Vitaminų reikšmė žmogaus organizmui

Dar iki XIX a. vidurio buvo manoma, kad gyvybei palaikyti užtenka baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių druskų ir vandens. 1880 m. mokslininkas N. Luminas nustatė, kad maisto produktuose yra po truputį kažkokių nežinomų medžiagų, kurios taip pat labai reikalingos žmogui. Šios medžiagos vėliau buvo pavadintos vitaminais. Tai skirtingos cheminės sudėties organinės medžiagos. Vitaminai nesuteikia organizmui energijos, bet jie dalyvauja maisto medžiagų apykaitoje, t.y. kontroliuoja daugelį metabolizmo reakcijų. Žmonės daugiausia vitaminų gauna su augalinės ar gyvūninės kilmės maisto produktais.
Dabar jau žinoma daugiau kaip 30 ištirtų ir maždaug tiek pat neištirtų vitaminų. Vitaminai žymimi didžiosiomis raidėmis, o prie kai kurių dar rašomas atradimo eilės numeris.
Žmogaus organizmas, kuris negauna kurio nors vieno vitamino, suserga avitaminoze, kai trūksta kelių vitaminų – politaminoze, kai negauna daug vitaminų – hipovitaminoze. Hipovitaminoze būdinga: žmogus greitai pavargsta, jam silpna, sumažėja darbingumas, greičiau peršąla ir suserga infekcinėmis ligomis. Vitaminų turi daugiau vartoti tie, kurie dirba intensyvų protinį arba fizinį darbą, nėščios ar kūdikį žindančios motinos, žmonės, sergantieji infekcinėmis virškinimo trakto ligomis, kai sutrikęs vitaminų pasisavinimas, taip pat operatoriai, vairuotojai, mašinistai, lakūnai ir kt. Juk vitaminai – tai sveikatos, grožio ir jaunystės eliksyras.
Vitaminai skirstomi į tirpiuosius riebaluose : A, D, E, K ir tirpiuosius vandenyje : C, B1, B2, P, PP, B6, folinė rūgštis ir kt.
Jo yra gyvūninės kilmės maisto produktuose. Vitaminas A tirpsta riebaluose, todėl ir randamas kartu su riebalais (kepenyse, svieste, grietinėje, piene, aliejuose, žuvų taukuose). Jis atsparus aukštai temperatūrai, lengvai oksiduojasi, suskyla veikiamas ultravioletiniais spinduliais. Karotino pigmento yra daržovėse, vaisiuose, uogose. Jo yra pomidoruose, morkose, arbūzuose, apelsinuose, bulvėse, obuoliuose ir kt. Kepenyse ir plonojoje žarnoje jis virsta vitaminu A. Vitaminas A reikalingas tam, kad oda ir gleivinė galėtų normaliai funkcionuoti. Jo trūkstant, sutrinka regėjimas, žmogus blogai mato prietemoje, gali susirgti vištakumu. Atsiranda pokyčių akyse: akies ragena ir gleivinė rausvėja, nes ašarų liaukos negamina ašarų, kurios išplauna nesvarumus. Tuomet...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!