Viešųjų kalbų rūšys, jų rengimo metodika

Pasaulis keičiasi labai greitai, o su juo ir žmonės, jų papročiai, kultūra, mastysena, gyvensena, bendravimas. Visa tai atsispindi mūsų kalboje. Su laiku ji įgauna naujų formų ir subtilybių, bet viena nesikeičia- pats kalbėjimas, bendravimas su žmonėm. 1579m. Vilniaus Universitete buvo pradėta dėstyti retorika (iškalbos menas). Ji buvo dėstoma 5 metus ir ją sudarė: etika, literatūra, istorija, estetika. Iškalbos meną dėstydavo tokie įžymūs žmonės kaip Žygimintas Liauksimas, A.Baranauskas, Kazimieras Kojelavičius ir kt. Dėja, istorija susiklostė taip, kad ne visada galėjome džiaugtis sąvaja kalba. Bėgant metams Lietuva ir jos žmonės pateko Rusijos, o vėliau ir SSRS (Sovietų Sąjungos) nemalonėn. Tuo laikotarpiu lietuvių kalba merdėjo. Kalba, kaip ir iškalbos menas buvo nustumtas į šalį. Su retorikos menu galėjo susipažinti tik partijos nariai ir kultūros darbuotojai. Tokioje totalitarinėje visuomenėje kalba buvo prigesusi. Oficialios kalbos skambėdavo šaltos, nenatūralios, žmonės bijodavo laisvai šnekėti. Bet atgavus nepriklausomybę iškalbos menas susigražino savo grožį, šilumą ir orginalumą. Tad pakalbėkime apie ją plačiau, o dar sukonkretinus apie viešųjų kalbų rūšis bei jos rengimo metodika. Pabandysime atskleisti kokiais būdais galima parengti viešąją kalbą, kokias funkcijas ji atlieka , kaip kvalifikuojama ir t.t.
Viešoji kalba skirstoma į : 1) parengimo būdą, 2) tematiką ir oratoriaus veiklos sritį bei 3) teksto funkcijas. Tad pradėkime nuo viešosios kalbos parengimo būdų. Parengti kalbą galima trim būdais: skaitomąją, laisvąja ir improvizuota.
Skaitomoji kalba- parašyta ir skaitoma nuo pradžios iki galo. Taikoma oficialioje aplinkoje. Ji rengiama įvairiems pranešimams, valstybės vadovų,diplomatų kalboms, referatms ar paskaitoms.
Laisvoji kalba- iš anksto pasiruoštas, apmąstytas tekstas. Jis būna pasirašomas visas arba jo pagrindinės mintys, planas ar tezės, bet kalbama be pasiruošyto teksto. Tokiu būdu pasiekiamas geriausias efektas tarp kalbėtojo ir klausytojo. Naudojama teologinėms, politinėms ar visų rūšių pramoginėms kalboms ruošti, taip pat tam tikrų žanrų pamokoms ar paskaitoms.
Improvizuota kalba- sakoma neoficialioje aplinkoje be išankstinio pasiruošimo. Tai trumpa apeliacinė, emocinė- proginė,pramoginė kalba.
2. Logografo- tai žmogus pasamdytas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!