Viešvilės rezervatas

• Viešvilės rezervatas yra vakarinėje Lietuvos dalyje, Karšuvos žemumoje. Pagal fizinį geografinį rajonavimą (Basalykas, 1965) jis priklauso Nemuno žemupio lygumos Smalininkų mikrorajonui. Tai kauburiuota, kopėta ir pelkėta smėlingoji lyguma, palaipsniui besileidžianti iš šiaurės rytų į pietvakarius. Vidutinis jos absoliutinis aukštis kinta nuo 40 iki 25 m, nors kai kurios žemyninės kopos pasiekia ir 60 m aukštį.
• Smėlingoji lyguma įsiterpusi tarp Mituvos ir Jūros žemutinių tėkmių. Čia retas upelių tinklas, tačiau didelės gruntinių vandenų atsargos. Dėl šios priežasties apie 20 % teritorijos yra užpelkėję. Didžiausi pelkių masyvai – Laukesos (2000 ha, eksploatuojamas durpynas) ir Artoji-Didžioji Plynia (1300 ha, rezervatas).
• Smėlinga teritorija yra fliuvioglacialinės kilmės, tai yra susiformavusi ledyno patvenktų marių ir čia susidariusių Nemuno, Jūros ir kitų upių deltų sąlygomis. Upių atneštas smėlis nugulė kelių-keliolikos metrų sluoksniu. Nuslūgus marioms, žemesnės vietos užpelkėjo, o sausus ir neapaugusius smėlynus vėjas supustė į kopas.
• Dėl žemdirbystei netinkamų dirvožemių, beveik visą regiono teritoriją dengia miškai, kuriuose vyrauja šilai. Dirbamos žemės ploteliai įsiterpia pakraščiuose arba išsidėstę ant pavienių derlingesnių moreninių kalvų. Miškai čia sudaro vientisą 44000 ha Karšuvos girios masyvą, kurio centrinę dalį ir užima Viešvilės rezervatas.
• Rezervatui specifikos suteikia Viešvilės upelis. Prasidėjęs Buveinių ežerėlyje, beveik 7 km jis lėtai sunkiasi per Artosios pelkyną. Vidurupyje Viešvilė smagiai kilpinėja po smėlingoje lygumoje suformuotą slėnį. Čia atsiveria daug šaltinių. Už rezervato ribų kertant Viešvilės miestelį, natūralią tėkmę sulaiko du tvenkiniai, žemiau kurių upelis jau patenka į Nemuno lankas. Visas upelio ilgis siekia 21,4 km, iš kurių rezervatui tenka 15,5. Vidutinis debitas vasarą vidurupio pabaigoje – apie 300 l/s.
• Dėl pelkėtumo ir nederlingų dirvožemių, teritorija nepasižymėjo medžiojamos faunos gausa ir tinkamumu žemdirbystei, todėl per visą istorinį laikotarpį buvo beveik negyvenama ir tarnavo kaip skiriamoji riba. Iki XV amžiaus giria skyrė skalvius nuo žemaičių, o po Melno sutarties 1422 m. per girią išvesta tarpvalstybinė siena, skyrusi Vokiečių ordiną (vėliau Prūsiją,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!