Vitaminais (lot. Vita – gyvenimas) buvo pavadintos maisto sudėtinės dalys, esančios jame mažiausiais kiekiais, bet labai reikalingos normaliam žmogaus ir gyvulių gyvenimui. Kai vitaminų cheminė prigimtis dar buvo nežinoma, juos sąlygiškai žymėjo lotyniškomus raidėmis. Nors dabar vitaminų struktūra nustatyta, vietoj ligų cheminių pavadinimų tebevartojamas įprastinis žymėjimas raidėmis.
Pastaruoju metu žinoma daugiau kaip 20 vitaminų. Išaiškinta jų cheminė sandara ir vaidmuo organizme. Pasirodė, jog daigelis vitaminų panaudojami fermentų sintezei.
VITAMINAI – biologiškai aktyvūs organiniai junginiai, būtini organizmo normaliai medžiagų apykaitai ir gyvybinei veiklai. Yra įvairios sudėties, nedidelės, molinės masės. Organizmui jų reikia labai nedaug (paros norma nuo kelių mikrogramų iki keliolikos miligramų), tik vitamino C reikia daugiau keliasdešimt miligramų per parą. Organizmas vitaminų beveik negamina ( tik truputis vitamino K, kai kurių B grupės vitaminų susidaro žarnyno floroje ), beveik nekaupia, todėl vitaminų reikia nuolat gauti su maistu. Daugumos vitaminų yra kasdien valgomuose produktuose. Vitaminai organizme virsta ir kai kurie provitaminai (pvz.: kepenyse iš karotino, esančio morkose, šaltalankio, vaisiuose susidaro vitaminas A). Riebaluose tirpstančius vitaminus organizmas įsisavina su riebalais. Kai kuriuose produktuose yra antivitaminų (pvz.: baltymas avidinas, esantis žaliame kiaušinyje, askorbinazė agurkuose), jie ardo vitaminus. Jei maiste vitaminų trūksta arba sutrinka jų įsisavinimas ir apykaita (pvz.: geriant vaistus, svaigalus), padidėja vitaminų poreikis (pvz.: nėščiajai, gimdyvei), gali atsirasti hipovitaminozė. Žiemą ir pavasarį dažnai organizmui stinga vitamino C.
Rusų mokslininkas N.Luninas (1880) eksperimentais įrodė, kad vitaminai yra svarbūs ir būtini normaliai organizmo medžiagų apykaitai. Lenkų mokslininkas K. Funkas (1912) pasiūlė vitaminų terminą. Trūkstant organizme vitaminų, susergama hipovitaminoze arba avitaminoze.
2) sutrikęs vitaminų įsisavinimas; 3) sutrikęs provitaminų virtimo vitaminais procesas; 4) padidėjęs organizmo poreikis vitaminams nėštumo, kūdikio maitinimo metu, dėl jvairių intoksikacijų, karščiavimo, didelio fizinio ar psichinio krūvio; 5) vartojami medikamentai, trikdantys normalią vitaminų, apykaitą organizme (dauguma antimikrobinių, ypač antituberkuliozinių vaistų, fenobarbitalis, difeninas). Hipovitaminozėms gali turėti įtakos ir netinkamas maitinimasis. Gausiai maitinantis angliavandeniais, didėja vitamino B-i, vartojant daug...
Šį darbą sudaro 1338 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!