Viešosios nuosavybės teisės įgyvendinimas

Viešosios nuosavybės teisės įgyvendinimas 1 tema. Viešosios nuosavybės esmė, raida ir formos Ar tapačios sąvokos: 1) nuosavybė ir nuosavybės teisė; 2) viešoji nuosavybė ir viešosios nuosavybės teisė? Civilinio teisinio santykio elementai: • Subjektai; • Objektas; • Turinys; • Forma. Teisiniai santykiai atsiranda, esant tam tikriems juridiniams faktams. Teisinis santykis - subjektų ryšys dėl objekto, kuris susaisto juos tam tikromis teisėmis ir pareigomis ir kuris atsiranda, esant tam tikriems juridiniams faktams, o teisių ir pareigų vykdymas užtikrinamas valstybės prievartos priemonėmis. Nuosavybės teisiniai santykiai – turtiniai santykiai tarp asmenų, kurie susiklosto dėl atitinkamų materialių vertybių. Lietuvos Respublikos Konstitucija 18 straipsnis Žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės. 23 straipsnis Nuosavybė neliečiama. Nuosavybės teises saugo įstatymai. Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Lietuvos CK 4.37 straipsnis. Nuosavybės teisės sąvoka 1. Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. 2. Savininkas turi teisę perduoti kitam asmeniui visą nuosavybės teisės objektą ar jo dalis, ar tik konkrečias šio straipsnio 1 dalyje nurodytas teises. Prigimtinės nuosavybės teisės doktrina - nuosavybė yra absoliuti teisė. Įstatymai nuosavybę gali tik apriboti, nustatydami nuosavybės teisės įgyvendinimo ribas. Vokietijos CK Savininkas gali disponuoti daiktu savo nuožiūra ir nušalinti kitus nuo bet kokio poveikio jam (daiktui), tiek, kiek tai neprieštarauja įstatymui ar trečiųjų asmenų teisėms… Europos žmogaus pagrindinių teisių ir laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnis Kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę disponuoti savo nuosavybe. Iš nieko negali būti atimta jo nuosavybė, nebent visuomenės interesais ir tik remiantis įstatymu arba tarptautinės teisės bendraisiais principais. Aukščiau išdėstytos nuostatos jokiu būdu neturi riboti valstybės teisės leisti įstatymus, kokių jai reikia, kad galėtų kontroliuoti, ar nuosavybė naudojama remiantis visuomenės interesais arba kad garantuotų mokesčių, kitų rinkliavų ir baudų mokėjimą. Nuosavybės vidinė pusė – asmens valia pasisavinti daiktą kaip savo nuosavybę. Nuosavybės išorinė pusė pasireiškia kaip trečiųjų asmenų pretenzijų į svetimą daiktą pašalinimas. Privati nuosavybė reiškia gėrybių priskyrimą daliai visuomenės - atskiriems asmenims arba jų grupėms. Viešoji nuosavybė - tai gėrybių priskyrimas visai visuomenei (savivaldybės bendruomenei), neišskiriant kokių nors jos dalių. Viešosios nuosavybės turinys: ,,Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 2 str. 4. Turto valdymas – teisė įstatymų nustatyta tvarka daryti turtui fizinį bei ūkinį poveikį. 5. Turto naudojimas – naudingųjų turto savybių taikymas naudotojo poreikiams tenkinti. 6. Disponavimas turtu – teisė turtą parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę. Viešosios nuosavybės teisė objektyviąja prasme – teisės normų visuma, reguliuojanti teisinius santykius dėl materialinių gėrybių priklausymo visai visuomenei ar jos daliai (valstybei ar savivaldybei) ir sudaranti jai galimybę per viešosios nuosavybės teisę įgyvendinančius subjektus (valstybės ar savivaldybės institucijas, įstaigas, įmones ir organizacijas) valdyti, naudoti jai priklausantį turtą ir juo disponuoti. Viešosios nuosavybės teisė subjektyviąja prasme – viešosios nuosavybės teisę įgyvendinančių subjektų galimybė jiems suteiktų įgaliojimų ribose valdyti, naudoti visai visuomenei ar jos daliai (valstybei ar savivaldybei) priklausantį turtą ir juo disponuoti visuomenės interesais, nepažeidžiant teisės normų ir kitų asmenų teisėtų interesų. Nuosavybės formą galima apibūdinti kaip materialinių gėrybių pasisavinimo formą, atsižvelgiant į jas pasisavinančius subjektus (individuali, kolektyvinė, viešoji). Pagrindinės nuosavybės rūšys ir formos: Nuosavybės rūšys Nuosavybės formos Privati nuosavybė Individuali nuosavybė (fizinių ar juridinių asmenų) Bendroji nuosavybė (taip pat ir mišri fizinių ir juridinių asmenų) Viešoji nuosavybė Valstybės nuosavybė Savivaldybių nuosavybė Lietuvos Konstitucija 1938 02 11 III skyrius Piliečių teisės ir pareigos 16 straipsnis. Piliečiui valstybė yra jo paties buvimo pamatas. Valstybė saugo piliečio laisvę, garbę, sveikatą, gyvybę ir turtą. VIII skyrius Tautos ūkis 51 straipsnis. Valstybė saugo nuosavybės teisę. Turtas deda jo valdytojui pareigą turto naudojimą derinti su Valstybės reikalais. Valstybė gali įstatymu nusavinti turtą viešajam reikalui už atlyginimą. Lietuvos Respublikos laikinasis pagrindinis įstatymas (1990 03 11) 4 skirsnis Ekonominė sistema 44 straipsnis. Lietuvos ekonominės sistemos pagrindas yra Lietuvos Respublikos nuosavybė, kurią sudaro piliečių privatinė nuosavybė, piliečių, susijungusių į grupes (kolektyvus) nuosavybė ir valstybinė nuosavybė. Nuosavybės santykius reglamentuoja Lietuvos įstatymai ir nuosavybės subjektų sudarytos sutartys. Kitų valstybių, tarptautinių organizacijų ir kitų valstybių piliečių bei jų grupių (kolektyvų) nuosavybės objektų buvimo Lietuvos respublikos teritorijoje sąlygas nustato Lietuvos įstatymai ir tarptautinės sutartys. Lietuvos Respublika garantuoja visiems nuosavybės subjektams galimybę savarankiškai valdyti jiems nuosavybės teise priklausančius objektus, jais naudotis ir disponuoti pagal Lietuvos Įstatymus. Nuosavybės teisėms įgyvendinti savininkai pagal Lietuvos įstatymus turi teisę samdyti kitus asmenis. Visiems nuosavybės subjektams nustatomos vienodos teisinės gynimo priemonės. Lietuvos Respublika gina nuosavybės subjektų teises kitose valstybėse. Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. kovo 13 d. nutarimas Nr.1 – 18 “Dėl Lietuvos teritorijoje esančių sąjunginio ir sąjunginio – respublikinio pavaldumo įmonių, įstaigų ir organizacijų statuso” 1. Nustatyti, kad visos šio nutarimo priėmimo dieną Lietuvos teritorijoje esančios sąjunginio ir sąjunginio – respublikinio pavaldumo valstybinės įmonės , įstaigos ir organizacijos pereina Lietuvos Respublikos jurisdikcijai. Konstitucinis teismas yra konstatavęs, kad šiuo nutarimu buvo sukurtas teisinis pagrindas Lietuvos Respublikos Vyriausybei perimti nurodytą turtą savo nuosavybėn.1 Lietuvos Respublikos Konstitucija (1992 10 25) IV skirsnis Tautos ūkis ir darbas 46 straipsnis Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva. Valstybė remia visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą. Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei…. 1964m. Civilinis kodeksas (1994 05 17 įstatymo Nr. I-459 redakcija) 95 straipsnis (1 ir 3 dalys) Lietuvos Respublikoje yra privati ir viešoji nuosavybė, taip pat leidžiama mišri nuosavybė, jeigu tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams. Viešąją nuosavybę sudaro valstybės nuosavybė ir savivaldybių nuosavybė. Viešoji nuosavybė yra žinoma nuo seniausių laikų. Ji egzistuoja visose valstybėse ir dabar, įskaitant ir tokias išsivysčiusias valstybes, kaip JAV, Didžioji Britanija, Prancūzija ir pan. Viešąją nuosavybę sąlygoja: • natūralios monopolijos. Viešoji nuosavybė ypač priimtina nekonkurentabiliose rinkose, jeigu negalima perkelti rizikos privačiam sektoriui. • visuomenei svarbios sritys, kur būtina gera paslaugų kokybė, nes viešosios nuosavybės subjektai nėra suinteresuoti mažinti kaštus ir prastinti kokybę. • nauda politikams, nes galėdami daryti įtaką viešajai nuosavybei jie įgyja papildomų galių visuomenės sąskaita; • gali padėti sumažinti kyšininkavimą ir korupciją.2 Klausimai 1. Tarp ko susiklosto viešosios nuosavybės teisiniai santykiai? 2. Ar galima nustatyti išsamų nuosavybės turinį sudarančių teisių sąrašą? 3. Kokios nuosavybės formos buvo įtvirtintos LTRS Konstitucijoje? Ar joje nurodytos nuosavybės formos buvo lygiavertės? 4. Kokios nuosavybės formos buvo įtvirtintos Lietuvos Respublikos Laikinajame pagrindiniame įstatyme, priimtame 1990 m. kovo 11 d.? 5. Kodėl visos šiuo metu egzistuojančios nuosavybės formos ir rūšys nėra išvardintos 1992 m. Konstitucijoje ir CK? 6. Kaip atsirado valstybės ir savivaldybių nuosavybė, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę? 7. Kodėl net ir rinkos ekonomikos sąlygomis egzistuoja viešoji nuosavybė? 2 tema. Viešosios nuosavybės teisės subjektai ir objektai 1. Subjektai Teisinių santykių subjektas - tai teisės subjektas, besinaudojantis savo teisnumu ir veiksnumu. Teisės subjektas yra asmuo, pagal įstatymą, esantis veiksnus ir teisnus. 3 Fiziniai ir juridiniai asmenys, kaip teisinių santykių subjektai. Juridinio asmens, kaip teisinio santykio subjekto atsiradimas. Juridinio asmens požymiai. Fikcijos teorija (Savinji 1840 m., Puchta 1848 m., Bierling 1894 m.). Tikrasis ir vienintelis teisės subjektas yra žmogus. Teisės normos, atsižvelgdamos į visuomenės poreikius, kaip atskirus savarankiškus teisės subjektus gali pripažinti žmonių grupes. Tačiau tai yra dirbtiniai dariniai. Juridiniai asmenys kuriami išimtinai kaip teisinė technikos priemonė ir naudojami tik dėl teisinių tikslų ir tik privatinėje teisėje. Tokiu būdu juridiniai asmenys yra tik teisinė fikcija. Realūs teisinių santykių subjektai yra fiziniai asmenys, kurie naudoja juridinius asmenis savo tikslams pasiekti. Juridinis asmuo kaip fikcija yra neveiksnus - veikia konkretūs fiziniai asmenys per juridinio asmens valdymo organus. Organinė (realybės) teorija (Otto Gierke). Juridinį asmenį laikė ne fikcija, o realiai egzistuojančiu teisės subjektu, atsirandančiu nepriklausomai nuo valstybės valios - socialiniu organizmu, t.y. organizuotu susivienijimu, visuomeniniu organizmu su visuomeniniais organais. Juridinio asmens negalima tapatinti su jį įsteigusiais ir jį sudarančiais žmonėmis. Pasak Gierke, pats juridinis asmuo turi savo valią, kurią formuoja ir išreiškia ją sudarantys žmonės. Dažnai tai būna juridinį asmenį sudarančių žmonių valios visuma. Valstybė ir savivaldybės, kaip juridiniai asmenys per se ir kaip viešosios nuosavybės teisės subjektai. (CK 2.34, 2.35, 2.36 straipsniai). Valstybės ir teisės dualizmas: 1) valstybė pati kuria teisę; 2) valstybė paklūsta savo sukurtai teisei. Vietos savivaldos įstatymas: 3 str. 1 d. ,,Savivaldybė – valstybės teritorijos administracinis vienetas, turintis juridinio asmens statusą bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, įgyvendinamą per savivaldybės tarybą.” Palyginkime su Konstitucinio Teismo suformuota savivaldybės samprata: "…Pagal Konstituciją vietos savivalda – tai įstatymo numatytų valstybės teritorijos administracinių vienetų bendruomenių (t. y. teritorinių, arba vietos, bendruomenių), kurias sudaro šių vienetų nuolatiniai gyventojai (Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai gyventojai), savitvarka ir savaveiksmiškumas pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją. Minėtos teritorinės bendruomenės yra savivaldos teisės subjektas ir Konstitucijoje jos vadinamos savivaldybėmis (arba vietos savivaldybėmis)…" (iš Konstitucinio Teismo 2002 12 24 nutarimo (Žin., 2003, Nr.19-828) Valstybės ir savivaldybės dalyvavimo civiliniuose teisiniuose santykiuose būdai: tiesiogiai ir netiesiogiai (per patikėtinius). Klausimai: • Ar tapačios sąvokos: civilinių teisinių santykių subjektas ir nuosavybės teisės subjektas? • Kas įgyvendina valstybės turto savininko funkcijas? • Kas įgyvendina savivaldybės turto savininko funkcijas? • Kuo skiriasi viešieji ir privatūs juridiniai asmenys? • Ar valstybė ar savivaldybė gali steigti privačius juridinius asmenis? 2. 3. Objektai Nuosavybės teisės objektai: daiktai ir kitas turtas.