Pirmosios politinės partijos Lietuvoje

Visoje Europoje jau nuo Prancūzijos didžiosios revoliucijos plito socialistinės idėjos. XIX a. viduryje ir ypatingai pabaigoje pradėjo kurtis politinės partijos, besivadovaujančios socialistinėm idėjom.
XIX a. pabaigoje Rusijos pramonė vystėsi pakankamai lėtai, palyginus su Vakarų Europos valstybių pramonės vystymosi greičiu. Tačiau net Carinėje Rusijoje darbininkai sudarė santykinai nemažą gyventojų dalį (be abejo ši dalis buvo žymiai mažesnė už valstiečių). Todėl socialistinės idėjos greitai plito Rusijos gyventojų tarpe. Tai turėjo įtakos ir Lietuvai. Viena vertus, nemaža dalis Lietuvos inteligentų paprastai baigdavo aukštuosius mokslus Rusijoje (pvz. Maskvoje, Kijeve ar Charkove). Būdami studentais Lietuvos inteligentijos atstovai įsijungdavo į socialistinių organizacijų veiklą dar Rusijoje, vėliau grįžę į Lietuvą tęsdavo tokią veiklą, tik paprastai susiedami ją su Lietuvos interesais.
Antra vertus, naujai besikurianti ‘’klasė’’, o tiksliau tariant, socialinė grupė - darbininkai to meto Lietuvoje tam tikra prasme tarsi atspindėjo tautinio atgimimo idėją. Taip buvo, greičiausiai dėl to, kad Lietuvos bajorai paprastai buvo galutinai sulenkėję ir taip pat kaip ir kaimų dvarininkai ar miesto buržua nerėmė tautinio atgimimo idėjų. Katalikų dvasininkija, kuri tais laikais dar tebegyveno baudžiavos sukurtomis tradicijomis, paprastai buvo pasiturinčiųjų gynėja. Pati gausiausia Lietuvos gyventojų grupė, iš kurios ir kilo daugiausia Lietuvos inteligentijos atstovų - valstiečiai gyveno pakankamai sunkiose sąlygose ir tiesiog beveik visiškai nedalyvavo politiniame krašto gyvenime. Kita vertus, valstietija buvo dvasininkų įtakoje taip pat nutautinama. Taigi, Lietuvos darbininkai, net ir būdami neskaitlingais, galėjo bent jau streikų pagalba išreikšti savo požiūrį tam tikrais klausimais.
Kita vertus darbininkai galėjo taip parodyti savo solidarumą su Rusijos darbininkais. Taigi, procesai vykstantys Rusijoje turėjo savo atgarsį Lietuvoje.
Carinės Rusijos valdomoje Lietuvoje bet kokių politinių partijų ir kultūrinių organizacijų veikla buvo draudžiama. Todėl visa politinė veikla buvo slapta, o steigiamos organizacijos nelegalios. ‘’Aušros’’, ‘’Varpo’’ ir ‘’Tėvynės Sargo’’ tautinio atgimimo sąjūdyje ėmė ryškėti skirtingos ideologinės srovės. Vėliau iš tų srovių susiformavo politinės partijos.
Taigi šiame darbe aš bandysiu paanalizuoti Lietuvos politinių partijų formavimąsi šalies politiniame...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!