Vincas Krėvė (skaidrės)

kontekstais.
dvidešimtajame amžiuje kitos
tokios asmenybės, apie kurią
sustoję galėtų įdomiai šnekėtis
visokių profesijų žmonės:
literatai ir tautosakininkai,
istorikai ir politikai, pedagogai ir
teatro mylėtojai, profesoriai ir
paprasti sodiečiai. Ne tik
kalbėtis, bet ir ginčytis. [...] mes
turime gerai įsiklausyti į jo žodį,
kad galėtume pakelti akis nuo
žemės, pamatyti praeities
prasmę ir perspektyvą.“ (A.
Zalatorius)
Vaikystė, jaunystė,
tolesnis gyvenimas
� 1882 m. spalio 19 d. Subartonys (Varėnos raj.)
� Merkinės pradinė m-kla, privačios pamokos
� Peterburge išlaiko 4 klasių kurso egzaminą
� 1900–1902 m. įstoja į Vilniaus kunigų seminariją (2 m.)
� 1904–1908 m. Kijevo, Lvovo, Vienos universitetai
(klausėsi filosofijos, literatūros, antikinių kalbų,
sanskrito paskaitų, susižavėjo Rytų kultūra, daug
dėmesio skyrė Lietuvos istorijai, tautosakai)
� domėjimasis Rytų kultūra
paskatina išvykti į Kaukazą
� 1909–1920 m. mokytojauja Baku,
� dėsto rusų kalbą ir literatūrą
� vasaromis parvyksta į tėviškę
rinkti liaudies dainų ir padavimų
� 1913 m. rugpjūčio 24 d. Vilniaus
šv. Mikalojaus bažnyčioje
susituokia su Rebeka Karak
� aktyviai dalyvauja visuomeniniame ir politiniame
gyvenime (1911 m. prisideda prie Baku liaudies
u-to steigimo, nuo 1912 m. u-te dėsto persų
viduramžių poeziją, budizmą ir islamą
� 1917–1918 m. Baku miesto tarybos narys
� 1919 m. Lietuvos konsulas Azerbaidžane
� 1920 m. su šeima (žmona Ona Marija ir šešiamete
dukrele Aldona Ona) grįžta į Lietuvą
� 1922 m. tampa besikuriančio Lietuvos universiteto
profesoriumi
� 1925–1937 humanitarinių mokslų fakulteto
organizatorius ir dekanas
� redagavo mokslinius leidinius Tauta ir žodis, Mūsų
tautosaka, Darbai ir dienos, literatūrinius žurnalus
Skaitymai, Literatūra, Dienovidis ir kt.
� nuo pirmųjų Lietuvos nepriklausomybės metų
palaikė patriotines visuomenines organizacijas,
dalyvavo tautinės vienybės draugijose bei
partijose, buvo Šaulių sąjungos pirmininku,
tautininkų sąjungos pirmininku
� kaip Šaulių sąjungos pirmininkas, 1923-iaisiais
organizavo Klaipėdos sukilimą, kurio tikslas buvo
prijungti prancūzų valdomą Klaipėdos kraštą prie
Lietuvos
� 1939–1940 m. rašytojų sąjungos pirmininkas
� 1940 m. tapo okupuotos Lietuvos liaudies
vyriausybės vadovu
� 1940 m. spalio 1 d. liaudies švietimo komisaras
paskyrė jį Lituanistikos instituto direktoriumi,
1941 m. – pirmuoju Lietuvos mokslų akademijos
prezidentu
� hitlerininkams okupavus Lietuvą, buvusio Liaudies
seimo nariai, tarp jų ir Krėvė, pasirašė rezoliuciją,
kuri atskleidė neteisėtus Sovietų sąjungos
veiksmus ir klastingą Stalino propagandą,
okupuojant ir inkorporuojant Lietuvą į sovietų
imperiją
� vengdamas suėmimo, slapstėsi nuo gestapo
� 1944 m. liepos mėnesį, vengdamas bolševikų
represijų, su...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!