(CK.4.38 str.) Daiktai romėnų teisėje: Materialūs - res corporales. Toks objetas, kurį galėjo suvokti žmogaus sąmonė ir kurį buvo galima paliesti. Nematerialūs - res incorporales. Abstraktūs objektai, kurių egzistavimą sąlygojo galiojanti teisė (turtinio pobūdžio teisės). Res in commercio (daiktai, esantys komercinėje apyvartoje) – tai daiktai, kurie galėjo būti nuosavybės teisės objektais ir kurie galėjo dalyvauti civilinėje apyvartoje, t.y. kuriuos galima buvo pirkti, parduoti, dovanoti ir t.t. Gajus šiuos daiktus dar vadino res in patrimonio. Res extra commercio – tai daiktai, kurie negalėjo būti privačios nuosavybės objektais ir kurie negalėjo dalyvauti civilinėje apyvartoje. Gajus juos dar vadino res extra patrimonium arba res nullius (in bonis), t.y. daiktai, kurie nėra kieno nors nuosavybė. Romėnų teisėje egzistavo šie išsamūs daikto išėmimo iš civilinės apyvartos pagrindai: Dievo teisė (res extra commercium divini iuris) ir žmonių sukurta teisė (res extra commercium humani iuris). (I.Nekrošius, V.Nekrošius, S.Vėlyvis, Romėnų teisė, K.:Vijusta, 1996, p.111) LR Konstitucijos 47 str. : ,,Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai. Lietuvos Respublikai priklauso išimtinės teisės į oro erdvę virš jos teritorijos, jos kontinentinį šelfą bei ekonominę zoną Baltijos jūroje.” 1964 m. Civilinis kodekse buvo nurodyti viešosios nuosavybės teisės objektai. ,,98 straipsnis. Viešosios nuosavybės teisės objektai Viešosios nuosavybės teisės objektai Lietuvos Respublikoje yra: 1) žemė, gamtos ištekliai, išskyrus tuos atvejus, kai šie objektai nuosavybės teise priklauso kitiems nuosavybės teisės subjektams; 2) materialiniai ištekliai, skirti Lietuvos Respublikos aukščiausiosios valstybinės valdžios ir vietinės valdžios funkcijoms bei vykdomosioms-tvarkomosioms funkcijoms įgyvendinti; 3) turto dalis, priklausanti Lietuvos Respublikai ar savivaldybei bendrosios nuosavybės teise su kitais nuosavybės teisės subjektais; 4) valstybinių (savivaldybių) įmonių, įstaigų ir organizacijų turtas; 5) valstybės (savivaldybių) bankai bei finansiniai biudžetų ištekliai. 98-1 straipsnis. Valstybės nuosavybės teisės objektai Lietuvos valstybei nuosavybės teise gali priklausyti visas 98 straipsnyje išvardytas turtas. Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai. (pastaba – pagal naują CK išimtine nuosavybės teise valstybei priklausantys daiktai yra išimti iš civilinės apyvartos) Lietuvos Respublikai priklauso išimtinės teisės į oro erdvę virš jos teritorijos, jos kontinentinį šelfą bei ekonominę zoną Baltijos jūroje." 2000 m. CK viešosios nuosavybės teisės objektų neišvardina. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas: (2 straipsnis) Ilgalaikis materialusis turtas - turtas, kuris daugelį kartų dalyvauja gamybos ar aptarnavimo procese ir, išsaugodamas savo natūrinę formą, nenusidėvi per vienerius metus, o jo įsigijimo vertė yra ne mažesnė, kaip nustatyta Vyriausybės; Trumpalaikis materialusis turtas - turtas, kurį numatoma sunaudoti ar parduoti per vienerius metus arba kurio įsigijimo vertė yra mažesnė už vertę, kurią ilgalaikiam materialiajam turtui nustatė Vyriausybė. Valstybės turto sandara (3 straipsnis) 1. Valstybės turtas gali būti: 1) ilgalaikis materialusis; 2) nematerialusis; 3) finansinis; 4) trumpalaikis materialusis. 2. Valstybės ilgalaikis materialusis turtas yra: 1) žemė, vidaus vandenys, miškai, parkai ir kiti nekilnojamieji daiktai, išskyrus tuos, kurie nuosavybės teise priklauso fiziniams ir juridiniams asmenims; 2) žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai bei kilnojamosios ir nekilnojamosios kultūros vertybės ir paminklai, jei bet koks šiame punkte išvardytas turtas valstybei nuosavybės teise priklauso įstatymų nustatyta tvarka; 3) Lietuvos bankui, valstybės institucijoms, valstybės įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, savivaldybėms ir šio Įstatymo 9 straipsnyje nustatytais atvejais kitiems juridiniams asmenims patikėjimo teise perduoti pastatai ar jų dalys, statiniai ar įrenginiai; 4) 1990 metų blokados fondo vertybės; 5) kitas ilgalaikis materialusis turtas. 3. Valstybės nematerialusis turtas yra: 1) valstybės vardas; 2) Lietuvos Respublikos heraldikos objektai; 3) teisės į oro erdvę virš Lietuvos Respublikos teritorijos, jos kontinentinį šelfą bei ekonominę zoną Baltijos jūroje; 4) radijo dažnių ištekliai; 5) valstybės institucijų, valstybės įmonių, įstaigų ir organizacijų vardu gauti patentai ir licencijos, taip pat teisės, atsirandančios iš patentų ir licencijų, valstybiniai sertifikavimo ženklai, techniniai projektiniai dokumentai, valstybės valdoma informacija, kurios naudojimą reglamentuoja kiti įstatymai, informacijos apdorojimo programos ir intelektinės veiklos rezultatai; 6) turtinės teisės; 7) kitas nematerialusis turtas. 4. Valstybės finansinis turtas yra: 1) pagal įstatymus ir kitus teisės aktus iš mokesčių, rinkliavų ir kitų įmokų gaunamos valstybės biudžeto, valstybės pinigų fondų pajamos bei kiti piniginiai ištekliai; 2) Lietuvos banko kapitalas; 3) valstybei nuosavybės teise priklausantys vertybiniai popieriai ir turtinės teisės, atsirandančios iš šių vertybinių popierių; 4) valdant, naudojant valstybės turtą ar disponuojant juo gautos grynosios pajamos, kurios neįskaitomos į valstybės biudžetą; 5) reikalavimo teisė į valstybės išduotas paskolas; 6) valstybės įmonių kapitalas; 7) gauta negrąžintina finansinė parama (lėšos); 8) pajamos, gautos iš skolininkų, kuriems suteikta paskola su valstybės garantija arba kurie paskolas yra gavę valstybės vardu, pagal sutartinius įsipareigojimus; 9) valstybės biudžetinių įstaigų kitos pajamos. Savivaldybių turto sandara (4 straipsnis) 1. Savivaldybių turtas gali būti: 1) ilgalaikis materialusis; 2) nematerialusis; 3) finansinis; 4) trumpalaikis materialusis. 2. Savivaldybių ilgalaikis materialusis turtas yra: 1) žemė, pastatai ir statiniai, įrenginiai ir kiti nekilnojamieji daiktai, nuosavybės teise priklausantys savivaldybei; 2) vietinės reikšmės kilnojamosios ir nekilnojamosios kultūros vertybės ir paminklai, nuosavybės teise priklausantys savivaldybei; 3) kitas ilgalaikis materialusis turtas. 