Vitaminų įvairovė

SANTRAUKA Darbas „Vitaminai“ – tai aprašomasis darbas, kuriame pateikta medžiaga apie vitaminus ir jų poveikį žmogaus sveikatai ir organizmui. Kartu su teorija pateikiami tyrimo, atlikto 2007 metai kovo mėnesį kolegijos studentų tarpe, rezultatai. Studentai buvo pasirinkti apklausai todėl, kad jie dažniausiai stokoja vitaminų. Todėl buvo siekiama išsiaiškinti, kiek jie žino apie žmogaus organizmui reikalingus vitaminus. Darbe aptariami vitaminai išskiriami į dvi grupes: tirpūs vandenyje ir tirpūs riebaluose. Aptarti vitaminai, kurie yra patys reikalingiausi ir įprasti žmogaus organizmui. ĮVADAS Žmogaus egzistavimui yra būtinas maistas. Tinkamas maitinimas yra jei: maistas atitinka organizmo energijos poreikį, yra lengvai virškinamas, nuo jo netunkama, jis turi pakankamų baltymų kiekį ir jame yra reikalingų mineralinių medžiagų bei vitaminų. Nesaikingas valgymas yra žalingas, nes organizmas sunaudoja tik 40: viso gauto maisto kiekio, visa kita virsta riebalais. Spartus gyvenimo tempas įtakojo tai, kad šiandien žmogus valgo maistą turintį dvigubai daugiau riebalų, kur kas mažiau angliavandenių, mineralinių medžiagų, ląstelienos, vitaminų. Vertingai mitybai yra būtinas tinkamas kiekis vitaminų. Organizmas vitaminų negamina arba gamina jų nepakankamai. Vitaminai- tai organiniai junginiai, kurie yra būtini žmogaus organizmui. Jie organizme nesigamina arba gaminasi nepakankamai. Jų reikia gauti su maistu. Jeigu maiste jų yra nepakankamai, sutrinka normali organizmo veikla, ir žmogus gali susirgti avitaminozėmis. Yra žinoma nemažai vitaminų, tačiau ne visi jie pakankamai ištirti. Visi vitaminai pavadinti abėcėlės raidėmis- A, B, C, D, E, K ir kt., be to, jie vadinami ir kitaip- pagal jų cheminę sudėtį ir poveikį organizmui. Yra tokių medžiagų, kurios vitaminais virsta organizme- tai provitaminais. Visi vitaminai pagal tirpumą skirstomi į tirpius vandenyje ir tirpius riebaluose. Riebaluose tirpsta vitaminai A, D, E, F, K. Vandenyje tirpsta C, H, P, PP, ir B grupės vitaminai Darbo tikslas: Apibūdinti pagrindinius vitaminus, jų poveikį žmogaus sveikatai ir išsiaiškinti, kiek studentai turi informacijos apie juos. Darbo uždaviniai: 1. Studijuoti literatūrą nagrinėjamu klausimu. 2. Pateikti pagrindinių vitaminų aprašymus 3. Ištirti studentų žinias dėl vitaminų reikalingumo ir naudos žmogaus organizmui. 1. VITAMINAI 1.1.Tirpūs riebaluose vitaminai Vitaminai yra gyvybiškai būtini. Jei dienos normoje nebus visų vitaminų, jūsų sveikata nukentės. Apskritai vitaminai reikalingi tam, kad organizmo ląstelės galėtų tinkamai funkcionuoti: dalyvauti audinių sudarymo bei energijos gamyboje.(http://www.sveikata.su.lt) Jų pakeisti negali jokie kiti junginiai. Pagal tirpumą vitaminai skirstomi į: · tirpstančius riebaluose (A, D, E, K), · tirpstančius vandenyje (C, B grupė, P, PP). Tirpstantys riebaluose vitaminai gali kauptis organizme, tirpstantys vandenyje, esant per dideliam jų kiekiui, pašalinami su šlapimu. Žmogus vitaminų gauna su maistu, kai kuriuos iš jų (pvz. B1, B12) sintetina žarnyno bakterijos. Jei žmogus gerai bei įvairiai maitinasi, vitaminų stygius jo nekamuoja. Tačiau vitaminų poreikis padidėja augant jaunam organizmui, menstruacijų, nėštumo metu, maitinant kūdikį motinos pienu, prastai valgantiems, sergantiems, pagyvenusiems. Jiems prireikia vitaminų preparatų kaip mitybos papildo. (http://www.kiddi.lt) Vitaminas A. Iš pradžių vitamino A buvo galima gauti iš augalų. Per visą evoliucijos laikotarpį jie nuolat buvo puolami priešų- laisvųjų radikalų, grybelių, parazitų, bakterijų, virusų ir t. t. Norėdami apsisaugoti, augalai laikui bėgant įgijo apsauginį mechanizmą, kuris vis patobulėdavo. Taigi, tobulą imuninę sistemą pirmiausia įgijo ne žmonės, bet augalai. Iš aplinkos augalai ima anglies atomus ir iš jų konstruoja sudėtingas karotinoidų molekules. Tai dažomosios medžiagos, suteikiančios augalams puikią spalvą. Be to, raudona ar rožinė, lašišų bei omarų spalva, flamingo plunksnų rausvumas- tai gausios karotinoidų molekulių sankaupos. Karotinoidai atlieka daug svarbesnę funkciją- ne tik saugo augalų ląsteles nuo puolančių mikroorganizmų, bet ir dalyvauja fotosintezės procese t. y. skaido vandens molekules į vandenilį bei deguonį. Beje, tam reikia ir saulės šviesos. Kaip ir augalų, taip ir žmogaus organizmo ląstelėse karotinoidai neleidžia vykti savaiminiam naikinimo procesui. Jei nebūtų karotinoidų bei kitų apsauginių medžiagų, pavyzdžiui, seleno- žmogus žūtų, nes vienu metu žūtų visos ląstelės. Taigi, laisvieji radikalai naikina seną ir atveria kelią naujai gyvybei. Jei jų nebūtų, augalai, gyvūnai bei žmonės gyvuotų amžinai. Laisvieji radikalai ieško ligotų, neapsaugotų ląstelių ir jas sunaikina. Saulė- tikras jų „karvedys“, kuris ne tik palaiko gyvybę žemėje, bet ir valdo gyvenimą, bei mirtį. Organizmo ląstelės pakankamai karotinoidų gauna tik tada, kai šie atkeliauja mikroskopinėmis arterijomis. Dėl to turime rūpintis, kad kraujyje cirkuliuotų pakankamai šių medžiagų. Tai įmanoma tik valgant maistą, kuriame gausu karotinoidų t. y. tamsiai žalios, geltonos, bei raudonos spalvos daržovės ir vaisiai, pavyzdžiui: abrikosus, brokolius, morkas, moliūgus, migdolus, špinatus. Vitamino A reikia lytinių organų gleivinei (kad neišsausėtų), reikalingas gamintis progesteronui- tarpiniam lytinių hormonų pusfabrikačiui. Kai trūksta vitamino A vyro organizme susidaro permažai spermatozoidų- mažėja gebėjimas apvaisinti. Vitamino A stoka sukelia moterų frigidiškumą ir mažina moterų vaisingumą. Pasisavinami ne visi maiste