Lietuviškos spausdintinės knygos pradžia

ĮVADAS

Raštas lietuvių kalba atsirado palyginti vėlai, LDK raštija pradėjo formuotis nuo rusiškosios kirilicos, spėjama, kad iš rytų į Lietuvą atkeliavo ir pirmoji knyga. Rusų kalba buvo sukurta ir nemažai įvairios literatūtos. Manoma, kad rašytinės lietuvių kalbos pradžia buvo per Mindaugo krikštą vienuolių išverstos maldos, tačiau šie tekstai nėra išlikę. Pirmasis rastas lietuviškas tekstas yra maldos įrašytos ranka paskutiniame puslapyje lotyniškos knygos 1503 m. išleistos Strasbūre.

Atsiradus spaudai rankraštinių knygų svarba mažėjo. 1522 m. Pranciškus Skorina Vilniuje įkūręs savo spaustuvę išleido bažnytinių tekstų rinkinį „Mažąją kelionių knygutę“ slavų kalba – pirmąją LDK spausdintinę knygą.

Lietuviška spausdintinė knyga atsirado kiek vėliau. Šešioliktame amžiuje Europoje ėmė plisti reformacija. Protestantizmo pradininkas Martynas Liuteris siekė tikėjimą skleisti tautinėmis kalbomis, kad visi suprastų raštą. Lietuvai tai galėjo tapti galimybe visuomenėje įtvirtinti lietuvių kalbą, tačiau oficialus tikėjimas čia buvo katalikybė, todėl rašomoji kalba, kaip ir daugelio to laikotarpio valstybių, buvo lotynų, o kalbėta daugiausia lenkiškai. Buvo manoma, jog lietuvių kalba skirta prasčiokams, valstiečiams ir buvo vartojama tik kaip šnekamoji. Dėl šių priežasčių rašytinė lietuvių kalba atsirado Prūsijos kunigaikštystėje (Mažojoje Lietuvoje), kur oficiali religija buvo liuteronybė. Čia 1547 m. buvo išspausdinta ir pirmoji lietuviška knyga – Martyno Mažvydo „Katekizmas“. Pirmoji lietuviška spausdintinė knyga LDK teritorijoje pasirodė tik po kelių dešimtmečių Mikalojui Daukšai 1595 m. išleidus savo „Katekizmą“.

1. MARTYNAS MAŽVYDAS

Martynas Mažvydas gimė apie 1510 m., manoma, kad buvo nekilmingas arba kilęs iš smulkiųjų bajorų Didžiojoje Lietuvoje, greičiausia Šilutėje. Iki 1546 m. gyveno Vilniuje, kur buvo persekiojamas dėl įsitraukimo į reformacijos judėjimą, už kurį grėsė griežtos bausmės. 1546 m. Prūsijos kunigaikščio Alberto pakviestas, persikėlė į Karaliaučių. Čia Mažvydas baigė universitetą per tris semestrus vietoj aštuonių, taip pat gerai mokėjo lietuvių, lotynų, lenkų, vėliau ir vokiečių kalbas, todėl spėjama, kad kažkur buvo studijavęs ir anksčiau. Nuo 1549 m. Mažvydas tapo Ragainės parapijos kunigu.

Buvo neturtingas, studijuodamas gaudavo stipendiją, o jau būdamas Rgainės klebonu kunigaikščio prašydavo paramos. Mažvydas vedė savo pirmtako dukterį Benigną Lauterštern ir ilgą laiką rūpinosi jos broliais ir seserimis. Padėties nepalengvino ir tai, kad jam nerūpėjo ūkininkavimas, labiau domino rengti lietuviškas knygas. Gyvenimui einant į pabaigą, kad nebereikėtų užsiimti ūkio darbais, kreipėsi į kunigaikštį dėl metinio išlaikymo iš valstybės lėšų, deja šis prašymas nebuvo įvykdytas. Mažvydas mirė Ragainėje 1563 m. gegužės 21 d. ir ten buvo palaidotas.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!