3. Savivaldybių nematerialusis turtas yra: 1) savivaldybių heraldikos objektai; 2) savivaldybės įmonių, įstaigų ir organizacijų vardu gauti patentai ir licencijos, taip pat teisės, atsirandančios iš patentų ir licencijų, sertifikavimo ženklai, techniniai projektiniai dokumentai, informacijos apdorojimo programos ir intelektinės veiklos rezultatai; 3) turtinės teisės; 4) kitas nematerialusis turtas. 4. Savivaldybių finansinis turtas yra: 1) pagal įstatymus ir kitus teisės aktus iš mokesčių gaunamos savivaldybių biudžetų pajamos; 2) pajamos iš savivaldybių turto (nuosavybės); 3) baudos, gautos įstatymų nustatyta tvarka; 4) vietinės rinkliavos; 5) savivaldybių biudžetinių įstaigų pajamos už teikiamas paslaugas; 6) pajamos už savivaldybių lėšų likučius einamosiose sąskaitose; 7) pajamos, gautos Vyriausybės nustatyta tvarka paskirsčius lėšas už parduotus ir išnuomotus ne žemės ūkio paskirčiai valstybinės žemės sklypus; 8) valstybės biudžeto dotacijos; 9) kitos įstatymų nustatytos pajamos; 10) gauta negrąžintina finansinė parama (lėšos); 11) reikalavimo teisė į savivaldybės išduotas paskolas; 12) savivaldybėms nuosavybės teise priklausantys vertybiniai popieriai ir turtinės teisės, atsirandančios iš šių vertybinių popierių; 13) savivaldybės įmonių kapitalas ir grynasis šių įmonių pelnas. Klausimai: • Ar visi civilinės teisės objektai yra ir nuosavybės teisės objektai? • Kas yra valstybės nuosavybės teisės objektai? • Kas yra savivaldybės nuosavybės teisės objektai? • Ar visas valstybės turtas yra priskirtas konkretiems juridiniams asmenims valdyti patikėjimo teise? 3 tema. Viešosios nuosavybės įgijimas. Disponavimo viešąja nuosavybe samprata, disponavimo subjektai. Viešosios nuosavybės apskaita ir nurašymas. Viešosios nuosavybės valdymas patikėjimo teise. Nuosavybės teisės įgijimo pagrindai: • pirminiai (turtas neturėjo savininko ar įgyjamas be buvusio savininko valios) • išvestiniai (turtas įgyjamas su buvusio savininko valia). Nurodytais pagrindais gali būti įgyta tiek viešoji, tiek privati nuosavybė Viešosios nuosavybės teisės įgijimo pagrindai: • bendrieji (pagrindai, kuriais gali būti įgyta tiek viešoji, tiek privati nuosavybė, pvz., sandoriai, naujo daikto pagaminimas). • specialieji (pagrindai, kuriais gali būti įgyta tik viešoji nuosavybė, pvz., mokesčiai). Valstybės nuosavybės įgijimas, nusavinant turtą Lietuvos Respublikos konstitucijos 23 straipsnis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 protokolo 1 straipsnis. CK 4.100 straipsnis. Nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams CK 4.66 straipsnis. Netinkamas kultūros vertybių laikymas. Investicijų įstatymo 7 straipsnis. Investicijų apsauga atlygintino paėmimo atveju. Nepaprastosios padėties įstatymas. Rekvizicija. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo samprata. Pagrindinis įstatymas, kuris nustato valstybės ir savivaldybių turto sandarą, šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo pagrindus ir tvarką yra Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas. Tačiau tai nėra vienintelis įstatymas, reglamentuojantis viešojo turto tvarkymą. Nurodyto įstatymo 1 straipsnyje nurodyta, kad “įstatymas nustato valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką bei sąlygas, valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimus šioje srityje tiek, kiek to nereglamentuoja kiti šio turto valdymo ir (ar) naudojimo bei (ar) disponavimo juo įstatymai.“ Nurodytame įstatyme yra atskleistas viešojo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo turinys: ,,2 str. 4. Turto valdymas – teisė įstatymų nustatyta tvarka daryti turtui fizinį bei ūkinį poveikį. 5. Turto naudojimas – naudingųjų turto savybių taikymas naudotojo poreikiams tenkinti. 6. Disponavimas turtu – teisė turtą parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę. Viešojo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo turinys iš esmės nesiskiria nuo privataus turto valdymo, naudojimo ir disponavimo. Tačiau skiriasi šių teisių įgyvendinimo tikslas: jei privatus turtas valdomas, naudojamas ir disponuojamas, siekiant gauti kuo didesnę naudą privačiam savininkui, tai viešasis turtas valdomas, naudojamas ir disponuojamas, siekiant gauti kuo didesnę naudą visai visuomenei ar jos daliai (savivaldybės teritorijos gyventojams), nes ekonominis tokio turto savininkas yra visa visuomenė ar atitinkama jos dalis. Valstybė ir savivaldybės, kaip viešosios nuosavybės teisės subjektai, turi ne tik teisę naudoti viešąją nuosavybę, bet ir pareigą ją naudoti visuomenės interesais. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo subjektai, jų teisės ir pareigos Viešosios nuosavybės teisės įgyvendinimas: (1) teisė naudotis įstatymų ir kitų teisės aktų suteiktais leidimais - subjektinėmis teisėmis (subjektinės teisės turėtojo veiksmai); (2) teisė reikalauti, kad kiti asmenys atliktų tas subjektines teises atitinkančias pareigas (subjektinės pareigos turėtojo veiksmai). Viešąją nuosavybės teisę įgyvendinantys subjektai, kaip ir privačios nuosavybės teisės subjektai, negali piktnaudžiauti savo subjektinėmis teisėmis, daryti žalą kitiems asmenims. Svarbiausias viešosios nuosavybės teisės įgyvendinimo ypatumas - viešosios nuosavybės teisę įgyvendinantys subjektai veikia ne pagal privatinės, bet pagal viešosios teisės nuostatas ir principus. Viešosios nuosavybės įgyvendinimo būdai: • tiesiogiai per savo valdymo organus (nuosavybės teisę į biudžeto lėšas) • per valstybės ir savivaldybės įmones, įstaigas ir organizacijas (nuosavybės teisę į joms perduotą turtą) Subjektus, kurie įgyvendina viešosios nuosavybės teisę, taip pat jų kompetenciją, nustato Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas: 7 straipsnis: 1. Valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Seimas ir Vyriausybė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 2. Valstybės turtą patikėjimo teise valdo, naudoja ir juo disponuoja: 1) Lietuvos bankas, valstybės institucijos, įstaigos ir organizacijos, remdamosi įstatymais ir kitais teisės aktais; 2) valstybės įmonės; 3) savivaldybės – šio Įstatymo 10 straipsnyje nustatytais atvejais; 4) šio Įstatymo 9 straipsnyje nustatytais atvejais kiti juridiniai asmenys – pagal turto patikėjimo sutartį. 