esantys karotinoidai. Žarnyne iš virškinimo maisto jų paimama tik 40 %. Vitaminas A dažnai virsta tik pusė to, nes trūksta tulžies druskų, fermentų ar kitų reikalingų pagalbinių medžiagų. Kuo vertingesnis maistas ir kuo daugiau jame maistingų medžiagų, tuo daugiau vitamino A molekulių patenka į kraują ir persiunčiama į ląsteles. Dėl to kiekvieno mūsų organizmas pasisavina vis kitokį vitamino A kiekį. Tam tikromis aplinkybėmis vitaminas A pasisavinamas prasčiau, be to, jo reikia daugiau. Taip būna piktnaudžiaujant alkoholiu bei medikamentais ir sergant tam tikromis ligomis, pavyzdžiui, kepenų, taip pat sutrikus skrandžio bei žarnyno veiklai. Vitamino atsargas sparčiai naikina ir buvimas šaltyje bei didelis stresas. Fizinis aktyvumas šiaip jau naudingas, tačiau kartais taip pat kenkia: intensyviai sportuojant, reikia daugiau vitaminų. Reikia valgyti daugiau maisto, kuriame gausu vitamino. Tai- žuvies taukuose, kepenėlėse, morkose, ir t.t. Vitamino A reikia: augimui, vystimuisi, vaisingumui, imuninei sistemai; gerina akių, ausų, gerklės, plaučių, šlapimo pūslės, gleivinių atsparumą infekcijoms; apsaugo nuo spuogų, dermatito, odos, plaučių, šlapimo pūslės vėžio. Vitamino A stokos požymiai: trapūs rankų pirštų nagai, sausa oda, apetito stoka, vištakumas, augimo sutrikimai, sausi lūžinėjantys plaukai, odos bėrimas, dažnos infekcinės ligos, regėjimo sutrikimai, nevaisingumas. (Mikalauskaitė, 1990) Vitamino A (retinolio) hipovitaminozė organizme sukelia burnos ertmės epitelio atrofiją, cilindrinio epitelio pasikeitimą plokščiuoju, epitelio audinio suragėjimą (keratinizacija), burnos gleivinės apsauginių funkcijų sumažėjimą. Vitamino A deficitas pasireiškia sulėtėjusiu dentino kalkėjimu ir sumažėjusiu tankiu, emalio hipoplazija, danties kietųjų audinių nepilnavertiškumu, kuris skatina karieso formavimąsi. Esant burnos gleivinės pažeidimams, atsiranda uždegimas, erozijų ir išopėjimų, burnos gleivinė tampa matinė, ant lūpų atsiranda apvadai, liežuvis suskeldėja. (1) Persišaldžius organizmas sunaudoja iki 60 % viso jame esančio vitamino A, todėl jo atsargas reikia papildyti. Be to, šiek tiek didesnis jo kiekis palengvina kvėpavimą sloguojant. Tyrimai rodo, kad pakankamas vitamino A ar beta karotino kiekis gali sumažinti riziką susirgti kai kuriomis vėžio ligomis. (http://www.vitaminai.lt) Svarbiausi šaltiniai: vitamino A yra gyvulinės kilmės maisto produktuose, ypač daug žuvų taukuose, kiaušinių tryniuose, svieste, grietinėlėje, menkės kepenėlėse, jautienos kepenyse, piene, grietinėlėje fermentiniame sūryje, o beta karotino (augalų pigmento, iš kurio gaminasi vitaminas A) - morkose, moliūguose, pomidoruose, kopūstuose, špinatuose, brokoliuose ir kitose žaliose daržovėse, abrikosuose. http://www.vitaminai.lt.) RPN: retinolio - 1 mg, provitamino A (karotino) – 2 mg. Apie vitaminą A apklaustieji stidentai teigė, jog jis stiprina šias sritis: Vitaminas A , studentų nuomone, gaunamas su šiais produktais: Vitaminas D.Jau paskutinio XX a. dešimtmečio viduryje mokslininkai buvo įsitikinę, kad svarbiausia šio vitamino veiklos sritis- kalcio apykaita bei kaulinio audinio gamyba. Be vitamino D iš žarnyno neatkeliautų kalcis ir jo druskos neįsiterptų į kaulus bei dantis. Vitaminas D. Per aštuonias minutes šviesos dalelės fontanai kosmine erdve pasiekia mūsų odą. Čia jos įsiskverbia į ląsteles, kuriose yra cholesterolio. Prireikia vienos ar dviejų dienų, kol susiformuoja vitamino D molekulė. Mes ją pasigaminame tarsi patys, todėl mokslininkai šią medžiagą laiko daugiau hormonu nei vitaminu. Susidariusi vitamino D molekulė per aštuonias sekundes krauju pasiekia kiekvieną ląstelę. Jos patenka į ląstelės vidų, paskui- per kitą apsauginę membraną- į jos branduolį. Čia jos jau laukia genai. Kiekvienam genui, jis pagamina mažutį šabloną, pagal kurį ląstelėje iš aminorūgščių sunarstomas reikalingas baltymas. Kas valandą mūsų organizme vyksta trilijonai tokių baltymų sintezės reakcijų. Kuo daugiau mėgaujamės saulės spinduliais, tuo sparčiau vyksta medžiagų apykaita. Odoje, veikiant ultravioletiniais saulės spinduliais, iš dehidrocholesterolio gaminamas cholekalciferolis. Jeigu saulės spindulių trūksta, gali būti D hipovitaminozės priežastis. Ji visų pirma pasireiškia hipokalcemija ir suintensyvėjusia priešskydinių liaukų veikla. Negaunant vitamino D, ilgainiui sutrinka kaulų mineralizacijos procesai. Skiriant vitamino D preparatus profilaktikai, labai svarbu jų neperdozuoti. Kai esti D hipervitaminozė, mobilizuotas iš kaulų kalcis ir jo druskos kaupiasi minkštuose audiniuose, pavyzdžiui, kraujagyslių sienelėje, inkstuose, širdies raumenyje ir kt., sutrinka ląstelių membranose lipidų oksidacija. Vitamino D žmogus gauna su kiaušiniais, sviestu, žuvimi ir kt. Vitamino D reikia: dantų tvirtumui, sveikai kalcio apykaitai, stipriai nervų sistemai, hormonų sekrecijai, optimizmui, gebėjimui atsipalaiduoti, raumenų veiklai, stipriai širdžiai, imuninei sistemai, kraujotakai, švinui šalinti iš organizmo, kaulų audiniui formuoti. Vitamino D stokos požymiai: dantų kritimas, pūliuojantys dantys, raumenų silpnumas, sustorėję kelių, kulkšnių bei riešų sąnariai, nervų sistemos sutrikimai, dirglumas, miego sutrikimai, pesimizmas, trumparegystė. Vitamino D (D –ergokaciferolio ir D –cholekalciferolio) hipovitaminozė. Vit. D reguliuoja kalcio ir fosforojonų apykaitą organizme. Taip pat reguliuoja kalcio ir fosforo įsiurbimą žarnyne, padeda šioms mineralinėms medžiagoms išsilaikyti kauluose ir dantyse, neleidžia kalciui inkstuose išsifiltruoti iš kraujo ir taip pasišalinti iš organizmo.