Vykdomosios valdžios institucijos

Aukščiausi vykdomosios valdžios organai yra valstybės vadovas ir vyriausybė, kurie kartu su biurokratine administracija sudaro plačiai išsišakojusią valdymo institucijų sistemą.
Valstybės vadovas – aukščiausias vykdomosios valdžios reiškėjas, yra asmuo ar kolegialus organas, turintis teisę oficialiai atstovauti šaliai tarptautiniuose santykiuose bei spręsti svarbiausius vidaus politikos klausimus.
Beveik visose valstybėse, išskyrus Šveicariją, valstybės vadovas yra vienasmenis. Konstitucinėse monarchijose sostą paveldi monarchas, respublikose – konstitucijos nustatytam laikotarpiui renkamas prezidentas. JAV, Lotynų Amerikoje valstybės vadovas kartu yra ir vyriausybės vadovas. Šveicarija valstybės vadovo neturi. Šios institucijos pareigas vykdo kolegiali vyriausybė – Direktorija, susidedanti iš 7 narių, parlamento renkamų trims metams. Direktorijos pirmininkas keičiamas kasmet.
Valstybės vadovas yra laikomas tautos vienybės simboliu, išreiškia ne atskirų politinių partijų, o visų visuomenės sluoksnių interesus. Tiesa, šį postą dažniausiai užima žmonės, kurie iki išrinkimo buvo aktyvūs kurios nors politinės partijos nariai. Tik tapę valstybės vadovais, jie pasidaro “politiškai neutralūs” ir laikinai nedalyvauja savo partijos organų veikloje.
Monarchui valstybės vadovo postas atitenka paveldėjimo keliu arba jis yra renkamas (iki gyvos galvos). Monarchai turi daug asmeninių teisių ir prerogatyvų. Už savo veiksmus jie negali būti traukiami nei teisminėn, nei politinėn atsakomybėn. Už padarytą žalą valstybei atsako jo patarėjai ir ministrai.
Konstitucinių monarchijų vadovai turi savo rezidenciją (rūmus) ir visą eilę savo funkcijas atliekančių pareigūnų. Monarcho rūmus išlaiko valstybės biudžetas. Jo asmeninėms ir kitokioms išlaidoms skiriama tam tikra lėšų suma, vadinama civiliniu lapu. Šios sumos dydį nustato įstatymas.
Jeigu monarchas dėl kurios nors priežasties (nepilnametystė, neveiksnumas) negali atlikti konstitucijoje nurodytų funkcijų, specialiu nutarimu paskiriamas regentas (lot. regens – valdantis) arba regentų taryba. Regentu dažniausiai būna artimas monarcho giminaitis.
Faktiškai parlamentinėje sistemoje monarcho valdžia žymiai menkesnė, už formaliai jam pripažintą. Todėl sakoma, kad monarchas “karaliauja, bet ne valdo”. Dažniausiai jam priklauso formali valstybės aukštųjų pareigūnų skyrimo ir atleidimo teisė, piliečių apdovanojimas ir garbės vardo jiems suteikimas.
1.2. Teisinė respublikos prezidento padėtis
Respublikos prezidentas – renkamas valstybės vadovas. Tuo jis ir skiriasi...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!