3. Subjektų, valdančių, naudojančių valstybės turtą ir disponuojančių juo, teises ir pareigas nustato įstatymai, Vyriausybės nutarimai, šių subjektų įstatai (nuostatai) ir šio Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais – turto patikėjimo sutartis. 8 straipsnis 1. Savivaldybių turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja: 1) savivaldybių tarybos pagal Vietos savivaldos įstatymą – nuosavybės teise; 2) kitos savivaldybių institucijos, savivaldybės įmonės, įstaigos ir organizacijos – patikėjimo teise bei šio Įstatymo 11 straipsnyje nustatytais atvejais kiti juridiniai asmenys – pagal turto patikėjimo sutartį. 2. Subjektų, valdančių, naudojančių savivaldybių turtą ir disponuojančių juo, teises ir pareigas nustato įstatymai, savivaldybių tarybų sprendimai bei tų subjektų įstatai (nuostatai) ir šio Įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais – turto patikėjimo sutartis. Bendrosios nuostatos dėl savivaldybės nuosavybės teisės įgyvendinimo yra išdėstytos Vietos savivaldos įstatyme: 34 straipsnis. Savivaldybių nuosavybė 1. Savivaldybių turto sandarą ir įsigijimo būdus, šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymai, Vyriausybės nutarimai ir savivaldybių tarybų sprendimai. 2. Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, susijusias su savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, remdamasi įstatymais įgyvendina savivaldybės taryba. 3. Savivaldybės turtą savivaldybės įstaigos, organizacijos bei įmonės valdo ir naudoja patikėjimo teise Biudžetinių įstaigų, Valstybės ir savivaldybės įmonių, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ir kitų įstatymų bei savivaldybės tarybos sprendimų nustatyta tvarka. 4. Savivaldybės joms patikėjimo teise perduotą valstybės turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal Žemės įstatymo 7 straipsnį valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektai (patikėtiniai): 1) apskričių viršininkai; 2) valstybės turto privatizavimo institucijos; 3) savivaldybės (kai žemė reikalinga Žemės įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodytoms reikmėms); 4) Miškų įstatymo nustatyti subjektai (valstybinėms funkcijoms atlikti); 5) kt. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nurodytiems subjektams, kai įstatymai jiems priskiria valstybines funkcijas. Ne visi patikėtiniai turi teisę disponuoti jiems perduotu patikėjimo teise žemės sklypu. Didžiausius įgaliojimus disponuoti valstybės žeme turi apskričių viršininkai ir savivaldybės. Valstybės ir savivaldybių turto apskaita, indeksavimas ir nurašymas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 15, 22, 23, 24 straipsniai. Valstybės ir savivaldybių turto patikėjimo teisė CK 4.106 straipsnis. Turto patikėjimo teisės sąvoka ir tikslas 1. Turto patikėjimo teisė – tai patikėtinio teisė patikėtojo nustatyta tvarka ir sąlygomis valdyti, naudoti perduotą turtą bei juo disponuoti. 2. Patikėjimo teisė nustatoma asmeniniais tikslais, privačiai ar visuomeninei naudai. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas: Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas: Turto patikėjimo teisė – valstybės ar savivaldybių institucijos, Lietuvos banko, valstybės ar savivaldybės įmonės, įstaigos, organizacijos teisė savo įstatuose (nuostatuose), taip pat valstybės ar savivaldybės įmonių, įstaigų, organizacijų veiklą reglamentuojančiuose norminiuose aktuose nustatyta tvarka bei sąlygomis valdyti, naudoti valstybės ar savivaldybių perduotą turtą ir disponuoti juo nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų. Kiti juridiniai asmenys valstybės ar savivaldybės jiems patikėjimo teise perduotą turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo tiek ir tokia tvarka bei sąlygomis, kaip nustatyta šio Įstatymo 9 ar 11 straipsniuose bei turto patikėjimo sutartyje. Valstybės ar savivaldybės turto patikėjimo teisės objektas: daiktai (turtas - ilgalaikis bei trumpalaikis materialusis, nematerialusis, finansinis), kurie nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei. Turto patikėjimo teisė, kaip išvestinė daiktinė teisė, priklauso nuo valstybės savininkės ir savivaldybės savininkės teisių. Valstybės ir savivaldybės turto patikėjimo teisės subjektai: • Turto patikėtojas (šiuo atveju tai valstybė, savivaldybė); • Patikėtinis (valstybės ir savivaldybės institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos, taip pat kiti juridiniai asmenys pagal patikėjimo sutartį); • Naudos gavėjas (šiuo atveju visuomenė ar jos dalis, atsižvelgiant į tai, ar tai valstybės, ar savivaldybės turtas, nors tam tikra nauda tenka ir patikėtiniams) Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9, 10 straipsniai. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 34 straipsnis. Valstybės ir savivaldybės turto patikėtinis: • neturi nuosavybės teisės į jam perduotą turtą. • turi kai kurias turto valdymo, naudojimo ar disponavimo teises, priklausomai nuo to, kokias teises jam perdavė patikėtojas - valstybė ar savivaldybė tvirtindama jų įstatus (nuostatus), sudarydama turto patikėjimo sutartį. • neįgyja nuosavybės teisės ir į valdomo patikėjimo teise duodamas pajamas, taip pat į savo veiklos pajamas. Bet koks turtas, kurį įgyja valstybės (savivaldybės) institucijos, įstaigos, įmonės tiek iš joms skirtų biudžeto asignavimų, tiek iš savo veiklos gautų pajamų, yra įgyjamas valstybės (savivaldybės) nuosavybėn. Valstybės ir savivaldybės turto patikėjimo teisės atsiradimo pagrindai: • Teisės aktas; • Turto patikėjimo sutartis. Valstybės ir savivaldybės turto patikėjimo teisės turinys CK 4.109 straipsnis, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9, 11 straipsniai, Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymas, Viešųjų įstaigų įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 19 d. nutarimas Nr. 1118 "Dėl atstovavimo valstybei, įgyvendinant jai priklausančių akcijų suteikiamas teises". Klausimai: 1. Kokia praktinė nuosavybės teisės įgijimo pagrindų klasifikavimo reikšmė? 