Vidutinis kalbos neišsivystimas

1.
Šnekamosios kalbos pradmenys: bendraujama jau tikrais žodžiais.
Žodžiai dažnai iškreipti, netaisyklingi.
Sakiniai labai trumpi. Daug nepilnų, vienažodžių sakinių.
Pasakojimai suprantami iš situacijos.
Pavadina kai kuriuos daiktų pavadinimus ir veiksmų požymius, nors savarankiškoje kalboje nevartoja
Savarankiškai gali sudaryti sakinį iš veiksnio ir tarinio
2.
GARSŲ TARIMAS
Ryškūs garsų tarimo trūkumai
Netaisyklingai taria ir kalboje vartoja daugumą garsų, tarimo klaidos labai įvairios
Garsai painiojami tarpusavyje: švilpiamieji su šnypščiamaisiais, skardieji su dusliaisiais, minkštieji su kietaisiais, liežuvio užpakaliniai su liežuvio priešakiniais, r- l).
Disociacija tarp gebėjimo ištarti garsą ir jo vartojimo kalboje (ištaria izoliuotą garsą, bet netaisyklingai taria spontaniškoje kalboje).
Priebalsių samplaikų tarimo klaidos, garsų samplaikos supaprastinamos.
(pausiai – paukščiai, paukai – plaukai, kijai – klijai)
Savarankiškoje kalboje iškreipia daugiaskiemenius žodžius (praleidžia, sukeičia vietomis, suvienodina garsus, skiemenis). Ne visuomet teisingai ištariami net 2 skiemenų žodžiai, ypač su priebalsių junginiais (vizi – televizorius, kakuta – kalakutas, ganras – gandras, ziaigzdė – žvaigždė)
3.
FONOLOGINIO SUVOKIMO GEBĖJIMAI/FONEMINIO SUVOKIMO GEBĖJIMAI
Foneminis suvokimas nepakankamas.
Girdimasis suvokimas lavėja pavėluotai
Negeba atlikti žodžių garsinės analizės užduočių, neišgirsta tariamo garso žodyje, neparenka paveikslėlio su nurodytu garsu, neišlaiko skiemeninės žodžių struktūros
4.
ŽODYNAS
Gausėja pasyvus (impresyvus) žodynas.
Gausėja aktyvus (ekspresyvus) žodynas.
Pradeda diferencijuotai vartoti daiktų, veiksmų, ypatybių pavadinimus.
Pavadina žinomus daiktus (pvz.: batas, pirštas, kėdė), veiksmus (pvz.: eina, bėga, gaudo) ypatybes (pvz.: didelis, mažas, juodas)
Nežino daugelio kūno dalių, gyvūnų, baldų, rūbų, įrankių ir kt. pavadinimų.
Nežino daugelio spalvų, formų, kitų savybių, veiksmų pavadinimų.
Nežinomi žodžiai dažnai keičiami panašių daiktų pavadinimais (pvz.: antis – žąsis, gaidys – višta, skrybėlė – kepurė)
Konkretaus daikto, ypatybės, veiksmo pavadinimai keičiami bendresnės reikšmės žodžiais (pvz.: baravykas – grybas, karpis – žuvis, ąžuolas - medis).
Daugelis būdvardžių keičiami žodžiais didelis, mažas, geras, blogas (pvz.: mažas medis, maža žolė).
Nežinomas būdvardis gali būti keičiamas priešingos reikšmės žodžiu su dalelyte ne (pvz.: nedidelis, nemažas, negeras, neblogas)
Netinkamai vartoja žodžius. Tuos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!