Įvadas
Problema. Mes gyvename apsupti visomis kryptimis sklindančių įvairaus ilgio (dažnio) elektromagnetinių laukų, kurie, sklisdami erdvėje, neša aktyvią energiją – elektromagnetinę spinduliuotę. Elektromagnetinė spinduliuotė, triukšmas bei kita fizinė tarša supa mus nuo gimimo ir apima visas žmogaus gyvenimo sritis (Baltrėnas ir kt. 2007). Pagal biologinį poveikį elektromagnetinė spinduliuotė skirstoma į jonizuojančiąją, kurios energijos pakanka biologinių junginių molekulėms jonizuoti ir nejonizuojančiąją, kurios spinduliai biologinių junginių nejonizuoja.
Taigi šiandien elektromagnetinės spinduliuotės šaltiniai naudojami įvairiose mokslo ir technikos srityse: fizikoje, medicinoje, biologijoje, informatikoje bei buitinėje elektronikoje. Nuo 1960 m. buvo labai susidomėta ir pradėta plačiau tyrinėti nejonizuojanti spinduliuotė, t.y., regimosios šviesos, ultravioletinių bei infraraudonųjų spindulių, monochromatinių lazerio spindulių, radijo bei pramoninio dažnio spindulių, mikrobangų bei žemo dažnio elektromagnetinių laukų poveikis žmogaus sveikatai. Aukšta civilizacija šiandien mums pateikia naujausias kompiuterines priemones, atomines ir šilumines elektrines, raketas, automobilius su kompiuterine valdymo technika, buitinius patogumus – elektrines antklodes ir skutimosi mašinėles, mikrobangų krosneles, sintetiką ir panašiai. Todėl dėl didelio elektromagnetinių laukų nejonizuojančiųjų šaltinių daugėjimo ir intensyvumo didėjimo, elektromagnetinių laukų šaltinių poveikis tapo reikšmingas visiems gyventojams. Elektromagnetiniai laukai supa mus buityje: šaldytuvai, televizoriai, plaukų džiovintuvai, mobilieji telefonai; darbe ir gyvenamojoje aplinkoje: mašinos, troleibusai, traukiniai, aukštos įtampos laidai. Bangos jungiasi vienos su kitomis ir sudaro sudėtingą sistemą, kuri yra pavojingesnė nei veikdama kiekvieną atskirai. Taip susikuria gamtinis fonas, kuriame mes gimstame, dirbame ir ilsimės. Spartus žmonių augimas, naujų pramonės šakų sukūrimas bei technologijų plitimas sukėlė naujų darbuotojų sveikatos priežiūros problemų. Labai sparčiai didėja elektromagnetinė apšvita, kuri yra priskiriama fizikinei taršai. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad elektromagnetinio lauko poveikis turi įtakos centrinei nervų sistemai (CNS), kraujodarai, endokrininei ir lytinei sistemoms, akims. Tačiau nėra pakankamai duomenų, kurie leistų daryti vienareikšmes išvadas apie EML įtaką kvėpavimo, virškinimo, širdies kraujagyslių sistemų patologijai, teratogenezei, senėjimui ir genetiniams pokyčiams. Laikoma , kad silpno intensyvumo elektromagnetiniai laukai centrinę nervų sistemą stimuliuoja, o stipraus intensyvumo – slopina.
Šį darbą sudaro 4116 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!