Nerviniai centrai ir ju ypatumai

Nervų sistema - žmogaus ir gyvūnų organizmo vidaus ir išorės dirgiklių pojūčių, jų analizavimo, suvokimo ir atsako reakcijų valdymo bei koordinavimo sistema. Reguliuoja emocijas, elgesį, paskatas, taip pat aukštąją nervinę veiklą – kalbą, atmintį, mąstymą, intelektą. Kartu su endokrinine sistema nervų sistema reguliuoja visas organizmo funkcijas, koordinuoja kitų sistemų ir organų veiklą, padeda organizmui prisitaikyti prie aplinkos. Nervų sistemos struktūrinis ir funkcinis vienetas – nervinė ląstelė.

Žmogaus nervų sistema skirstoma į centrinę ir periferinę.

Centrinę nervų sistemą sudaro galvos smegenys ir nugaros smegenys.

Periferinę nervų sistemą sudaro iš centrinės nervų sistemos išėję (arba į ją įėję) nervai, taip patnerviniai rezginiai ir mazgai. Periferinė nervų sistema perduoda sensorinius (jutimų) nervinius impulsus iš periferijos į centrinę nervų sistemą, o motorinius (judėjimo) – iš smegenų centrų į raumenis, organus, liaukas. Tačiau periferinė nervų sistema neatpažįsta dirgiklių – šią sudėtingą funkciją atlieka centrinė nervų sistema, kuri juntamaisiais nervais gauna impulsus, juos atpažįsta, atrenka ir motoriniais neuronais siunčia į raumenis ir organus impulsus, sukeliančius atitinkamą reakciją.

Funkciniu požiūriu nervų sistema skirstoma į somatinę (valios) ir vegetacinę (autonominę, jos sąmoningai valdyti negalime).

Somatinė nervų sistema reguliuoja griaučių ruožuotuojų raumenų darbą – valingus (sąmoningus) ir automatinius (nesąmoningus) judesius: pvz., panorėję galime atsistoti arba atsisėsti (sąmoningas judesys), taip pat staigiai atitraukiame ranką palietę įkaitusį daiktą (tai įvyksta automatiškai, anksčiau nei suvokiame, kas įvyko). Vegetacinė nervų sistema reguliuoja vidaus organų, neruožuotųjų raumenų darbą, kraujagyslių, liaukų funkcijas. Jos sąmoningai valdyti negalime: pvz., panorėję negalime greitinti arba lėtinti širdies ar skrandžio veiklos. Vegetacinės nervų sistemos veikla priklauso nuo vidaus ar išorės dirgiklių: pvz., sumažėjus kraujuje deguonies, dažnėja ir gilėja kvėpavimas, tankiau plaka širdis, dėl karščio išsiplečia kraujagyslės, gausiau prakaituojama; dėl šviesos blyksnio susitraukia rainelė, vyzdys siaurėja. Vegetacinė nervų sistema taip pat turi centrinę ir periferinę dalis: aukštesnieji centrai yra pogumburyje, smegenėlėse, limbinėje sistemoje, žemesnieji – tam tikruose smegenų kamieno ir nugaros smegenų šoninių ragų branduoliuose. Svarbiausi vegetacinės nervų sistemos centrai yra pogumburyje, kuris reguliuoja ir koordinuoja įvairias organizmo vegetacines reakcijas. Pogumburyje yra endokrininės sistemos dalis, termoreguliacijos, alkio, sotumo, troškulio ir kiti centrai. Vegetacinės nervų sistemos periferinė dalis – tai vegetaciniai mazgai, rezginiai (pavyzdžiui, pilvo ir dubens ertmės organų rezginiai) ir nervai. Vegetacinė nervų sistema skirstoma į simpatinę ir parasimpatinę – jų poveikis dažniausia priešingas, tačiau tik darniai veikdamos jos užtikrina visavertį organizmo darbą. Simpatinė nervų sistema aktyvina organizmą, parengia kovai, stresui, pavyzdžiui, spartina širdies susitraukimų dažnį, didina kraujospūdį, plečia bronchus, didina gliukozės koncentraciją kraujuje, bet slopina ramybės būsenos funkcijas, pvz., virškinimo sistemos darbą. Parasimpatinė nervų sistema vyrauja ramybės būsenoje, ji aktyvina energijos ir maisto medžiagų kaupimą: skatina virškinimą, lėtina širdies veiklą.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!