Vilniaus akademijos spaustuvės vaidmuo LDK knygos kultūroje (referatas)

ĮVADAS

Vilniaus akademijos spaustuvė buvo įsteigta 1575 m., veikė iki 1805 m. Tai buvo didžiausias LDK spaudos centras. Iki 1773m. ši spaustuvė priklausė jėzuitų ordino valdomai Vilniaus akademijai (vienintelei aukštajai mokyklai Lietuvoje), vėliau, Popiežiui panaikinus ordiną, su dešimties metų pertrauka, vadelės perėjo į Vilniaus universiteto rankas 1803 m. Šiemet – 2025-iais yra minimos 450-ies metų metinės nuo spaustuvės gyvavimo pradžios.

Generolas Klaudijus Akvaviva jau 1603 m. rašė viceprovinciolui Povilui Bokšai, kad Vilniuje reikia katalikiškos spaustuvės, reikia vietos, kur knygas spausdina ,,mūsiškiai“ [katalikai] ir asmeniui, priėmusiam tokį žygdarbį, bus skiriama parama ir pagalba patarimais bei palaikymas. Spaustuvę įkūrė Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis (1549 – 1616 m.), kuris perkėlė tėvo spaustuvę iš Bresto (dabartinė Baltarusija) ir iki 1586 m. įmonė vadinosi įkūrėjo vardu. Didikas paveiktas teologo Petro Skargos 1567 m. iš evangelikų liuteronų tikėjimo perėjo į katalikybę, kurią išpažino jo dėdė Mikalojus Radvilas Rudasis ir jo tėvas, stipriai prisidėjo prie Lietuvoje įsibėgėjančio kontrreformacijos judėjimo.

Vilniaus akademijos spaustuvės vaidmuo LDK knygos kultūroje

Svarbiausia šios knygų platinimo vietos atsiradimo priežastis – sparčiai plintačios kontrreformacijos idėjos. XVI a. pabaigoje katalikai itin aktyviai priešinosi reformacijos judėjimui ir ši spaustuvė leido jiems skleisti katališkas idėjas rašytiniu formatu ir daug plačiau Vilniuje ir visoje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Greitai po akademijos spaustuvės veikimo pradžios, užsidarius privačioms spaustuvėms XVII a. pirmąjame ketvirtyje, lotyniškąja ir gotiškąja abėcele beveik visus leidinius platindavo ir leisdavo akademijos spaustuvė. Tad nuo XVI a. pab. iki XVIII a. vid. apie 95% visų leidinių išspausdintų Vilniuje galima priskirti nagrinėjamai spaustuvei. Įmonei įsitvirtinti padėjo ir tai, kad jos valdymą pinai perdavus Vilniaus akademijai, spaustuvė padėjo kurti mokymuisi reikalingą turinį ir prisidėjo prie mokslo bei švietimo plėtros akademijoje. Tuometinis valdovas Steponas Batoras palaikė krikščioniškąjį katalikiškąjį švietimą, todėl spaustuvė buvo svarbi valstybės ir bažnytinės institucijos dalimi.

Pirmasis spaustuvės leidinys pasirodė 1576 m. gegužės mėnesį – Petro Skargos knyga ,,Už švenčiausiąją eucharistiją prieš Cvinglio ereziją“. Apie šį pirmąjį leidinį, aukštinantį katalikybę ir šmeižiantį eretikus buvo pranešta autoriaus laiške į Romą. Taip pat knygos pratarmėje yra spausdinama padėka M.K. Radvilai, kurioje pabrėžiamas dėkingumas už visas skirtas jo lėšas, kurios padeda plisti katalikiškoms idėjoms ir stabdyti kitatikius. Tad pirmoji knyga, jos pratarmė, ir nurodo visos spaustuvės paskirtį – tarnauti kovai prieš eretikus. Radvilos vardas (Typis et sumptibus... Nicolai Christophori Radivili), išspausdintose knygose nesustojo būti minimas visą dešimtmetį, nes oficialiai jis ir buvo įmonės savininkas. Spaustuvės sudėtis sudarė sąlygas jėzuitų ordinui plėstis ir niekieno netrukdomai spausdinti bei platinti savo raštus. Nors ir aplinkybės klostėsi palankiai, vis vien su sunkumais buvo susidurta – spaustuvė patyrė krizę, kurią sukėlė gerų specialistų stoka, tad ir yra manoma, kad tai ir paskatino Radvilą Našlaitėlį 1586 m. pilnai perduoti įstaigą jėzuitams.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!