Politinės kultūros tipai

„Politinės kultūros” genealogijos tyrinėtojai politinės kultūros koncepcijos paralelių randa jau Antikoje, būtent Herodoto, Platono, Aristotelio ir kitų žymių to meto asmenybių veikaluose [1, p. 8]. Ir nors įvairiais laikotarpiais vyravo viena ar kita samprata, daugiau ar mažiau atitinkanti šiuolaikinį politinės kultūros terminą, moksliniai politinės kultūros tyrimai prasidėjo tik XX amžiuje. Dabartiniai politikos mokslininkai, kurie, anot H. Lasswello, atlieka sargybinių vaidmenį, neišvengiamai veikiančių bendruomenės vertybes, pateikia tokį politinės kultūros apibrėžimą - tai individų arba socialinės grupės vidinės nuostatos, reguliuojančios jų elgesį, istoriškai susiklosčiusios visos žmonijos ir atskirų jos grupių politinio patyrimo pagrindu [2]. Politinė kultūra yra tam tikru būdu sutvarkyta subjektyvi politikos sritis, kuri įprasmina poltinius įvykius, individualių politinių veiksmų relevantiškumą, susieja politinius institutus ir kuri individualiai reiškiasi kaip prasmių apie politinį gyvenimą sistema [3, p. 171].
1. Anglosaksų – homogeninė politinė kultūra, būdinga JAV, Didžiajai Britanijai, kur piliečiai linkę sujungti įvairias vertybes. Čia gerai išvystytos ir skiriamos politinių vaidmenų struktūros: partijos, spaudimo grupės, visuomenės informavimo priemonės. Individai priklauso įvairioms viena kitą papildančioms grupėms. Todėl jie veikiami kryžminių įtakų (cross-pressures). Tai skatina piliečių toleranciją, pakantumą įvairioms pažiūroms. Politika čia vykdoma pragmatine ir pasaulietine dvasia.
2. Fragmentinė politinė kultūra būdinga kontinentinei Europai (Prancūzija, Italija). Ji sudaryta iš keleto subkultūrų, kurios įkūnytos įvairiuose institutuose. Čia egzistuoja konfesinis, socialinis pasiskirstymas, kurio pamatu susidaro šališkos grupės, linkusios atsiriboti viena nuo kitos. Toks grupinis atsiribojimas didina subkultūrų antagonizmą, yra nepalankus įtvirtinti kompromisu grindžiamą politiką.
3. Priešindustrinėms visuomenėms būdinga mišri politinė kultūra. Čia jaučiama režimų ir jų normų pripažinimo stoka. Ji būdinga trečiojo pasaulio šalims.
4. Sintetinė homogeninė politinė kultūra yra totalitarinės sistemos bruožas. Čia apatija derinasi su bendru režimo normų palaikymu [3, p. 176].
1) parapinę (provincinę) politinę kultūrą. Jai būdingos labai silpnos orientacijos į politinius objektus. Čia asmuo nesieja savęs nei su vienu politiniu institutu, negali pasisakyti ir nesidomi nei nacionalinėmis problemomis, nei poltika apskritai, nei mano galįs paveikti ją...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!