Branduolinė tarša Lietuvoje

Nagrinėjamosios problemos kilimas
1896 m. Prancūzų mokslininkas Anri Bekeleris ( Becquerel ), atlikdamas bandymus su urano druskomis, atsitiktinai aptiko, kad vienas jų paveikė gerai supakuotą fotografinę plokštelę. A. Bekeleris spėjo, kad urano druskos savaime ,be išorinių veiksnių įtakos, skleidžia kažkokius nežinomus spindulius, kurie lengvai praeina pro neskaidrius kūnus. Medžiagos savybė savaime skleisti tokius spindulius buvo pavadinta radioaktyvumu ( lot. radio-spinduliuoju ). Išbandęs įvairius cheminius junginius, A. Bekeleris nustatė, kad radioaktyvumas būdingas ne junginiams, o cheminiam uranui, jo atomų branduoliams.
Po maždaug keturiasdešimt metų (1938) vokiečių mokslininkai Otas Hanas ( Hahn; 1879-1968 ) ir Fricas Štrausmanas ( Strassman; 1902-1980 ) pastebėjo, kad, apšaudomi neutronais, urano branduoliai suskyla į dvi įdvi apylyges dalis- branduolio skeveldras, be to, dar išmetami 2-3 neutronai. Šis reiškinys buvo pavadintas branduolio dalijimusi.
Dalijantis branduoliams, išsiskiria milžiniška energija, vadinama branduoline. Norint ją panaudoti ūkio tikslams, reikia netik sukelti grandininnę reakciją, bet ir ją valdyti- pagrei-tinti arba sulėtinti. Tai daroma įrenginiuose, vadinamuose branduoliniais reaktoriais.
Dabar jau žinoma, kad su pirmojo branduolinio reaktoriaus pastatymu, tiksliau, pirmosios atominės elektrinės atsiradimu, ir prasidėjo branduolinis užterštumas ( užterštumas įvairiomis atominių elektrinių išmetamomis medžiagomis ). Lietuvai ši problema labai aktuali, nes Visagino rajone stovi pati galingiausia pasaulyje atominė elektrinė ( IAE ). Lietuva nuo 1983 m. gruodžio 31 d., kai buvo paleistas pirmasis elektrinės blokas, tapo "branduoline" valstybe. Daug ką šokiruoja, kai pasakoma, kad Ignalina - Černobylio sesuo. Bet giminystė nenuneigiama, nes šiose elektrinėse buvo pastatyti to paties tipo RBMK branduoliniai reaktoriai. Niekur pasaulyje, išskyrus buvusią Sovietų Sąjungos teritoriją, veikiančių RBMK reaktorių nėra.
Branduolinės taršos atsiradimas Leituvoje
Ignalinos AE turėjo būti pati didžiausia elektrinė pasaulyje. Nors pasaulis labai didelių reaktorių nestatė, bet Ignalinoje buvo planuojami beprotiški skaičiai: norėta vienoje vietoje prie Drūkšių ežero pastatyti 6 reaktorius ir sukoncentruoti galingumą iki 11 mln. kW. Tokia didelė AE buvo projektuojama todėl, kad tikėtasi labai pigios elektros energijos. Statant buvo apskaičiuota ir įrodinėjama,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!