VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO LYGINAMOJI ANALIZĖ
J.E.Lane. Viešasis sektorius: sąvokos, modeliai, požiūriai. Vilnius, 2001.
W.Parsons. Viešoji politika. Vilnius, 2001.
H.A.Simon. Administracinė elgsena. Vilnius, 2003.
R.B.Denthardt. Viešųjų organizacijų teorijos. Vilnius, 2001.
Naujausia literatūra Moodle aplinkoje skiltyje Dėstytojo naujienos ir skelbimai
Viešojo administravimo genezė
Viešojo administravimo (VA) genezė – mokslo formavimasis.
2 požiūriai:
jauna mokslo sritis; ją galima laikyti 19 a. pabaigos prancūzų, vokiečių mokslininkų pastangų vaisiumi (Jasaitis).
tradicinis VA mokslas sukurtas per pirmąjį XX a. dešimtmetį (Puškorius).
Viešojo administravimo mokyklos
VA mokyklos skirtingai suvokė:
VA dalyką.
Šios krypties tyrimo metodus.
Todėl XX a. susiformavo kelios VA mokyklos:
Vokiečių-austrų (Vienos normatyvinė);
Prancūzų;
Amerikiečių;
Kontinentinės Europos VA savo ištakose rėmėsi:
Teise;
Finansų mokslu;
Mažiau – vadybos, socialiniais ir politikos mokslais;
Rėmėsi politinės filosofijos mokslu.
Viešojo sektoriaus tyrimai kontinentinėje Europoje visada vyko platesniame kontekste (įtraukiant ir teisę), nei JAV ir kitose anglosaksų kraštuose.
Kontinentinės Europos VA ištakos:
Administravimo kaip mokslinės disciplinos ištakos siekia N.Makiavelio laikus (jo knygoje „Valdovas“ pirmą kartą aprašyta valdymo „technika“);
Administravimui kaip mokslinei disciplinai pagrindus padėjo kameralistai, dar vadinami politcistais – organizacijų teorijos pradininkai.
Kameralistika - specialus administravimo ir ekonomikos žinių disciplinų ciklas (XVII-XIX a. politcija – įvairių administravimo funkcijų vykdymas).
Kameralizmo doktrina
Ištakose karalių ir kunigaikščių iždo ir jų pajamų tvarkymas.
Vėliau – bendrasis žemės ūkio, pramonės ir amatų disciplina ir primityvūs ekonomikos pagrindai.
Kameralizmas apėmė:
Valdymą;
Ekonominę politiką;
Finansus;
Mokesčius;
Gyventojų reprodukavimo, teisinės ir techninės gamybos, prekybos ir gėrybių paskirstymo reikalus ir priemones.
Pagrindinis dėmesys – viešojo ūkio pajamoms, ypač mokesčiams kaip materialinės tautos gerovės pagrindui. Todėl ilgainiui iš kameralizmo išsivystė ne tik administravimo disciplina, bet ir modernūs ekonomikos, finansų ir statistikos mokslai.
Kameralizmo ideologijos pradininkai:
XVI-XVII amžių teisės profesoriai Obrucht, Besol, Bornitz, Kloek, Serheolerb (disc. ir jud.);
XVII a. Gosser, Daries, Dithmar, Zinche ir Justis kameralizmo mokslus susistemino ir pritaikė universitetuose.
Kameralizmo doktrinos postulatai:
politinė valdžia privalo kištis į šalies ūkį;
Šį darbą sudaro 6884 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!