdžios ir mokslų įtaką” (1780), aptardamas senovės hebrajų ir graikų kultūras. Čia politinė kultūra suvokiama kaip socialinės kultūros dalis, kurią lemia vidiniai ir išoriniai veiksniai. Klimatas, tautos charakteris...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!