Viešosios valdžios institucijų pareiga atlyginti žalą

ĮVADAS

Darbo temos aktualumas. Viešosios valdžios atsakomybė atlyginti žalą ją patyrusiam

asmeniui yra aktuali jau gana ilgą laiko tarpą. Nuo senų laikų žmonės piktinosi valdančiųjų

galia ir turimu imunitetu pridarius žalos nekaltiems asmenims ir neatlyginus jos. Pavyzdžiui,

V. Mikelėnas rašė, kad Prancūzijoje net iki XIX amžiaus pradžios ši valstybės atsakomybės

problema nebuvo taisoma ar kitaip keičiama, nes tuo laikotarpiu galiojo įtvirtintas principas,

kad „karalius negali daryti žalos ar kito blogio“ (valstybė tais laikais buvo tapatinama su

monarchu, o monarchas buvo neliečiamas), o vėliau šis principas išsivystė į valstybės

imuniteto doktriną. Tai reiškė, kad valstybė yra aukščiau už civilinės jurisdikcijos ribų ir kad

jai negali būti taikomi tokie patys atsakomybės principai, kaip privatiems asmenims1. Taigi

anksčiau daug kur buvo manoma, kad valstybės traukimas atsakomybėn kliudytų valstybei

vykdyti savo funkcijas, tačiau žmonės visada buvo ir yra linkę ieškoti teisybės ir kaltininkų.

Puikus pavyzdys būtų Magnus Carta Libertatum (Didžioji Laisvių Chartija), kuri 1215 m.

apribojo absoliučią karaliaus valdžią ir kurios atsiradimo priežastis buvo konfliktai tarp

karaliaus Jono Bežemio ir įvairių luomų atstovų dėl pernelyg išaugusios jo valdžios. Nors

vėliau, situacijai aprimus, šis teisės aktas buvo panaikintas, jis istoriškai tapo labai svarbiu

dokumentu, nes iš absoliučios valdžios apribojimo kyla kitų asmenų teisės2.

Nuo XX amžiaus pradžios visuomenė pradėjo kelti valstybės atsakomybės

klausimą. Dėl to daugelis valstybių atsisakė šios valstybės imuniteto doktrinos ir pradėjo

pripažinėti, jog valstybė bei jos institucijos turi atsakyti už jų padarytą žalą.

Šiais laikais viešosios valdžios institucijos ir jų tarnautojai vykdo daugybę

įvairių funkcijų, siekdamos užtikrinti kuo geresnį visuomenės interesą. Valstybė turi

įgyvendinti savo pareigas taip, kad geriau tarnautų visuomenei, o kad vyrautų pusiausvyra tarp

valdžios institucijų, visa valstybės valdžia yra paskirstyta į įstatymų leidžiamąją, vykdomąją

ir teisminę. Viešosios valdžios institucijos dirba skirtingose gyvenimo srityse – sveikatos

apsaugos ir socialinės apsaugos, transporto ir švietimo, viešosios tvarkos palaikymo ir

valstybės saugumo užtikrinimo ir dar daugelyje kitų.3 Vykdydamos savo funkcijas, teikdamos

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!