2. Ar paimtą visuomenės poreikiams turtą valstybė gali perduoti privačiam asmeniui? 3. Kuo skiriasi turto paėmimas visuomenės poreikiams pagal CK nuo turto rekvizicijos pagal Nepaprastosios padėties įstatymą? 4. Koks yra viešosios nuosavybės teisės turinys? 5. Kuo skiriasi privačios nuosavybės ir viešosios nuosavybės teisės įgyvendinimas? 6. Kokias teises ir pareigas turi viešosios nuosavybės teisės įgyvendinimo subjektai? 7. Kas yra valstybės ir savivaldybės turto patikėjimo teisės objektai ir subjektai? 8. Ar skiriasi viešosios nuosavybės ir privačios nuosavybės patikėjimo teisės turinys? 9. Kaip įgyvendinamos valstybės teisės į jai nuosavybės teise priklausančias akcijas? 4 tema. Valstybės ir savivaldybių turto nuoma, panauda, mainai Valstybės ir savivaldybių ilgalaikio materialiojo turto nuoma CK 6.477 straipsnis. Nuomos sutarties samprata "1. Pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. 2. Nuomos sutarties dalykas gali būti bet kokie nesunaudojamieji daiktai." Sutartis dvišalė, atlygintinė. Sutarties dalykas – nesunaudojamieji, individualiais požymiais apibrėžti daiktai. Sutarties šalys – nuomotojas (duoda turtą laikinai naudotis už užmokestį) ir nuomininkas (gauna turtą). Valstybės ir savivaldybių turtą turi teisę išnuomoti šio turto valdytojas. Turto nuomininku gali būti bet kuris fizinis ar juridinis asmuo. Valstybės ir savivaldybių turto nuomos sutartys sudaromos pagal CK ir specialių įstatymų bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių valstybės ir savivaldybės turto nuomą, nustatytas taisykles. Valstybės turto nuomą reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas. Savivaldybės - nurodytas įstatymas ir savivaldybės tarybos priimti teisės aktai. Valstybės ir savivaldybės žemės nuomą - Žemės įstatymas, taip pat Vyriausybės nutarimai, o jei žemė nuosavybės teise priklauso savivaldybei - ir savivaldybės tarybos teisės aktai. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą valstybės ir savivaldybės turto nuomos sutarties dalykas - ilgalaikis materialusis turtas, atitinkantis šio įstatymo 14 straipsnyje nustatytus reikalavimus: 1) neskirtas šalies gynybai ar saugumui užtikrinti; 2) neįtrauktas į privatizavimo programą; 3) nereikalingas valstybės funkcijoms įgyvendinti. Sprendimą dėl valstybės turto nuomos priima to turto valdytojas. Turto valdytojas – valstybės ar savivaldybių institucijos, Lietuvos bankas, valstybės ar savivaldybės įmonė, įstaiga ar organizacija ir šio Įstatymo 9 bei 11 straipsnyje nustatytais atvejais kiti juridiniai asmenys,patikėjimo ar nuosavybės teise valdantys, naudojantys valstybės ar savivaldybės turtą ir disponuojantys juo. (Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 2 straipsnio 8 dalis) Sprendimus dėl valstybės turto nuomos konkurso būdu priima ir konkursus organizuoja tie turto valdytojai, kurių steigėjai yra Lietuvos Respublikos Seimas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Sprendimus dėl kitų biudžetinių įstaigų turto nuomos konkurso būdu priima steigėjai, o konkursus organizuoja šio turto valdytojai. Valstybės turto nuomos būdai: • Viešas konkursas; • Uždaras konkursas; • Ne konkurso būdu. Nuoma uždaro konkurso ir ne konkurso būdu yra galima išimties atvejais, nustatytais įstatymais ir Vyriausybės nutarimais. Valstybės ar savivaldybės turto nuomos sutartyje privalo būti nustatyti delspinigiai už nuomininko praleistą nuomos mokesčio mokėjimo terminą, jei įstatymai nenustato ko kita. Jei jie nenustatyti, nuomininkas moka 0.05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną. Nuomininkas, pagerinęs išsinuomotą valstybės ar savivaldybės turtą, neturi teisės į šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą. Tai imperatyvi Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo norma, kurios negalima pakeisti šalių susitarimu. Valstybės turtas gali būti išnuomotas: • ne ilgiau kaip iki nuosavybės teisės į išnuomotą turtą perėjimo kitam asmeniui ir • ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui. Nuomininkui draudžiama išpirkti nuomojamą ilgalaikį materialųjį turtą. Jis gali dalyvauti privatizuojant šį turtą Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Pradinis nuompinigių dydis nustatomas pagal aplinkos ministro ir finansų ministro 2002 m. kovo 1 d. bendru įsakymu Nr. 87/59patvirtintą Nuompinigių už valstybės ir savivaldybių ilgalaikio materialiojo turto nuomą skaičiavimo tvarką. Jos nuostatos privalomos valstybės turto valdytojui, taip pat savivaldybės tarybai ir savivaldybės turto valdytojui. Valstybinės žemės sklypų nuoma Reglamentuoja: CK, Žemės reformos įstatymas, Žemės įstatymas, Žemės sklypų perleidimo ir nuomos užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms tvarkos bei sąlygų įstatymas, Vyriausybės nutarimai (1993 03 18 Nr.182 (nauja redakcija - 2001 12 22 Nr.1616), 1999 06 02 Nr.692, 1999 03 09 Nr.260, 2003 02 18 Nr.236). CK 6.545 - 6.566 str. 6.545 straipsnis. Žemės nuomos sutarties samprata "1. Pagal žemės nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja perduoti už užmokestį kitai šaliai (nuomininkui) sutartyje nurodytą žemės sklypą laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje numatytą paskirtį ir naudojimo sąlygas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytą žemės nuomos mokestį. 