(http://www.vitaminai.lt) Būtinas kaulų ir dantų formavimuisi ir augimui, nes tiesiogiai veikia kaulų medžiagų apykaitą, osteoidų ir dantų kietųjų audinių mineralizaciją. Esant jo hipovitaminozei, sutrinka dantų mineralizacijos procesas (kalcio ir fosforo apytaka), greičiau atsiranda ėduonis. Kai nepakanka UV spindulių, reikalingų vit.D gamybai, vaikai serga rachitu, o suaugę - osteomaliacija (kaulų minkštėjimas), dėl jos deformuojasi krūtinės ląsta, galūnių, kaukolės kaulai, žandikauliai, sutrinka endokrininė sistema. Formuojantis dantims, vitamino D stoka sukelia nuolatinių dantų negrįžtamus pakitimus, emalio hipoplaziją, netaisyklinga sukandimą. Vaikų, sergančių rachitu, dantys išdygsta vėliau, sulėtėja žandikaulio augimas, sukeliantis netaisyklingą sąkandį. Burnos ertmės gleivinei vitamino D stoka ypatingos reikšmės neturi. Vitaminas D sunkiai pasišalina iš organizmo, dėl to gali kauptis. Tuomet iš kaulinio audinio gausiai išsiskyręs Ca++ patenka į organizmo skysčius ir minkštieji audiniai kalkėja, ląstelėje sutrinka K+ ir Na+ jonų santykis. Esant hipovitaminozei, pasireiškia osteosklerozė, osteoporozė, alveolinio kaulo rezorbcija, periodonto patologinis sukietėjimas, hipercementozė, suintensyvėja dantų akmenų susidarymas. (Konradas ir kt., 2001) Svarbiausi šaltiniai: vitaminas susidaro odoje veikiant ultravioletiniams spinduliams (pagrindinis šaltinis), vitamino taip pat yra piene, svieste, sūriuose, mėsoje, kai kuriose kruopose, kiaušinio trynyje, kepenyse, riebioje žuvyje (lašišoje, riebioje Atlanto silkėje) ir žuvų taukuose, ikruose. (http://www.vitaminai.lt) RPN: vaikams – 5-10 µg (200-400 TV D3), suaugusiems – 5 µg (200 TV D3).(Praškevičius ir. Kt., 2003)/ Apklaustieji respondentai mano, kad vitaminas D tinka: Studentų nuomone, vitamino D gauname su šiais produktais. Vitaminas E atrastas 1922 metais. Egzistuoja mažiausiai 8 skirtingos vitamino E formos, vadinami tokoferiliai. Jie sudaryti iš trijų elementų: vandenilio, anglies bei deguonies. Vitaminas mūsų organizme kovoja su laisvaisiais radikalais ir nuo šių medžiagų apykaitos plėšikų saugo antioksidantai, pavyzdžiui, šis procesas prasideda šviesoje laikomame svieste. Jis apkarsta, tai reiškia, kad jame esančios riebios rūgštys yra pūdomos ir ardomos laisvųjų radikalų. Jei mūsų maiste per maža vitamino E, tas pats nutinka ir organizme esantiems riebalams. Būdingas požymis- plaštakas bjaurojančios senatvinės dėmės. Tai sankaupos riebalinių medžiagų, kurias oksidavo laisvieji radikalai. Tokių vadinamųjų lipofuzinų būna ir plaučiuose, smegenyse, inkstuose, riebalų ląstelėse, raumenyse bei kituose audiniuose. Tačiau, jei pakanka vitamino E, jų gali ir neatsirasti. Vitaminas E turi reikšmės vislumui, veikia kaip antikoaguliantas, pasižymi trofiniu veikimu, svarbus angliavandenių, lipidų, baltymų ir mineralinių druskų apykaitai, taip pat imunitetui. Organizme daugiausia jo randama riebaliniame audinyje, antinksčiuose, kepenyse, širdyje, raumenyse ir kt. Vitaminas E saugo raudonuosius kraujo kūnelius, kurie į širdį bei visus kitus organus gabena deguonį. Taip jis padeda kvėpuoti visoms organizmo ląstelėms. Vitaminas E rūpinasi, kad raumenys bei nervai gautų kuo daugiau jų galios, bei ištvermę didinančio deguonies. Vitaminas E gerina kraujotaką, neleidžia jai trikti, nes mažina kraujo krešėjimą ir taip pat neleidžia formuotis krešuliams. Stokojant šio vitamino vyro organizme nepakankamai gaminasi spermatozoidų, o moterys gali tapti nevaisingos, nes gimda tada neatlieka savo funkcijų. Vitamino E reikia: kraujodarai, kraujui krešėti, kraujotakai, ląstelėms aprūpinti deguonimi, akims, uždegimų profilaktikai, aterosklerozės profilaktikai, gebėjimui sulaukti gilios senatvės. Vitamino E stokos požymiai: silpstantis regėjimas, vystanti oda, nuovargis, jėgų stoka, virškinimo sistemos uždegimai, nevaisingumas, širdies ligos, senatvinės dėmės, nervingumas, dirglumas, negebėjimas sutelkti dėmesio, prastai gyjančios žaizdos. Valgant per daug riebios dešros, baltos, makaronų, cukraus, saldumynų ar kitų beverčių produktų, didėja pavojus, kad susiaurės kraujagyslės ir užklups aterosklerozė. Todėl reikia vartoti vitaminą E. Vitaminas E (ergokalciferolio) pasižymi kraujagyslių plečiamuoju veikimu, gerina periferinę kraujotaką, lėtina senėjimo procesą, nes veikia kaip antioksidantas. Jis normalizuoja dantenų kapiliarų sienelių pralaidumą, skatina žaizdas greičiau gyti. Buvo tiriamas, jo poveikis gydant parodontozę. Kaip pagalbinė priemonė jis vartojamas burnos gleivinės hiperkeratozei gydyti. (Konradas ir kt., 2001), (Praškevičius ir kt., 2003) Svarbiausi šaltiniai: ypač aliejus, kviečių gemalėliai, lapinės daržovės, ankštiniai, stambios kruopos ir riešutai, kiaušinio trynys, pieno produktuose, mėsoje, menkės kepenėlėse. visi produktai, kuriuose yra augalų aliejus (pvz., margarinas). Ypač daug motinos piene. (http://www.vitaminai.lt). RPN: vaikams – 3-7 mg, suaugusiems – 10 – 30 mg. (http://www.vitaminai.lt) Apklaustieji studentai mano, kad vitaminas E reguliuoja šiuos organizmo procesus: Apklaustųjų studentų nuomone vitamino E galima gauti su šiais maisto produktais: Vitaminas K. Anksčiau buvo manoma, kad vitaminas K turi vieną dėmesio vertą savybę- reguliuoja kraujo krešėjimą. Tačiau fiziologai nustatė, kad jame yra iki šiol nežinomos aminorūgštys, sintetinamos kepenyse iš baltyminės medžiagos, vadinamos gliutamino rūgštimi. Vitaminas reikalingas medžiagų apykaitai kauluose jungiamajame audinyje bei inkstų funkcijai. Čia ši biologiškai aktyvi medžiaga dalyvauja