Politinės kultūros samprata

Politinė kultūra. Kiekviena visuomenė perteikia savo normų ir vertybių sistemą žmonėms, o individai savo ruožtu suformuoja skirtingus idealus, kaip politikos sistema turėtų veikti, ką vyriausybė turėtų daryti labui, savo reikalavimus ir įsipareigojimus jai. Ši idealų, vertybių ir požiūrių apie politinę sistemą visuma ir sudaro nacionalinę politinę kultūrą. Kartais politinė kultūra vadinama ,, nacijos psichologija ‘‘. Politinei kultūrai daro įtaką daugelis veiksnių: religija, tradicijos, istorinė praeitis, valdymo tipas ir visuomenės socialinė struktūra. Kita vertus, politinė kultūra, kaip nusistovėjusių požiūrių į politinę sistemą šablonai, sudaro individų, grupių politinių veiksmų prielaidas.
Politinė kultūra, iš esmės nauja esmės nauja kategorija, pradėta vartoti XX a. Šeštame dešimtmetyje, bet įvardijanti seną idėją - ,,etosą‘‘, ,,dvasią‘‘ ar vertybių sistemą, sąlygojančias tautos ar grupės politinį elgesį. Aristotelis kalbėjo apie proto būklę, E. Burke‘as – apie ,, papročių pyragą“, veikiantį institutų funkcionavimą, antropologai – apie nacionalinį charakterį.
Politinės kultūros samprata formavosi, sąveikaujant trims skirtingoms socialinės minties įtakoms: 1)Socialinės psichologijos ir antropologijos. Sigmundas Freudas, Theodore‘as Adorno, Haroldas Lasswellas ir kiti siekė tirti veiksnius, turinčius įtakos žmonių požiūriams ir elgesiui. Jie analizavo socializacijos reiškinius, grupinių normų, šališkumo, papročių ir tradicijų įtaką asmenybės formavimuisi. 1939 – 1945 metais antropologai sukūrė pagrindinius trečiojo pasaulinio šalių tautų kultūrų tyrimo metodus. Pokariu JAV ypač išsiplėtė rinkiminio elgesio tyrimai, kuriuose buvo nagrinėjamos rinkėjų balsavimo motyvacijos. 2)Europos ir JAV sociologija. Europos sociologai – M. Weberis, V. Pareto, E. Durkheimas – nagrinėjo religijos, vertybių ir normų įtaką ekonominei veiklai ir politinių struktūrų raidai. JAV T. Parsonsas, veikiamas M. Weberio darbų, sukūrė funkcionalistinę socialinės sistemos teoriją, kur ypatingą svarbą sistemai funkcionuoti turi vertybės ir normos. 3)Sociologiniai tyrimai. Susidomėjimą politikos kultūra, kaip politikos aiškinimo metodu, kuriuo tiriama politinė sistema, sustiprino sociologinių apklausų technikos, atrankos, tervių ir duomenų analizės metodų tobulėjimas. Viešosios nuomonės tyrimų metodologijos tobulinamos leido remtis ne tik spekuliacijomis ir impresionistinėmis nuostatomis, bet ir kur kas patikimiau empirikai analizuoti grupių bei...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!