Duobagyvių (coelenterata) įvairovė ir pagrindiniai sandaros ypatumai

• Vandens, dažniausiai jūrų gyventojai.
• Vieni sėslūs, kiti plūduriuoja vandenyje.
• Kūno sieneles sudaro ektodermos epitelinis išorinis sluoksnis, entodermos vidinis sluoksnis ir tarpinis sluoksnis mezoglėja.
• Diblastiški, kūno priekyje turi burną.
• Būdinga spindulinė simetrija (ji išlieka visą jų vystymosi laikotarpį).
• Kai kurių duobagyvių rūšių simetrija tampa pseudospinduline.
• Dauginasi lytiniu ir nelytiniu būdu. Po nelytinio dauginimosi (pumpuravimosi) dažnai susidaro nedidelės individų kolonijos, vadinamos polipais.
• Tai primityvių duobagyvių klasė.
• Būdinga polipo stadija.
• Būdinga kartų kaita.
• Yra apie 2600 hidragyvių rūšių.
1 poklasis: hidroidiniai (Hydroidea)
• Polipas beveik visada mažas, sėslus.
• Dažniausiai kolonijiniai, yra pavienių.
• Būdinga kartų kaita (metagenezė).
• Medūzos palageninės.
• Paprastai jūrinės. Rečiau gėlavandenės.
• Polipai smulkūs, vos 1 – 2 mm ilgio, gyvena kolonijomis, juos jungia virškinimo latakų sistema (gastrovaskuliarinė sistema), kolonijos stiebus ir kai kuriuos atskirus gyvunėlius dengia plona organinė (chitinoidinė) plėvelė – periderma.
Hidros neturi medūzos stadijos. Apie 1 cm ilgio kūno viršutinėje dalyje yra 6 – 12 čiuopiklių vainikas.tarp jų yra burnos anga, kuri veda į gastralinę (virškinimo) ertmę. Turi primityvią difuzinę nervų sistemą, iš nediferencijuotų (intersticialinių) ląstelių formuojasi lytinės ir dilgiosios ląstelės. Dilgiosios ląstelės pagrindinę dalį sudaro organinių nuodų kapsulė.
Hidromedūzos mezoglėjos sluoksnis labai storas, kūnas maišo pavidalo, tik sulpotas, tai laisvai plaukiojantys organizmai. Hidromedūzos smulkios, retai būna iki 10 – 20 cm dydžio. Nervų sistema difuzinė. Medūzos skirtalytės, apvaisinimas išorinis – vandenyje.
• Taurinio jūrinio hidroido Obelia geniculata sandara:
• Hidrantas
• Hidroteka
• Hidrantas įsitraukęs į hidroteką
• Teka
• Pumpuras
• Gonoteka
• Blastostilis su besivystančiomis hidromedūzomis
Hidromedūzos sandaros schema:
• Burna
• Skrandis
• Burnos čiuopikliai
• Spindulinis latakas
• Žiedinis latakas
• Burė
• Ektoderma
• Mezoglėja
• Entoderma
• Akelė
• Čiuopiklis
1 būrys: jūriniai hidroidai (Leptolida)
• Tai kolonijiniai hidroidai, kuriems būdinga kartų kaita.
• Stiebą dengia chitinoidinė periderma.
1 pobūris: betauriai hidroidai (Athecata)
• Hidrantai neturi hidrotekos;
• Čiuopikliai kartais dengia visą hidroteką;
• Dauguma betaurių gyvena vandenynuose.
• Cordylophora caspia
2 pobūris: tauriniai hidroidai (Thecata)
• Jūriniai, kolonijiniai hidroidai, kurių hidrantus gaubia taurelės formos hidroteka.
• Obelia geniculata
3 pobūris: Limnohydrina
• Polipai sėslūs, dažniausiai pavieniai, iš dalies...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!