pasisavinant kalcį bei šiam sąveikaujant su vitaminu D. Vitaminas yra būtinas protombino sintezei, skatina fibrinogeno ir kitų baltymų, dalyvaujančių kraujo krešėjime gamybą. Šis vitaminas maisto produktuose labai paplitęs, be to atsparus temperatūrai. Veikiant saulės šviesai, jis sintetinamas žaliuose lapuose. Jo yra kopūstuose, salotų lapuose, špinatuose. Žmogaus žarnyno bakterijos taip pat sintetina šį vitaminą. Vitamino K reikia: kraujui krešėti, žaizdoms gyti, angliavandeniams kaupti, kaulams formuotis, sveikiems dantims, kepenų veiklai, žvalumui, raumenų veiklai, audinių regeneracijai, žaizdoms. Vitamino K stokos požymiai: žarnyno veiklos sutrikimai, kraujuojančios ir labai lėtai gyjančios žaizdos, dantenų kraujavimas, kraujavimas iš nosies, nuovargis, menustracijų sutrikimas. K vitamino (filochinono) stoka gali susidaryti, kai jo trūksta ne tik maiste, bet ir sutrikus sintezei kepenyse, reazorbcijai žarnyne, esant disbakteriozei, sergant kepenų, tulžies pūslės ligomis. Vitaminas . K yra vienas iš krešėjimo sistemos kofaktorius, kuris katalizuoja protrombino susidarymą kepenyse. Trūkstant jo galimi spontaniniai dantenų kraujavimai, beprasidedantys po dantų valymo. Avitaminozei būdingos poodinės, virškinamo trakto, burnos gleivinės bei lūpų hemoragijos. Tuomet pavojingos dantų rovimo ar kitos burnos chirurginės procedūros. Be to, vitamino K dalyvauja kaulų ir dantų mineralizacijos procesuose, didina organizmo atsparumą infekcijoms, skatina žaizdų gijimą. (Konradas ir kt., 2001) Svarbiausi šaltiniai: lapinės daržovės, kiauliena, kepenys, aliejus, be to šį vitaminą gamina žarnyno flora (išskyrus naujagimius). (http://www.vitaminai. Lt) RPN: 0,2 – 0,3 mg.(http://www.kiddi.lt) Apklaustieji respondentai mano, kad vitaminas K veikia šias organizmo funkcijas: Respondentų nuomone, vitamino K yra šiuose produktuose: Apibendrinant galima teigti, kad studentai mažiausiai klydo atsakydami į klausimus apie labiau žinomus ir įprastu vitaminus. 1.2. Vandenyje tirpūs vitaminai Per daugybę metų B grupės vitaminai įprato kartu veikti mūsų medžiagų apykaitą. Beveik visiems mums labai trūksta B grupės vitaminų. Taip yra dėl to, kad daug šio vitamino yra daiguose bei javų ar ryžių grūdų luobelėje, taip pat cukraus melasoje. Rafinuojant maisto produktus, visa tai pašalinama ir patenka į gyvulių pašarui skirtas atliekas. Taip vertingi rudieji ryžiai virsta poliruotais „tuščiais“, puikūs javai- baltais miltais, kurie kaip ir baltasis cukrus mūsų cukrinėje jau nebeturi jokių biologiniu požiūriu vertingų medžiagų. Šis vitaminas yra tirpus vandenyje. Jo yra augalinės ir gyvulinės kilmės produktuose, pavyzdžiui, kepenyse, alaus mielėse, kviečių gemaluose ir t. t. Vitamino B atsargas organizme sumažina rafinuotas cukrus, miltai, alkoholis. Vitamino B reikia: energijos gamybai, angliavandenių metobolizmui, nervų sistemos funkcionavimui, stresui, aterosklerozei. Vitamino B stokos požymiai: nuovargis, nervingumas, depresija, anemija, blogas virškinimas ir apetitas, vidurių užkietėjimas, per didelis cholesterolio kiekis, plaukų slinkimas. B 1 - pirmasis atrastas B grupės vitaminas. Kadangi tiaminas buvo atrastas ryžių lukštuose, jis išgarsėjo kaip vaistas nuo beri- beri mirtinos Azijoje plintančios ligos, kuria susergama valgant poliruotus ryžius. Buvo suprasta, kad beri- beri simptomų protinių sutrikimų, hipertenzijos ir širdies priepuolių- galima išvengti, paprasčiau valgant žalius ruduosius ryžius. Beveik visus ligonius iš pradžių kankina vienodi negalavimai: nuovargis, dirglumas, apetito stoka, užmaršumas, nesugebėjimas sutelkti dėmesio. Vėliau sutrinka miegas, nuolat būna prasta nuotaika. Galiausiai ima traškėti sąnariai, daužytis širdis, apima nerimas. Vitaminas B 1 padeda gamintis ypatingiems fermentams. Šie kiaurą parą iki gliukozės skaido maiste esančius angliavandenius. Kitaip nei visos kitos organizmo ląstelės, kurios energijos gauti gali ir iš riebalų, ir iš baltymų, smegenų bei nervų, ląstelėms reikia tik gliukozės. Lyginant su visomis kitomis maisto medžiagomis, šį vitaminą galima vadinti tikru bėgiku- į ląsteles, jis patenka greičiausiai. Net ir tada, kai angliavandenius iš pradžių tenka virškinti, vitaminai pasisavinami labai greitai, net ir iš javų. Tiamino molekulė labai gležna, ji suyra sandėliuojant, kaitinant ar šaldant. Tiaminą ardo ir fermentas, esantis žaliose žuvyse, austrėse, bei kitose jūros gėrybėse. Organizme tiaminą naikina nikotinas, alkoholis bei cukrus. Vitamino B 1 reikia: energijos gamybai, angliavandenių virškinimui, nervų sistemos funkcionavimui, augimui, laktacijai, vaisingumui, padeda išvengti laisvųjų radikalų, įveikti depresiją, nerimą, apsaugo nuo rūkimo ir smogo žalos, gerina atmintį, stabilizuoja apetitą, palaiko normalią širdies funkciją. Vitamino B 1 stokos požymiai: nuovargis, vandens susilaikymas, blogas apetitas, smarkus širdies plakimas, nusilpusi skydliaukės funkcija, nervingumas, irzlumas, baimės, nerimo, sumaišties jausmai. Nė viena iš milijardų organizmo ląstelių negali išsiversti be vitamino B2. Kiekviena ląstelė sudaryta iš mažiausiai dviejų milijonų sudedamųjų dalių- receptorių, fermentų, transportuojančių proteinų, paveldimą informaciją perduodančių medžiagų, energinių sistemų, imuninių kūnelių, transportavimo kanalėlių ir t. t. Jei darbščioji ląstelė savo gyvybinei veiklai palaikyti nuolat negauna riboflavino, ji silpsta ir žūva. Riboflavinas- svarbi sudedamoji dviejų fermentų dalis; šie fermentai gamina energiją. Dėl netinkamos mitybos du trečdaliai Vakarų pasaulio gyventojų kenčia