2. Atskiri Lietuvos Respublikos įstatymai gali nustatyti žemės sklypų nuomos užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ar konsulinėms įstaigoms, taip pat žemės sklypų, esančių laisvosiose ekonominėse zonose, jūrų uosto teritorijoje ar kitose specifinėse vietovėse, nuomos ypatumus." "6.546 straipsnis. Žemės nuomos sutarties dalykas Žemės nuomos sutarties dalykas yra valstybinės žemės arba privačios žemės sklypas (jo dalis), suformuotas pagal žemėtvarkos projektą ar kitą detalų teritorijų planavimo dokumentą ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas viešame registre." "6.547 straipsnis. Žemės nuomos sutarties forma 1. Žemės nuomos sutartis turi būti rašytinė. 2. Šalys gali panaudoti žemės nuomos sutartį prieš trečiuosius asmenis tik įregistravusios ją viešame registre įstatymų nustatyta tvarka." Valstybinės žemės nuomos terminas - ne ilgesnis kaip 99 metai. (CK 6.549 straipsnis) Žemės ūkio paskirties žemės maksimalus terminas - 25 metai. (Žemės įstatymo 9 straipsnis). Valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio apskaičiavimo tvarka priklauso nuo žemės nuomos būdo ir nuo žemės naudojimo paskirties: Jei valstybinė žemė išnuomojama ne žemės ūkio veiklai aukciono būdu, nuomos mokesčio dydis lygus aukciono metu pasiūlytam didžiausiam nuomos mokesčiui. Pradinis metinis nuomos mokesčio dydis apskaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 "Dėl naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)". Jei valstybinė žemė išnuomojama ne žemės ūkio veiklai ne aukciono būdu nuomos mokesčio tarifas metams negali būti mažesnis kaip 1,5 procento ir didesnis kaip 4 procentai žemės vertės. Konkretų nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą ne aukciono būdu, tarifą nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra išnuomojama valstybinė žemė, taryba. Nuomos mokesčio dydis skaičiuojamas nuo valstybinės žemės arba valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinių vertės, apskaičiuotos pagal Žemės įvertinimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 (Žin., 1999, Nr. 21-597; 2002, Nr. 102-4574). Jeigu valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypas išnuomojamas ne aukciono būdu, žemės vertė apskaičiuojama pagal Žemės įvertinimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 (Žin., 1999, Nr. 21-597; 2002, Nr. 102-4574) Nuomos mokesčio dydį apskaičiuoja valstybinės žemės nuomotojas. Jeigu išnuomojamas žemės ūkio veiklai valstybinės žemės sklypas aukciono būdu, paraiškose dalyvauti žemės sklypo nuomos aukcione nurodytas didžiausias metinis žemės nuomos mokestis yra pradinis metinio žemės nuomos mokesčio dydis. Savivaldybių tarybos savo biudžeto sąskaita turi teisę mažinti valstybinės žemės nuomos mokestį arba visai nuo jo atleisti. Valstybinės žemės nuomos tvarka priklauso nuo žemės paskirties - ar tai žemės ūkio paskirties žemė, ar žemė, skirta ne žemės ūkio veiklai. Jeigu žemė išnuomojama ne žemės ūkio veiklai, tai žemės nuomos tvarka priklauso nuo to, ar išnuomojamas naujas žemės sklypas, ar užimtas statiniais žemės sklypas. Valstybės institucija, teisės aktų nustatyta tvarka įgaliota parduoti ar išnuomoti valstybinę žemę, turi kontroliuoti, kaip valstybinės žemės sklypų pirkėjai ir nuomininkai vykdo sąlygas, numatytas valstybinės žemės sklypų pirkimo–pardavimo ar nuomos sutartyse, o nustačiusi pažeidimus – reikalauti juos pašalinti arba inicijuoti šių sutarčių nutraukimą ir kreiptis dėl nuostolių atlyginimo. Valstybinę žemę ne žemės ūkio veiklai išnuomoja - apskrities viršininkas arba jo įgaliotas apskrities viršininko administracijos atstovas, o žemės sklypus, perduotus savivaldybėms patikėjimo teise - savivaldybių tarybos. Valstybinę žemę žemės ūkio veiklai išnuomoja apskrities viršininkas arba jo įgaliotas apskrities viršininko administracijos atstovas. Valstybinės žemės sklypai žemės ūkio veiklai išnuomojami Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu patvirtintoje Valstybinės žemės sklypų nuomos žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkoje nustatyta eilės tvarka. Valstybinė žemė žemės ūkio veiklai išnuomojama: • ne ilgesniam kaip 25 metų laikotarpiui. • ne ilgiau kaip iki sprendimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams priėmimo dienos, jeigu pagal teritorijų planavimo dokumentus numatyta naudoti žemės sklypą visuomenės poreikiams • iki sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo dienos, jeigu į šį žemės sklypą numatyta atkurti nuosavybės teises pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą • iki žemės sklypo panaudojimo ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) dienos, jeigu žemės sklypas yra miesto teritorijoje ir pagal teritorijų planavimo dokumentus numatyta šį žemės sklypą panaudoti ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai). Valstybės ir savivaldybių turto panauda CK 6.629 straipsnis. Panaudos sutarties samprata "1. Neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės." Pagrindinis skirtumas nuo nuomos sutarties – tai neatlygintinė sutartis. Savo juridine prigimtimi panaši į nuomos sutartį, todėl jai taikomos daugelis nuomos sutartį reglamentuojančių normų. Sutarties šalys: panaudos davėjas ir panaudos gavėjas. Sutarties dalykas: nesunaudojami individualiais požymiais apibrėžti daiktai. Sutarties forma: ilgesniam kaip vienerių metų terminui – rašytinė. Nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre (CK 6.478 str.) Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas: "13 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių turto panauda 1. Valstybės ir savivaldybių turtas gali būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis valstybines ar savivaldybių funkcijas įgyvendinantiems subjektams. Be to, šis turtas panaudos pagrindais gali būti perduodamas vadovaujantis Vyriausybės nustatytais kriterijais ir tvarka šiems subjektams: 1) viešosioms įstaigoms, veikiančioms pagal Viešųjų įstaigų įstatymą, kai bent vienas iš jų steigėjų yra valstybės ar savivaldybių institucija, arba viešosioms švietimo įstaigoms, turinčioms Švietimo ir mokslo ministerijos leidimus (licencijas) mokyti; 2) labdaros ir paramos organizacijoms bei fondams; 3) visuomeninėms organizacijoms, asociacijoms, asociacijų sąjungoms ir politinėms partijoms; 4) kitiems subjektams, jei tai nustatyta įstatymuose arba tarptautinėse sutartyse." Sprendimą dėl valstybės turto perdavimo pagal panaudos sutartį priima Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Sprendimą dėl savivaldybės turto perdavimo pagal panaudos sutartį priima savivaldybės taryba ar jos įgaliota institucija. Sprendime turi būti nurodytas panaudos sutarties terminas. Valstybės ar savivaldybės turto panaudos sutartį sudaro valstybės ar savivaldybės turto valdytojas, valdantis valstybės ar savivaldybės turtą patikėjimo teise. Valstybinės žemės perdavimą naudotis neatlygintinai reglamentuoja Žemės įstatymas. Valstybinė žemė perduodama neterminuotai arba terminuotai naudotis iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomoms įstaigoms ar organizacijoms, valstybės įmonėms, tradicinėms religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, kitoms įstatymų nustatytoms įstaigoms, organizacijoms ar įmonėms, sudarant valstybinės žemės panaudos sutartis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (1995 11 13 nutarimas Nr.1428 “Dėl valstybinės žemės suteikimo naudotis tvarkos“ (Žin., 1995, Nr.94 - 2104). Valstybinę žemę perduoda naudotis: • savivaldybės taryba - žemės sklypus, nustatyta tvarka perduotus valdyti patikėjimo teise savivaldybėms; • apskrities viršininkas - kitus valstybinės žemės sklypus, esančius apskrities teritorijoje. Valstybės ir savivaldybių turto mainai CK 6.432 straipsnis. Mainų sutarties samprata "1. Pagal mainų sutartį viena šalis įsipareigoja perduoti kitai šaliai nuosavybės teise vieną daiktą mainais už kitą daiktą. 2. Mainų sutarčiai taikomos pirkimo–pardavimo sutartis reglamentuojančios normos (šios knygos XXIII skyrius), jeigu tai neprieštarauja šio skyriaus normoms ir mainų esmei. Mainų sutarties atveju abi mainų sutarties šalys laikomos ir perduodamos prekės pardavėju, ir gaunamos prekės pirkėju." Mainų sutartis yra atlygintinė turto perleidimo sutartis, kaip ir pirkimo- pardavimo. Skirtumas – įsipareigojama ne sumokėti atitinkamą sumą, bet perduoti konkretų daiktą. Daiktų vertės skirtumas gali būti atlygintas pinigais. Tokiu atveju sutartis yra mišri, turinti ir mainų, ir pirkimo-pardavimo sutarties elementų. Šalys: abi kartu yra ir turtą perduodantis asmuo (turto savininkas ar patikėjimo teisės turėtojas, turintis teisę perleisti turtą kitiems asmenims) , ir turtą priimantis asmuo. Dalykas: paprastai nesunaudojami, individualiais požymiais apibrėžti daiktai. Forma: taikomos pirkimo- pardavimo sutarties normos (bendrosios sandorių sudarymo taisyklės). Nekilnojamojo daikto mainų sutartis turi būti notarinės formos. Ji registruojama Nekilnojamojo turto registre. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas: "18 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių turto mainai 1. Pagal mainų sutartį valstybės ar savivaldybių institucijos, valstybės ar savivaldybės įmonės, įstaigos ir organizacijos turi teisę perleisti viena kitai joms patikėjimo teise priklausantį lygiavertį (iki 10 procentų vertės besiskiriantį) ilgalaikį ir trumpalaikį materialųjį turtą, jeigu šis turtas reikalingas valstybės ar savivaldybės funkcijoms įgyvendinti. 2. Pagal mainų sutartį valstybės ar savivaldybės institucijos, valstybės ir savivaldybės įmonės, įstaigos ir organizacijos turi teisę perleisti kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims patikėjimo teise valdomą lygiavertį (iki 5 procentų besiskiriantį) ilgalaikį ir trumpalaikį materialųjį turtą, jeigu įsigyjamas pagal mainų sutartį turtas reikalingas valstybės ar savivaldybių funkcijoms įgyvendinti. 3. Sprendimus dėl valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto mainų priima: 1) Vyriausybė arba jos įgaliota institucija – jei bent viena iš mainų sutarties šalių yra valstybės institucija, valstybės įmonė, įstaiga ar organizacija, patikėjimo teise valdanti valstybės turtą; 2) savivaldybių tarybos – jei abi mainų sutarties šalys yra savivaldybių institucijos, savivaldybės įmonės, įstaigos ar organizacijos, patikėjimo teise valdančios savivaldybių turtą, arba jei viena mainų sutarties šalis yra kiti juridiniai ar fiziniai asmenys." Mainomo ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto vertės skirtumas gali būti atlyginamas, o tais atvejais, kai mainų sutarties šalis yra ne valstybės ar savivaldybės įmonė, įstaiga ar organizacija, o kiti juridiniai ar fiziniai asmenys, privalo būti atlyginamas pinigais. Klausimai: 1. Koks valstybės (savivaldybės) turtas gali būti nuomos objektu? 2. Kokie yra valstybės (savivaldybės) turto nuomos būdai? 3. Kokios sąlygos privalo būti nurodytos valstybės (savivaldybės) turto nuomos sutartyje? 4. Kas nustato valstybės (savivaldybės) turto nuomos tvarką? 5. Kas priima sprendimus dėl valstybės (savivaldybės) turto nuomos? 6. Kas sudaro valstybės (savivaldybės) turto nuomos sutartis? 7. Ar gali valstybės turto nuomos santykiai atsirasti iš konkliudentinių veiksmų? 8. Kuo skiriasi naujų ir naudojamų valstybinės žemės sklypų nuomos tvarka? 9. Kokias pareigas turi valstybinės žemės sklypo nuomotojas? 10. Kas priima sprendimus dėl valstybės (savivaldybės) turto panaudos ir kokia tvarka sudaroma panaudos sutartis? 11. Su kuo gali būti sudaroma valstybės (savivaldybės) turto panaudos sutartis? 12. Kas gali būti valstybės ir savivaldybių turto mainų sutarties šalimis? 13. Kokia tvarka sudaromos valstybės (savivaldybės) turto mainų sutartys?

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!