Eilėraščio ,,Vivus plango, mortuos voco“ analizė

Eilėraščio ,,Vivus plango, mortuos voco“ analizė Eilėraštį ,,Vivus plango, mortuos voco“ parašė Vincas Mykolaitis – Putinas 1943 metais (II pasaulinio karo laikotarpiu), sukrėstas nacių žiaurumo. 1950 metais dėl poemos nukentėjo Kauno 8-osios gimnazijos mokytojas Dangerutis Čebelis, pas kurį kratos metu buvo rasta eilėraščio nuorašų, tačiau tikrojo autoriaus teisme (buvo nuteistas 3 tremties metams) jis neatskleidė, o 1966 metais pats Vincas Mykolaitis patvirtino šio kūrinio autorystę. Poemos pavadinimas ,,Vivus plango, mortuos voco“ iš lotynų kalbos išvertus reiškia „Gyvuosius apraudu, mirusiuosius šaukiu“. Eilėraštyje kalbama apie pasaulio tvarkos žlugimą, pamintas vertybes: ,,Teisiuosius smerkia žmogžudžiai“, jis sudarytas iš dviejų dalių. Vincas Mykolaitis – Putinas pateikia supriešintus žodžių junginius - ,,gyvuosius apverkiu“ ir ,,mirusius šaukiu“ – taip pabrėžiamas ,,apvirtęs“ pasaulis. I dalyje vaizduojami gyvieji netiki Dievu, yra apleidę žmogiškumą, nuoširdumą ir kitas vertybes. Vyrauja melas, baimė, nuodėmės ir kitos blogybės. Aprašomas žmonių (nacių) žiaurimas, šaltakraujiškumas, noras valdyti bei prievarta. I dalies pabaigoje paminimi kenčiantieji, kalbama apie tautos ir žmogaus tragizmą: „Ir mes, ir mes, kur kenčiame, / Pilkieji milijonai! Kažkas likimą keikia, / Kažkam numirti reikia.“ “. Kiekviena pirmosios dalies strofa užbaigiama fraze „Vivos plango!“, kuria išreiškiamas gailestis dabartinio pasaulio gyventojams, praradusiems žmogiškumą ir dorą. II dalyje šaukiami mirusieji, kurie puoselėjo žmogiškąsias vertybes, norima, jog jie sugrįžtų: ,,Šaukiu aš jus visus iš kapinynų, / Iš pakelės duobių ir griovių, / Iš molio, dumblo ir smėlynų / Ir iš visų mirties vietovių.“ Lyrinis „aš“ nenori paklusti naujajai valdžiai: „Šiltu krauju širdis pasruvo / Ir prievartai paklusti neišmoko“. Vyrauja Putino dažnai naudojamas nakties laikas. Lyrinis subjektas teigia, jog ,,niekas neįspės kančios / Prasmės, nei galo, nei pradžios, / Ir viską saugos paslaptis “, nes ,,nekyla niekas iš drėgnos duobės. / Ramybėj miega griaučių plikos galvos “ Teigiama, jog niekas nesužinos jų skausmo ir nesupras, kaip jie jautėsi, o gyvieji taip ir toliau gyvens kančiose iki pat gyvenimo pabaigos, kurios niekas neišvengs. Vinco Mykolaičio eilėraštyje ,,Vivus plango, mortuos voco“ aprašoma gyvųjų žmonių sugriauta pasaulio tvarka bei pamintos žmogiškosios vertybės.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!