Asmenybės laisvės problema lietuvių literatūroje (Vincas Krėvė, Vincas Mykolaitis – Putinas, Antanas Škėma)

Asmenybės laisvės problema lietuvių literatūroje

(Vincas Krėvė, Vincas Mykolaitis – Putinas, Antanas Škėma)

Asmenybės laisvė – tai žmogaus judėjimas be jokių suvaržymų, jo pačio priimami sprendimai ir sprendžiamos problemos, bei savo nuomonės reiškimas be apribojimų. Tai esminė žmogaus vertybė, kuri ne kartą atsiduria lietuvių literatūros kūrinių dėmesio centre. Kiekvienas žmogus nori būti nepriklausomas ir gyventi nevaržomai, nes tai yra kiekvieno žmogaus prigimtinė teisė, o taip pat, žmogus pats nuolat siekia būti laisvas: tiek fiziškai, tiek dvasiškai. Rašytojai analizuoja įvairius aspektus, susijusius su laisvės apribojimais, jos paieškomis ir išsaugojimo kaina. Šiame kalbėjime norėčiau aptarti asmenybės laisvės problemą trijų žymių lietuvių autorių kūryboje: Vinco Krėvės dramoje „Skirgaila“, Vinco Mykolaičio-Putino psichologiniame – intelektualiame romane „Altorių šešėly“ ir Antano Škėmos romane „Balta drobulė“.

Vincas Krėvė yra žymus lietuvių rašytojas, tautosakininkas ir visuomenės veikėjas. Jo drama „Skirgaila", parašyta 1922 m. ir yra laikoma viena iškiliausių lietuvių literatūros klasikos kūrinių. „Skirgaila" yra keturių dalių istorinė drama, vaizduojanti XIV a. pabaigos, Lietuvos valdovo Skirgailos gyvenimą ir valdymo laikotarpį. Dramoje atskleidžiamos to meto politinės, kultūrinės bei religinės problemos, Skirgailos vidinis konfliktas tarp pagoniškų įsitikinimų ir krikščionybės,o taipogi jo kova su aplinkiniais ir su savimi. Dramos pagrindinis veikjas – Skirgaila yra sudėtingas ir tragiškas personažas. Jis trokšta gėrio ir teisingumo savo tautai, tačiau nežino, kaip to pasiekti. Jo valdymo laikotarpis pažymėtas kruvinomis kovomis su kryžiuočiais, vidiniais nesutarimais ir krikščionybės įvedimu. Skirgaila blaškosi tarp dviejų pasaulių – pagoniškos praeities ir krikščioniškos ateities, negalėdamas iki galo priimti nei vieno iš jų. Jo asmenybės laisvės problema, kūrinyje, atsiskleidžia keliais aspektais. Pirmas aspektas yra POLITINIS. Skirgaila, kaip Lietuvos valdovas, yra atsakingas už savo tautą ir jos gerovę. Jis priverstas daryti kompromisus ir priimti nepopuliarius sprendimus, kurie kartais apriboja jo asmeninę laisvę. Pavyzdžiui, jis sutinka krikštytis, nors pats netiki krikščioniška religija, nes tai tarnauja Lietuvos politiniams interesams. Antras yra RELIGINIS aspektas - Skirgaila užaugo pagoniškoje aplinkoje, tačiau vėliau krikštijasi. Šis perėjimas jam nėra lengvas, nes jis jaučia vidinį konfliktą tarp savo pagoniškų įsitikinimų ir krikščioniškos moralės. Skirgaila trokšta rasti dvasinę ramybę, tačiau jam sunku atsisakyti savo praeities ir visiškai priimti krikščionybę. Ir trečiasis aspektas – ASMENINIS. Skirgaila yra vienišas žmogus, neturintis artimų draugų ar patikėtinių. Jis nuolat jaučia atsakomybę už savo tautą ir neturi laiko asmeniniam gyvenimui. Skirgaila trokšta meilės ir laimės, tačiau jam sunku suderinti savo asmeninius norus su valdovo pareigomis.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!