nuo riboflavino stokos. Beje, riboflavino trūksta beveik kas antram pagyvenusiam žmogui. Šio vertingo vitamino daugiausia piene, bei pieno produktuose, mėsoje, žuvyje ir t. t. Kitaip nei tiaminas, riboflavinas itin atsparus karščiui bei rūgštims, deja, ši gelsva kristalinė medžiaga itin jautri šviesai. Pieno buteliui šviesoje pastovėjus pusketvirtos valandos, žūva iki 70 % riboflavino molekulių. Daug vitamino B 2 molekulių žūva ir pieną pasterizuojant bei kondensuojant. Todėl visus šviesius pieno produktus laikyti šaldytuve. Laisvieji radikalai puola šviesoje laikomus sūrį, duoną, ir kitus maisto produktus ir pasimėgaudami naikina čia esančius riboflavino molekules. Vitaminas B 2, galima sakyti, bet kokios gyvybinės veiklos varomoji jėga: o kiekvienoje organizmo ląstelėje jis nenuilsdamas gamina energiją. Jei energijos suvartojama daug, ląstele kraujas neša daugiau riboflavino. Skydliaukė reguliuoja riboflavino fermentų sekreciją ir jų kaupimą ląstelėse. Skydliaukės harmonas tiroksinas ląstelėje tampa degtuku, „degančiu“ gliukozės bei riebalų molekules. Riboflavinas gautąją energiją padeda verstis raumenų veiklai. Šis vitaminas dalyvauja ir visuose susidarymo procesuose, nes iš baltymų turi formuotis tvirtas bei stangrus kūnas. Riboflavinui pasisavinti reikia druskos rūgšties. Vykstant rezorbcijai plonosios žarnos gleivinėje jis fosforinamas ir pasidaro veiklus. Riboflavinas kaupiasi smegenyse, kepenyse inkstuose, širdyje, bet jo atsargų nesusidaro. Vitamino B 2 reikia: regėjimui, augimui, vaisingumui, padeda sergant egzema, alergijomis, norint atprasti smaližiauti. Vitamino B 2 stokos požymiai: įtrūkimai burnos kampučiuose, liežuvio uždegimai, akių perštėjimas, migrena, veido odos pleiskanojimas, stomatologinės problemos, anemija ir širdies ligos Pantoteno rūgštis malšina uždegimus, nes dalyvauja medžiagų apykaitoje, kuri vyksta antinkščių žievėje- čia šis vitaminas padeda sintetinti kortikoidus. Pantoteno rūgštį galima vadinti lieknumo bei energijos vitaminu. Išskiriami streso hormonai, pavyzdžiui, kortizolis didina žvalumą. Tai pagrindinė sudedamoji dalis kofermento A, kuris gali būti vadinamas žvalumo šaltiniu. Šiame fermente pantoteno rūgšties molekulė jungiasi su energija teikiančiomis adenointrifosfato (ATF) dalelėmis. ATF galima lyginti su oro balionu, iš visų jėgų tempiančią guminę juostelę. Žarnyne vitaminas B5 pasisavinamas iš virškinimo maisto. Be to, jį gamina ir pats žarnyno mikroorganizmas, žinoma, jei ši jautri mikroflora nėra pažeista, jei nėra sutrikdyta jos pusiausvyra. Paprastai čia pagamintos vitaminų molekulės kompensuoja pantoteno rūgšties stoką maiste ir atvirkščiai. Mūsų smegenys suvartoja iki ketvirtadalio viso maisto medžiagų, todėl avitaminozė pirmiausia sutrikdo nervų sistemos veiklą. Šio vitamino yra kepenyse, inkstuose, alaus mielėse, kiaušinio trynyje, neapdorotuose grūduose, bičių pienelyje. Vitamino B5 reikia: žvalumui, širdies veiklai, dėmesiui, gyvybingumui, atminčiai, nuotaikai. Vitamino B5 stokos požymiai: sąnarių skausmai, nelankstumas, plaukų slinkimas, ankstyvus žilimas, smulkūs įtrūkimai akių bei burnos kampučiuose, rankų bei kojų mėšlungis bei tirpimas, nesugebėjimas mokytis, regėjimo sutrikimai, dirglumas, vidurių užkietėjimas. Piridoksinas į kepenis gabena transaminazes (fermentus), kurios toliau perdirba amino rūgštis. Šie fermentai reguliuoja baltymų pasisavinimą. Kuo daugiau streso, tuo didesniais kiekiais ir tuo sparčiau iš amino rūgščių išsiskiria vadinamieji biogeniniai aminai, tai galima sakyti, aktyvūs „turintys krūvį“ baltymai. Mes patiriame maždaug 70 kartų didesnį psichinį bei emocinį stresą nei mūsų protėviai, todėl baltymų veikiausiai pakanka, tačiau itin retai pakanka ir jiems pasisavinti būtino vitamino B6. Piridoksinas itin svarbus imuninei sistemai. Jo stoka skatina svorio mažėjimą, blogina nuo įvairių ligų saugančių antikūnų kokybę. Trūkstant jo, dar sparčiau raukšlėjasi užkrūčio liauka– svarbiausia imuninės sistemos buveinė. Neretai visiškai nepadeda ir piridoksino kiekis. Nepaisant to, piridoksino koncentracija kraujyje išlieka tokia pat maža, nes šiuo metu, jog anksčiau rekomenduotas kiekis yra tikrai per menkas. Žmonėms, kuriems trūksta šio vitamino neretai būna agresyvūs, Dėl vitamino stokos iš antinksčių žievės išstumiamas adrenalinas, dėl to kraujyje padaugėja cukraus. Vitaminas B6 milijardus nervų ląstelių padeda aprūpinti gliukoze ir taip teikia joms stiprybės, sveikatos bei darbingumo. Dėl hipoglikemijos jaučiamės nuolat pavargę, nesugebame susidoroti su kasdienine veikla, nusilpsta nervai, jaučiame energijos stoką, atsiranda miego sutrikimų. Itin dažnai moterys nuo to kenčia keletą dienų prieš mėnesines ar būdamos nėščios. Jo gausu alaus mielėse, kepenyse ir inkstuose, saulėgrąžų sėklose, kviečių gemaluose, graikiniuose riešutuose, melasoje, kopūstuose, piene, kiaušiniuose. Vitamino B 6 reikia: baltymams, riebalams, bei angliavandeniams pasisavinti, skrandžio rūgšties sekrecijai, raudonųjų kraujo kūnelių gamybai, kalio bei natrio pusiausvyrai, imuninei sistemai, nervams bei regėjimui, palaikyti pastovų cukraus kiekį kraujyje bei vandens kiekį organizme, širdžiai, raumenims bei kraujotakai, plaukams augti. Vitamino B 6 stokos požymiai: nuovargis, prislėgta nuotaika, baimė, nervingumas, dirglumas, plaukų slinkimas, skylinėjantys burnos bei akių kampučiai, kraujotakos sutrikimai, negebėjimas sutelkti dėmesio, rankų bei kojų tirpimas, raumenų bei imuniteto silpnumas, skylinėja nagai, pablogėja apetitas, padidėja cholesterolio kiekis. B -12 mums