Intelektinės nuosavybės teisės teorija

• Valdymo teisė – teisė turėti daiktą savo žinioje (tai teisinis, o ne faktinis daikto turėjimas), teisė daryti daiktui fizinį, ūkinį ar kitokį poveikį.
• Naudojimo teisė – teisė pritaikyti daikto naudingąsias savybes savininko poreikiams tenkinti, t.y. gavimas iš daikto naudos, kuria pasireiškia daikto ekonominis reikšmingumas. Galima naudoti daiktą ir pačiam juo nesinaudojant.
• Disponavimo teisė – teisė nustatyti daikto teisinę padėtį, daikto teisinį likimą, pakeisti daikto ekonominę būklę.
• Vienas šių santykių subjektų yra savininkas, kuris turimą daiktą valdo, naudoja, disponuoja juo. Kita šalis- pasyviai įpareigotų subjektų visuma.
• Savininko teisės visuomet yra platesnės nei kurio kito asmens teisės į tą patį daiktą. Savininko nuosavybės teisės yra išimtinės (absoliučios). Nesavininko nuosavybės teisės išimtinio pobūdžio neturi – jos yra ribojamos savininko valios. Nesavininko nuosavybės teisių įgyvendinimas priklauso nuo to, kokias teises, kokią jų dalį savininkas perduoda nesavininkui.
Intelektinė nuosavybė?
Palaikomas įstatyminis šio termino įtvirtinimas, teigiant, kad:
• Nurodant intelektinės nuosavybės skirtumus tėra kalbama apie nuosavybės teisės specifiką, apspręstą būtent specifinio šios nuosavybės pobūdžio.
• Autorių, išradėjų ir kitų kūrėjų bei jų teisių perėmėjų teisės yra už klasikinio civilinės teisės skirstymo ribų. Intelektinė nuosavybės turėtojų teisės yra sui generis (ypatingomis, savos rūšies) teisėmis.
Teigiama, kad šis terminas teisine prasme negali būti vartojamas, jis tėra skirtas praktiniam naudojimui, nes:
• Negalima tapatinti materialių daiktų ir nematerialių objektų teisinio režimo:
• Materialių daiktų nuosavybės teisė yra neribota laike ir neribota teritoriniu požiūriu,
• Teisinė apsauga realizuojama kitokiomis (skirtingomis) teisnėmis priemonėmis.
Intelektinės nuosavybės ypatumai:
• Nėra griežtai nustatyta (apibrėžta), kokie objektai gali būti saugomi intelektinės nuosavybės institutu.
• Pagrindinis ypatumas ir skiriamasis požymis – dviguba autorių ir išradėjų teisių prigimtis.
Dviguba išradėjų ir autorių teisių prigimtis
Šios teisės tarpusavyje persipynusios, sudaro neišskiriamą visumą, kuri ir yra vadinama intelektine nuosavybe.
• Iš vienos pusės - autoriui priklauso teisė naudoti kūrinį kaip jam atrodys tinkama. Turtines savo kūrinio naudojimo teises autorius gali laisvai perduoti kitiems.
• Iš kitos pusės – autoriui priklauso visuma neturtinių (moralinių...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!