Organizmų įvairovė ir evoliucija

Taksonomija – augalų ir gyvūnų sistematikos skyrius, tiriantis organizmų klasifikacijos principus, metodus ir taisykles, nustatantis taksonominius rangus.
Dvinarė (binarinė) nomenklatūra – rūšies pavadinimą sudaro du vardai. Pirmasis reiškia – organizmo gentį, o antrasis – rūšį (lelija raudonoji). Trimis žodžiais įvardijamas porūšis (homo sapiens sapiens).
Klasifikacija – organizmų priskyrimas atskiriems rangams, remiantis filogeneze – organizmų istoriniu vystymusi. Tos pačios genties rūšys turi šiuolaikiškus bendrus protėvius, nei rūšys, priklausančios kitoms taksonominėms grupėms. Taksonai – tai klasifikacijos rangai.
Bendras protėvis – tas, iš kurio atsirado bent jau dvi kilmės linijos.
1. Karalystė. 2. Tipas. 3. Klasė. 4. Būrys. 5. Šeima. 6. Gentis. 7. Rūšis.
2. Karalystė. 2. Skyrius. 3. Klasė. 4. Eilė. 5. Šeima. 6. Gentis. 7. Rūšis.
Tam tikram klasifikaciniam rangui priklausantys individai skiriasi nuo mitų organizmų bendru požymių rinkiniu.
Požymis – tai struktūrinė, chromosominė ar molekulinė ypatybė, skirianti vieną grupę nuo kitos.
Sistematikai priklauso taksonomija ir klasifikacija. Šios abi mokslo pakraipos tiria organizmų įvairovę visuose jų organizacijos lygmenyse, nustato organizmų grupės filogenezę (evoliucinį vystymąsi).
Filogenetinis (kilmės) medis – diagrama, rodanti bendrus protėvius ir kilmę.
Pirminis požymis yra tas, kuris būdingas ir bendram protėviui, ir visiems grupės nariams (elnių ragai).
Antrinis požymis – tas, kuris randamas tik tam tikroje kilmės linijoje (elnių ragų forma).
Vienai grupei priklausančios rūšys turi turėti bendrus protėvius. Nustatant grupes remiamasi homologijomis, molekuliniais duomenimis ir fosilijomis.
20. Karalystės
20.1. Monerų karalystė
Visi organizmai prokariotai, neturi branduolio, vienaląsčiai. Gali judėti. Mitybos būdas įvairus: autotrofai (melsvabakterės, sierabakterės, azotobakterės, azotą fiksuojančios bakterijos), parazitės, saprotrofės (puvimo ir rūgimo bakterijos) ir mišriai besimaitinančios bakterijos. Dauginasi nelytiniu būdu – dalijasi pusiau. Nervų sistemos neturi.
Virusai – tai negyvos dalelės. Visi virusai – užkrečiami ir yra parazitai. Sudaryti iš kapsidės, DNR ar RNR ir fermentų. Jie neturi ląstelės, nevykdo medžiagų apykaitos, nereaguoja į aplinkos dirgiklius, dauginasi ląstelės viduje, geba evoliucionuoti.
Visi virusai viduląsteliniai parazitai, nesidauginantys už ląstelės ribų. Virusai labai specifiški: dauginasi tik tam tikrose ląstelėse (bakteriofagai dauginasi tik bakterijose). Manoma, kad...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!