reikia apytiksliai trijų milijonų gramo dalių per dieną. Jo yra gyvulinės kilmės produktuose- mėsoje, piene ir t. t. Mūsų organizmas pats jo gaminti negali. Vitamino B 12 stoka sukelia nervų sistemos sutrikimus: gali sutrikti psichika ir nervų sistemos, gebėjimas valdyti raumenis. Šis vitaminas intensyviai dalyvauja baltymų, riebalų bei angliavandenių apykaitoje, glaudžiai sąveikauja su vitaminu C, folio rūgštimi bei B grupės vitaminais. Kad nervų sistema būtų sveika, o mes- atsparūs kasdieniniam stresui, folio rūgšties molekulės aktyviai darbuojasi padedamos sintetinei nervų sistemai reikalingą medžiagų choliną. Nervų ląstelėms vitamino B 12 reikia tam, kad susiformuotų baltiminė bei riebalinė melino sluoksnio struktūra. Trūkstant vitamino B 12 melinas suyra, apsauginės ląstelės sluoksnis ima plonėti, luptis. Nervai praranda saugantį apvalkalą. Labai padidėja nervingumas. Vitaminas B 12 vadinamas išoriniu antianeminiu faktoriumi. Jo rezorbcijai būtinas vidinis antianeminis faktorius. Be šio faktoriaus vitaminas B 12 narezorbuojamas. Todėl šio vitamino gali trūkti, kai nevalgoma maisto produktų, kuriuose jo yra, taip pat sutrikus vidinio antianeminio faktoriaus sintezei, pavyzdžiui, įgimtų afermentozių, gleivinės atrofijos, skrandžio rezekcijos ir t. t. Negaunant šio vitamino susergama piktybine mažakraujyste, vadinama Adisono- Birmerio liga. Vitamino B 12 reikia: gyvenimo džiaugsmui, gerai nuotaikai, teigiamai reakcijai į stresą, aiškiam protui, energijos bei geležies apykaitai, smegenims bei nervų sistemai, raudoniesiems kraujo kūneliams augti bei formuotis kaulams, riebalams pasisavinti, raumenų funkcijoms. Vitamino B 12 stokos požymiai: nuolatinis nuovargis, depresija, nutirpusios rankos bei kojos, burnos ertmės uždegimas, nemalonus kūno kvapas, mėnesinių sutrikimai. Vitamino B1 (tiamino) stoka atsiranda gausiai vartojant angliavandenius ir organizme susidarius neigiamam azoto balansui. Dėl tiamino stokos žmogus dažnai serga uždegiminėmis periferinių nervų ligomis, manoma, kad vitamino B stoka gali sukelti nervų sistemos funkcinių sutrikimų: parestezijų, trišakio nervo (n. trigenimus) neuritą ir neuralgiją, taip pat galimos burnos gleivinės alerginės reakcijos. Vitaminas B pasižymi plačiu veikimo spektru, todėl jo skiriama sergant neuritais, neuralgijomis, parodonto ligomis, glositu, cheilitu, gastritu, kolitu bei tireotoksikozei gydyti. Esant avitaminozei, pasireiškia Beri – Beri liga, kuriai būdinga: liežuvio deginimo jausmas, veido skausmai, apetito stoka, vėmimas. (Konradas ir kt., 2001, http://www.racionalimityba.lt.) Svarbiausi šaltiniai: Daugiausia jo yra varpinių grūdų sėlenose. Daug šio vitamino yra miltuose, ypač sumaltuose sėlenomis, alaus mielėse, ruduose ryžiuose, kiaušiniuose, mėsoje (ypač kiauliena, inkstai ir kepenys), piene, daržovėse, ypač ankštinėse (pupose, žirniuose), riešutuose, bulvėse. Pagrindinis šaltinis - grūdų produktai (pvz., rūpi duona), kuriuos vartojant gaunama maždaug 40 % visos vitamino paros normos. Daugiausia vitamino B1 yra grūdo daige ir apvalkale, kuris gaminant aukščiausios rūšies miltus arba valant ryžius, deja pašalinamas. Aukščiausios rūšies miltuose praktiškai nelieka vitaminų. (Konradas ir kt, 2001) (http://www.vitaminai.lt.) RPN: vaikams – 0,3-1,2 mg; suaugusiems – 1,1-2,3 mg. (http://www.vitaminai.lt) Vitamino B2 (riboflavino) gali sumažėti sergant kai kuriomis virškinimo sistemos ligomis, cukriniu diabetu, tireotoksikoze, ilgai vartojant tetraciklinų grupės antibiotikus ir kt. grupių vaistus. Hipovitaminozei būdinga triada: dermatitas, glositas ir cheilitas. Atsiranda skausmingų lūpų kampų įtrūkimų, lūpos pasidaro sausos, trūkinėja. Liežuvis ir jo papilės padidėja, speneliai palaipsniui atrofuojasi, vėliau visiškai išnyksta. Liežuvio nugarėlė tampa lygi ir sausa. B avitaminozės pirmieji simptomai susiję būtent su burnos organų pažeidimais (stomatitas, gingivitas, rinitas), tik vėliau pasireiškia bendrasis dermatitas. Svarbiausi šaltiniai: pienas, kepenys, sūris, kiaušiniai, žaliosios daržovės, alaus mielės, daiginti kviečiai. (http://www.vitaminai.lt) RPN: vaikams – 0,4-1,4 mg, suaugusiems – 1,4-2,6 mg. Vitamino B5 (pantoteno r.) hipovitaminozė burnos ertmėje ryškių patologinių pokyčių nesukelia, tačiau šis vitaminas pasižymi teigiamomis gydomosiomis savybėmis sergant burnos ertmės ligomis (hiperkeratoze, glositu). (Konradas ir kt. ,2001) Svarbiausi šaltiniai. Vitaminą B2 gamtoje sintetina bakterijos, mielės, augalai. Daug jo randama lapinėse daržovėse, grikių kruopose, kviečiuose, alaus mielėse, žuvies ir pieno produktuose, kiaušiniuose. (http://www.vitaminai.lt) RPN: suaugusiems 10 mg.(http://www.bodybuild.lt) Vitamino B6 (pirodoksino hidrochlorido) hipovitaminozė sutrikdo centrinės ir periferinės nervų sistemos funkcijas, padidina dirglumą, pasireiškia periferinis polineuritas, neurodermatitas, glosalgija, stomatalgija, glositas, heilitas. Trūkstant vitamino B , sutrinka nervų sistema, išryškėja anguliarinis stomatitas, lūpų ir liežuvio uždegimas, sutrinka virškinimo sistemos veikla. Ši hipovitaminozė pasireiškia vartojant antituberkuliozinius vaistus (izoniazido grupės), peroralinius kontraceptikus. Vitaminas B odontologijoje vartojamas sergant burnos ertmės parastezijomis, medikamentiniu stomatitu, glositu, cheilitu. (Konradas ir kt., 2001) Svarbiausi šaltiniai: kepenys, paukštiena, kiauliena, žuvis, bananai, mielės, rupaus malimo grūdų produktai, bulvės, džiovintos pupelės ir daugelis vaisių bei daržovių. (http://www.kiddi.lt) RPN: vaikams – 0,3-1,4 mg; suaugusiems – 1,5-2,6 mg. Vitamino B12 (kobolamino) stoka sukelia anemiją, virškinimo organų, nervų sistemos funkcijų pakitimai (liežuvio ir burmos gleivinės parastezijos, neuralgija, neuritas). Be, to dažnai prasideda glositas, o vėliau liežuvio speneliai ir raumuo atrofuojasi, epitelis išplonėja (“poliruotas“liežuvis) ir kt. pradžioje atsiranda būdingos liežuvio hiperemijos sritys, kurioms susiliejus vėliau liežuvis tampa ryškiai raudonos spalvos (Hunter‘io-Miler‘io glositas). (Konradas ir kt., 2001) Svarbiausi šaltiniai: kepenys, kiauliena, inkstuose, širdyje, žuvis, mielės, kiaušiniai, pienas ir pieno produktai. Augaluose šio vitamino beveik nėra. (http://www.vitaminai.lt) RPN: vaikams – 0,5-3,0 µg, suaugusiems – 3 µg. Apklaustieji respondentai teigė, kad vitaminas B reikalingas šioms organizmo funkcijoms stiprinti: Respondentų nuomone, vitamino B yra šiuose produktuose Vitaminas C iš pradžių menkesnio, paskui aukštesnio išsivystymo gyvūnų organizme katalizuodavo visus dinamiškus gyvybinius procesus. Tik šis vitaminas suteikė galimybę gyvuoti bei judėti. Dėl to nereikia stebėtis, kad nejudrioms, gyvoms būtybėms, t. y. augalams. Reikia palyginti nedaug vitamino C. Kuo judresnis gyvūnas ar žmogus, tuo daugiau jam reikia šios medžiagos. Kuo daugiau evoliucijoje žmogus tolo nuo gyvūnų, tuo daugiau darbavosi su vitaminu C. Be šio vitamino nebūtų įmanoma skirti spalvų, justi laiko tėkmę, džiaugsmą ar susižavėjimą. Kuo aukštesnė gyvybės forma, tuo daugiau suvartojama vitamino C. Vitaminas C mūsų organizme atlieka du darbus: stiprina imuninę sistemą, ir stabilizuoja psichiką. Vartojant daug vitamino C- sustiprins dantis bei dantenas. Jis stabdo dantų kraujavimą, stiprina ir gydo daugybę jose esančių kapiliarų. Specifinis vitamino C veikimas pasireiškia susidarant kalogenui, todėl jis svarbus kraujagyslių sienelių pralaidumui. Apskritai šio vitamino poveikis organizmui gana didelis. Ypač svarbus vitaminas C medžiagų apykaitai kaip vandenilio pernešėjas. Askorbino rūgštis, virsdama dehidroaskorbino rūgštimi, redukuoja oksiduotus fermentus. Dehidroaskorbino rūgštis- tai redukuota askorbino rūgšties forma, kuriai būdingos vitamino savybės. Vitaminas C labai svarbus baltymų, taip pat pavienių aminorūgščių apykaitai ir baltyminių frakcijų sintezei. Jis skatina audinių regeneraciją, dezoksiribonukleino rūgšties susidarymą ląstelių branduoliuose, aktyvuoja folacino poveikį. Vitaminas C reikšmingas endokrininių liaukų veiklai. Jis dalyvauja kortikosteroidų sintezėje, būtinas jų gamybai, todėl neatsitiktinai jo daug randama antinksčiuose. Taip pat jis būtinas skydliaukės veiklai, nes dalyvauja aminorūgšties tirozino, iš kurio gaminasi skydliaukės harmonai, apykaitoje. Šis vitaminas dalyvauja susidarant tulžies rūgštims. Todėl, žmogui trūkstant vitamino C, pakinta kai kurių tulžies rūgščių santykis, nuo kurio priklauso cholesterolio tirpumas; tada greičiau formuojasi tulžies akmenys. Kai esti C hipovitaminozė, greitai nuvargstama, sumažėja darbingumas, atsparumas įvairioms ligoms, atsiranda dirglumas, silpnumas, mažakraujystė, kraujuoja dantenos ir kt. Kai vitamino C organizme visai nėra, labai padidėja kraujagyslių sienelių pralaidumas. Tai atsitinka todėl, kad trūkstant askorbino rūgšties, sytrinka kalogeno sintezė. Dėl to išsilieja kraujas paodyje, vidaus organuose, sąnariuose, iškrinta dantys ir kt. Vitamino C žmogui reikia daugiau negu kitų vitaminų. Jo organizme trūksta, kai nepakankamai gaunama su maistu. Daugiausiai vitamino C yra daržovėse ir vaisiuose. C hipovitaminozė– tai neretas reiškinys žiemos ir pavasario sezonu, kai yra mažai šviežių daržovių, o išlaikytose per žiemą šio vitamino lieka nedaug, be to labai sumažėja verdant ar kitaip ruošiant maistą. Vitamino C reikia: imuninės sistemos funkcijai, dantenoms, kalcio apykaitai, jungiamajam audiniui, kolagenui, kraujagyslėms, riebalams pasisavinti, stangriai, lygiai odai, sveikiems plaukams, geram regėjimui, gerai nuotaikai, sveikiems nervams, miegui, gebėjimą sutelkti į dėmesį ir įveikti stresą. Vitamino C stokos požymiai: dantenų kraujavimas, dažni peršalimai, dažni gleivinių uždegimai, išsiplėtusios venos, hemorojiniai mazgai, antsvoris, nuovargis, silpni nervai, negebėjimas sutelkti dėmesio, miego sutrikimai, raukšlės akių kampučiuos, plaukų slinkimas, nusilpęs regėjimas. Vitamino C (askorbo rūgšties ir pentaoksiflavono) hipovitaminozė dažniausia pasitaiko žiemą ir pavasarį, kai mažiau valgoma daržovių ir vaisių, kadangi organizmas vitamino C nekaupia. Hipovitaminozė pasireiškia hemoraginiu sindromu, kurį apsunkina antrinė infekcija. Susergama skorbutu, kuris pasireiškia kraujavimu iš dantenų, dėl padidėjusio kapiliarų trapumo ir jų sienelių laidumo. Dantenos hiperemiškos, patinsta, uždengdamos danties vainiką, išopėja, smarkiai kraujuoja, ypač priekinių dantų srityje, o prasidėjusi antrinė infekcija sustiprina kraujavimą. Ligai progresuojant kraujosruvų vietose atsiranda opinis-nekrozinis procesas, sukeltas antrinės infekcijos. Nekrozės židiniai lokalizuojasi ties dantenų kraštu ir tonzilėse. Vien tik vitaminu C skorbuto išgydyti negalima, nes reikalingas ir vitaminas P, kuris mažina kraujagyslių trapumą. Skorbutui būdingas kaulų ir dantų struktūros pakitimas, kai sumažėja osteoidinio audinio ir peridentino kiekis. Sumažėjusį osteoblastų ir odontoblastų kiekį pakeičia jungiamasis audinys. Pažeidžiamas ir jungiamasis audinys bei periodontas. Dantys greičiau genda, tampa paslankūs ir iškrenta. Skorbutu sergama gana retai, tačiau dažni vitamino C hipovitaminozės reiškiniai, kuriems būdingi panašūs, tik silpniau išreikšti požymiai: dantenų patinimas ir kraujavimas, dantų klibėjimas, kraujavimas iš dantenų spenelių, apetito stoka, jaučiamas bendras silpnumas, atsparumo infekcijoms sumažėjimas. Pablogėja širdies ir kraujagyslių funkcijos, organizme sumažėja Cu, Mn, Zn kiekis. Hipovitaminozei būdingi gingivitai, kariesai, danties kietųjų audinių demineralizacija kaklelio srityje, pažeidžiama dantų struktūra.