Rašto raidos pakopos. Fonetinis raštas

ĮVADAS

Pirmykščiai žmonės savo gyvenimo patirtį kaupti atmintyje, perduodami ją vaikams žodžiu ar asmeniniu pavyzdžiu. Tam tikru momentu žmogaus atminties nebeužteko, kad joje tilptų visos žinios apie nuolat besivystantį aplinkinį pasaulį. Taip atsirado raštas, kuris leido ne tik perduoti žinias, bet ir bendrauti. Ne tik poreikis bendrauti prisidėjo prie rašto atsiradimo, bet ir žmonių abstrakčiojo mąstymo vystymasis. Kuo sąmoningesnis tapo žmogus, tuo labiau struktūruota tapo jo kalba. Kalba ir raštas glaudžiai ėjo ranka už rankos, formuodami ir papildydami vienas kitą visoje istorijoje. Šiandieninė šiuolaikinė kalba niekada nebūtų tokia pati be rašto atsiradimo.

1. DAIKTINIS RAŠTAS

Daiktinio rašto prasmė buvo perduoti informaciją ar tam tikrą mintį gavėjui naudojant daiktą ar daiktus. Pavyzdžiui, norėdama paskelbti karą, viena gentis galėjo siųsti kitai strėlę ar kardą, o norėdama pasiūlyti taiką – žalią šakelę. Tokie daiktiniai laiškai iki šiol naudojami Afrikos gentimis (ibo, joruba ir kt.).

Taip pat paplitęs daiktinio rašto tipas buvo mazginis raštas. Peru klajokliai indėnai naudoja virves su surištais mazgais, kad suskaičiuotų savo bandas. Vienos spalvos virvė žymi bulius, o mazgų skaičius joje atitinka galvų skaičių bandos. Kitos spalvos virvė – karves, trečios – veršius. Yra indėnų gentis, kuri naudoja virvinį kalendorių. Išvykdamas į tolimą kelionę, vyras palieka žmonai virvę, kurioje yra tiek mazgų, kiek dienų jis planuoja būti kelyje.

Inkai trečiajame tūkstantmetyje pr. Kr. naudojo vadinamąjį „kipu“ raštą. „Kipu“ susideda iš vienos tvirtos virvės ir kelių ant jos pritvirtintų siūlų. Mazginio rašto prasmė priklauso nuo siūlų spalvos, mazgų tipo ir skaičiaus, taip pat nuo siūlų išdėstymo pagrindinės virvės atžvilgiu, jų sekos ir pynimo būdo. Iš inkų valstybės sostinės į visas provincijas ir atgal buvo siunčiami „kipu“ laiškai su pranešimais apie mokesčių rinkimą, bulvių ir kukurūzų derlių, karo grobį, belaisvių skaičių ir pan.

Mažiau žinomas kaip daiktinio rašto tipas yra Šiaurės Amerikos algonkinų ir irokėzų genčių diržai „vampumas“. Tokie diržai susideda iš keturių ar penkių greta vienas kito išdėstytų virvelių, ant kurių užvertos įvairių spalvų moliuskų kriaukliės su skylute viduryje. Šios kriauklės irokėzų kalba buvo vadinamos „vampumas“. Kadangi kriauklių spalvoms buvo priskiriama ypatinga reikšmė (juoda ir violetinė skelbė pavojų ar priešiškumą, raudona – karą, balta – klestėjimą ir taiką), buvo galima siųsti ištisus pranešimus vienai genčiai iš kitos tokiais diržais.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!