Knygų kietais viršeliais gamyba

Knyga formaliąja prasme yra vienoje vietoje sukauptas semantinės ir vaizdinės informacijos, skirtos jos įsisavinimui skaitant, šaltinis, turintis specifinį materialų pavidalą, kuris keičiasi ir vystosi kartu su žmonijos, visuomenės vystymusi. Tačiau toks apibrėžimas neaprėpia didžiulės knygos ideologinės reikšmės, nes kaupdama, išsaugodama ir skleisdama informaciją, ji buvo ir lieka žmonijos bei visuomenės vystymosi kertiniu akmeniu, be kurio sunku įsivaizduoti žmonių sukurto patyrimo, žinių įsisavinimo, panaudojimo bei perdavimo.
Terminas „knyga“ buvo naudojamas jau senovėje, IX a, senose slavų ir baltų knygose. Jis kildinamas iš žodžio „kneti“ (žinoti). Sakoma, kad jis galėjo atsirasti ir iš į Aziją patekusio kiniečių žodžio „k`üen“ (ritinys), kitų šaltinių.
Periodinės spaudos arba daugelio įsivaizduojamos tikrosios žurnalistikos” pradininke reikėtų laikyti knygų leidybą. Prasidėjusi piešiniais uolose ir įrašais akmenyje, knygų gamyba reiškėsi molinėse plytelėse, palmių lapuose, bambuko lentelėse, kai žmonės išmoko pritaikyti raštui papirusą, gaminti pergamentą, o vėliau ir popierių.
Organizuotos knygų leidybos ištakų reikėtų ieškoti egiptiečių, šumerų, kinų bei indų valdovų rūmuose. Šiose šalyse dar gerokai prieš mūsų erą imta steigti knygų perrašinėjimo dirbtuves. Ypač plačiai organizuotas knygų perrašinėjimas, pasiskirsčius atskirais darbais (vienas diktuoja tekstą, kiti rašo, dar kiti - rubrikatoriai - piešia inicialines raides, iliustracijas), paplito Romos valstybėje mūsų eros pradžioje. Kai kuriose perrašinėtojų dirbtuvėse dirbo po šimtą ir daugiau žmonių. VII-IX amžiuje knygų perrašinėjimu garsėjo Airijos vienuolynai, o nuo XII amžiaus - Vakarų Europos universitetai.
Nauja pakopa knygų leidybai plėtoti buvo spaudos išradimas 1444 m. Pirmieji spaustuvininkai (J. Gutenbergas ir kiti) knygų tematiką pasirinkdavo savo nuožiūra, o XV a. pabaigoje knygų leidyba įgavo organizuotą mastą. Ypač aukštai iškilo italas Aldo Manuciju. Įžymusis Renesanso spaustuvininkas 1500 m. Venecijoje subūrė mokytų vyrų ratelį, pavadinęs jį Naująja akademija, kurios nariai atrinkdavo geriausius Antikos rankraščius ir, juos kruopščiai suredagavę, spausdindavo knygas. Taip A. Manucijaus firma išleido apie 1000 knygų.
Pavyzdingu knygų turinio parengimu ir jų poligrafiniu apipavidalinimu taip pat garsėjo XVI-XVII a. Paryžiuje ir Žnevoje veikusi Etjenų,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!