Nuosavybės teisės apžvalga

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose įstatymuose įtvirtinus privačią nuosavybę, garantavus pagrindines asmenines teises ir laisves, atsirado galimybė, o kartu kilo ir būtinumas sukurti daiktinės teisės institutą. Pačiu bendriausiu požiūriu daiktinę teisę galima apibūdinti kaip absoliučią asmens teisę į daiktą. Šiai teisei būdinga tai, kad tik vienas daiktinių teisinių santykių subjektas yra aktyvus, o kitas subjektas, kuriuo gali būti kiekvienas tiek fizinis, tiek juridinis asmuo, valstybė ar savivaldybė, yra pasyvus. Daiktinę teisę pažeisti gali kiekvienas subjektas.
Pagal galiojančius įstatymus daiktinė teisė – tai absoliuti teisė, reiškianti teisės turėtojo galimybę įgyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teises ar tik kai kurias iš šių teisių1. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, be kitų, numato ir šias pagrindines daiktines teises: nuosavybės teisę, valdymą, turto patikėjimo teisę, servitutą, uzufruktą, užstatymo teisę, hipoteką ir įkeitimą. Tačiau plačiausia savo turiniu absoliuti daiktinė teisė yra nuosavybės teisė. Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, bet nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti daiktą ir juo disponuoti.
Šio darbo objektas – nuosavybės teisės apžvalga.
Darbo tikslas išnagrinėti nuosavybės teisę, padaryti svarbiausias išvadas.
Šio darbo uždaviniai apžvelgti nuosavybės teisės sąvokas, rūšis, bei pateikti susijusius pavyzdžius.
Nuosavybės mokslinė sąvoka vartojama dviem prasmėmis: ekonomine ir teisine. Nuosavybė ekonomine prasme suprantama kaip ekonominiai santykiai, atsiradę dėl daiktų valdymo, naudojimo ir jais disponavimo. Ši sąvoka teisine prasme suprantama kaip šių teisinių santykių reguliavimas teisės normomis. Kartu nuosavybės teisė gali būti suprantama kaip objektinė ir subjektinė teisė. Objektinė teisė – bendrų teisės normų sistemos, kurios nesusietos su konkrečiais nuosavybę turinčiais asmenimis (nuosavybės teisės subjektais) ir nenustato konkrečių šių nuosavybės teisės objektų. Subjektinė nuosavybės teisė nustato konkrečius asmenis (nuosavybės teisės subjektus) ir jiems priklausančius daiktus bei jų teises ir pareigas.
Nuosavybė teisine prasme – visuma teisės normų, kurios įtvirtina ir gina tam tikrų daiktų priklausomybę tam tikram asmeniui arba keliems asmenims ir nustato jiems galimybę tuos daiktus valdyti, naudoti ir jais disponuoti....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!