(Konradas ir kt, 2001) Kai trūksta vitamino C, ankstyvoje vaikystėje pasireiškia Miolerio-Barbou liga. Atsiranda pakitimų burnos ertmėje ir galūnėse. Dantenos kraujuoja, išopėja ir ilgainiui sunyksta. Sutrinka kaulų ir dantų augimas, nes vitamino C stoka sukelia odontoblastų medžiagų apykaitos sutrikimus. (Moliai, 1999) Vitaminas C taip pat padeda iš organizmo pašalinti sunkiuosius metalus: šviną, kadmį, gyvsidabrį. Dėl to vitamino C skiriama vaikams, ūmiai apsinuodijus, neigiamo narkozės poveikio profilaktikai, didelių žaizdų ir nudegimų gijimui pagreitinti. Askorbo rūgšties daugiau reikia ilgai negyjant žaizdoms, vartojant antibiotikus, taip pat nėščiosioms ar kontraceptines tabletes vartojančioms moterims. Vitaminas C stiprina organizmo imunitetą ir suteikia žvalumo. Kai kurie mokslininkai mano, kad askorbo rūgštis saugo nuo navikų atsiradimo. (http://www.vitaminai) Svarbiausi šaltiniai: citrusiniai vaisiai, braškės, juodieji serbentai, erškėtuogės, šaltalankio uogose, agrastuose, saldžiuosiuose pipiruose, pomidorai, bulvės, kopūstai, žalieji pipirai. RPN: vaikams – 35-45 mg, suaugusiems – 55-90 mg. Apklaustieji respondentai teigė, kad vitamino C paskirtis tokia: Studentų nuomone, vitamino C yra šiuose produktuose: Vitamino P (rutinas, citrinas) hipovitaminozei esant, mažėja kapiliarų atsparumas ir didėja jų pralaidumas, nes vitaminas . P kartu su vitaminu C kapiliarų laidumą ir trapumą. Jie (vit.C ir P)vartojami gydant skorbutą ir įvairias hemoraginiu sindromu pasireiškiančias ligas. (Komodas ir kt,2001) Vitaminas PP. Niacino, arba vitamino PP, veikimu pasižymi, nikotino rūgštis ir nikotinamidas. Organizme šis vitaminas esti nikotinamido pavidalu. Įeidamas į fermentų dehidrogenazių sudėtį, jis dalyvauja ląstelių biologinės oksidacijos ir energijos apykaitos procesuose. Be to, niacinas veikia kraujo apytaką praplėsdamas arterioles ir odos kapiliarus. Nikotino rūgštis plečia kraujagysles daug stipriau negu nikotinamidas. Niacinas- viena svarbiausių elektronus transportuojančių bei energiją teikiančių medžiagų ląstelėje. Vitamino PP (nikotino rūgšties ir nikotinamido) hipovitaminozė būdingas glositas ir stomatitas, jaučiamas liežuvio ir skruostų gleivinės deginimas, padidėja jautrumas. Paburksta burnos ertmės gleivinė, išberia pūslėmis, o joms plyšus susidaro opelės. Pirmiausia parausta ir patinsta liežuvio kraštai, o vėliau padidėja visas liežuvis, o šonuose lieka būdingi dantų atspaudai, o nugarėlė pasidengia storu apnašų sluoksniu su vagelėmis. Patologinio proceso pradžioje liežuvio speneliai hipertrofuojasi, vėliau išsilygina (“poliruotas“ liežuvis), susiformuoja opos. Oda ir gleivinė pažeidžiama, tampa dėmėta, kartais burnos gleivinė išopėja, atsiranda sialorėja. (Konradas ir kt., 2001) Svarbiausi šaltiniai: mielės, kepenys, liesa mėsa, žuvis, ankštiniai, rupaus malimo grūdų produktai, riešutai. RPN: vaikams – 5-13 mg; suaugusiems – 14-25 mg. Apklaustieji respondentai mano, kad vitaminas PP įtakoja šiai žmogaus organizmo veiklai: Respondentų nuomone, vitamino PP yra šiuose maisto produktuose: Apibendrinant galima teigti, kad studentai, mažiau žinomų vitaminų veikimo sritis ir maisto produktus, kuriuose jie yra nurodė nelabai tikslingai. IŠVADOS 1. Be vitaminų, kurių gaunama su maistu, organizmas negalėtų normaliai funkcionuoti. 2. Vitamino A stoka sukelia: burnos ertmės epitelio atrofiją, burnos gleivinės apsauginių funkcijų sumažėjimą, emalio hipoplazija, skatina karieso formavimąsi. Burnos gleivinės keratozę arba leukoplakiją, uždegimus, erozijas ir išopėjimus. 3. Vitaminas D reguliuoja kalcio ir fosforojonų apykaitą organizme. Būtinas kaulų ir dantų formavimuisi ir augimui. 4. Vitaminas E normalizuoja dantenų kapiliarų sienelių pralaidumą, skatina žaizdas greičiau gyti. 5. Trūkstant vitamino K galimi spontaniniai dantenų kraujavimai, beprasidedantys po dantų valymo. 6. B grupės vitaminų stoka sukelia: trišakio nervo neuritą ir neuralgiją, Beri – Beri ligą, glositą ir cheilitą, stomatitą, gingivitą, liežuvio spenelių ir raumens atrofiją ir epitelio išplonėjimą, skausmingus lūpų kampų įtrūkimus, lūpos pasidaro sausos, trūkinėja taip pat galimos burnos gleivinės alerginės reakcijos. 8. Vitamino C trūkumas sukelia skorbutą, jam būdingas kaulų ir dantų struktūros pakitimas. Dantys greičiau genda, tampa paslankūs ir iškrenta. 9. Vitamino PP hipovitaminozė būdingas glositas ir stomatitas, jaučiamas liežuvio ir skruostų gleivinės deginimas, padidėja jautrumas. Paburksta burnos ertmės gleivinė, išberia pūslėmis, joms plyšus susidaro opelės, padidėja liežuvis, kartais burnos gleivinė išopėja, atsiranda sialorėja. 10. Apklaustieji studentai žino apie vitaminus ir produktus, kuriuose jų galima rasti, tačiau rečiau vartojami vitaminai buvo įvertinti ir ne visai teisingai. LITERATŪRA 1. Dabkevičiūtė B. (2000). Vitaminai ir mineralinės medžiagos. Kaunas. 2. Konradas A., Jankauskienė K., Meškeliavičius V., Jakštienė V. Šimatonienė G, Gailys(2001). Burnos pataloginė fiziologija. Kaunas. 3. Prieiga per internetą 4. Prieiga per internetą

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!