Mokslo kaip socialinio lauko transformacija

naujumas ir pripažinimas akademinėje bendruomenėje. Moderniaisiais laikais mokslo
socialinis laukas įgauna keitimosi pagreitį: atsiranda nauji, šiam laikotarpiui būdingi žaidėjai,
simbolinis žinių kapitalas, monopolinėmis teisėmis priklausęs akademijai, pasklinda tarp kitų
žaidėjų. Ne gana to, kinta ir mokslo simbolinio kapitalo vertė, vertinamos ne sausos,
neišplėtotos žinios, o specialiai pritaikytas ir taikomas žinojimas. Todėl, mokslo kaip socialinio
lauko galia apipavidalinama visiškai naujo, nematytu vaidmeniu. Būtent šie faktoriai parodo,
mokslo kaip socialinio lauko transformacija, kuri gali būti apibūdinama skirtingais bruožais.
Pagrindiniai bruožai darantys įtaką mokslo transformacijai yra – kaita lauko ribose ir
konfigūracijoje, lauke atsiranda naujų žaidėjų bei kaita simboliniame kapitale. Taigi, šiame
darbe bus aptariama, kokie yra mokslo socialinio lauko transformacijos postūmiai bei jų kaita
ir įtaka praeities ir šių dienų santykyje tarp mokslo supratimo.
4
2. Naujoji žinių gamybos paradigma
Artimiausiu metu itin didelį kaitos pagreitį įgavo mokslo, žinių ir žinojimo samprata.
Seniau mokslas buvo laikomas kaip grynojo pažinimo, tyrėjų ir mokslo institucijų sąveiką,
tačiau šiais laikais, tai yra keičiama socialinių tyrimų koncesijomis. Inovacijos, kurios seniau
buvo laikomos kaip išimtinai technologinės, susijusios vien su mokslo laimėjimų taikymu
naujiems produktams kurti ar jų gamybos procesams tobulinti, šiais laikais suvokiamos kaip
naujas procesas, kuriame dominuoja kūrybiškas ne tik mokslo ir gamybos, bet ir organizacijų
valdymo bei socialinės aplinkos atsinaujinimas.
2.1 Gamybos paradigmos
Knygoje ,,Naujoji žinių gamyba: mokslo ir tyrimų dinamika šiuolaikinėse
visuomenėse“ ( Gibbons et al., 1994 ) šie pokyčiai pateikiami kaip žinių gamybos paradigmų
kaita. Pirmojoje paradigmoje kilusios problemos sprendžiamos vadovaujantis akademinės
bendruomenės mokslo kompetencijomis bei interesais, žinojimo organizacinė sąranga yra
hierarchiška ir dalykinė, tyrėjų bendruomenė homogeniška, o mokslo vertė aptariama
bendruomenės viduje. Antroje paradigmoje kilusios problemos sprendžiamos socialiniame
žinių taikymo kontekste, organizacinė sąranga yra dinamiška ir lanksti, tyrėjų bendruomenė
yra heterogeniška. Pagrindinis paradigmų motyvas yra, kad remiamasi jau ne akademinėje
bendruomenėje suformuotomis ir monopolizuotomis žiniomis, bet visuomenėje plačiai
naudojama heterogeniška kompetencija, kurioje santykį palaiko akademinis žinojimas ir
praktinė patirtis, taip pat ir nauji vaidybiniai, organizaciniai modeliai. Taigi, galima spręsti, kad
pagrindinis šaltinis yra ne naujų žinių kūrimas, bet jau esamų žinių kūrybiškas taikymas bei
panaudojimas.
A....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!