Čepkelių rezervatas

Rezervatas įsteigtas 1975 m., siekiant išsaugoti vieną seniausių ir unikaliausių Lietuvos miško pelkių, mišku apaugusias žemynines kopas, reliktinius ežerus, natūralų hidrologinį pelkės rėžimą, vertingą ir retą augaliją bei gyvūniją.
Čepkeliai - tai unikalus, žmogaus veiklos nedaug paliestas pelkynų kompleksas.
Iš šiaurės vakarų Čepkelių raistą supa miškais apaugusios žemyninės kopos. Rytinėje pelkės dalyje yra 21 ežeras, pietiniu pakraščiu teka Katra. Apie keturis penktadalius rezervato miškų užima pušynai.
Čepkelių augalijos savitumą lemia neįprasta augalų bendrijų įvairovė. Čia aptinkama nuo stepių iki tundros augalų.
Plačios pelkės ir pušynai, kurie auga derlinguose smėlynuose, sudaro specifines sąlygas gyvūnams. Tokia aplinka palanki gyventi rūšims, kurios nebūdingos kitiems regionams.
Ypač įvairus vabzdžių pasaulis rezervate. Jų čia yra daugiau nei du tūkstančiai rūšių.
Čepkeliuose gyvena visi Lietuvoje aptinkami ropliai (išskyrus balinį vėžlį). Taip pat čia yra retų Lietuvos paukščių, palankios sąlygos ir žinduoliams gyventi...
Čepkelių raistas – įvairiarūšis pelkinis masyvas. Po kemsais, kurie apaugę gailiais ir viržiais, yra stori aukštapelkinių ir plonesni žemapelkinių durpių sluoksniai.
Aukštapelkėms būdingos fuskuminės durpės, susitelkusios rudųjų kiminų plynėse. Fuskuminių durpių sudėtis gan vienoda: vyrauja rudojo kimino atplaišos, taip pat yra megalaninio, siauralapio ir reto baltinio kimino bei kupstinio švylio likučių.
Kita durpių rūšis –mediuminės durpės. Jas sudaro magelaninis kiminas, taip pat gausu rudojo ir siauralapio kimino.
Pietryčių pelkėms būdingos švylingos durpės. Aptinkamas švylinės –kimininės, pušinės – švylinės ir švylinės durpės.
Žemapelkinių durpių rūšių yra 17. Daugiausiai yra medieninių – viksvinių durpių. Giliau šitos durpės sudaro lęšius. Jose yra įvairių viksvų – laibosios, snapuotosios, šeriuotosios, stačiosios. Rečiau, bet pasitaiko, apvaliųjų, liūninių, kupstinių atplaišų.
Dar viena durpių rūšis, kuri yra labai gausi – tai medieninės – nendrinės durpės. Dažnos ir viksvinės durpės, tik jos nevienodos sandaros.
Aukštapelkėje vyrauja samanos - kiminai, gausūs krūmokšniai: gailiai, viržiai, spanguolės. Medžių ardą sudaro skurdžios pušaitės, plaukuotasis ir karpotasis beržai. Aukštapelkę juosiančių žemyninių kopose vyrauja brandūs pušynai, kurių paklotėje gausu kerpių. Salose, kopų šiauriniuose šlaituose, lygumose ir daubose vyrauja pušynai su žaliųjų samanų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!