"Vivos plango, mortus voco" analizė

Po filosofinės pasaulėjautos rašytojo Vinco Mykolaičio – Putino mirties buvo išleistas jo eilėraštis „Vivos plango, mortuos voco“. Iš lotynų kalbos išvertus, tai reikštų: „Gyvuosius apverkiu, mirusiuosius šaukiu“. Šį pavadinimą, kuris yra ir pagrindinis eilėraščio motyvas, poetas pasirinko remdamasis lotyniška sentencija: „Vivos voco, mortuos plango, fulgora frango“ (Gyvuosius šaukiu, mirusiuosius apverkiu, žaibus išsklaidau). Nors šis lotyniškos sentencijos modifikavimas gali pasirodyti absurdiškai, Putinas taip pasielgė, nes 1943-1944m., kai į Vakarus per Lietuvą ritosi frontas ir artėjo antroji sovietų okupacija, daug žmonių nebebuvo pasiryžę kovoti už laisvę. Jis, pastebėjęs vaikščiojančius lavonus, kurie skundė savo brolius, išdavinėjo artimuosius ir trėmė juos į Sibirą, negalėjo kitaip elgtis, kaip tik apverkti tuos gyvuosius. Ir kas gi beliko šaukti į darbą, į kovą už žmoniškumą? Tai tik mirusieji, tik tie, ant kurių kraujo buvo pastatyta Lietuvos nepriklausomybė ir laisvė. Šis kūrinys buvo vienas ryškiausių lietuvių pasipriešinimo literatūros pavyzdžių, puikiai nusakęs tuometinę tragiką. Putinas eilėraštyje aptarė ir individo, ir visuomenės dramą...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!