Mikrobiologijos teorija

• Biocenozė – mikroorganizmų populiacijų visuma, turinti skirtingą kiekį įvairių rūšių mikroorganizmų, tarp kurių susiformavo simbiotiniai santykiai.
- žmogus ir jo normali mikroflora.
- žmogaus normali mikroflora, kurios daugelis bakterijų maitinasi organizmo medžiagomis, būdamos nei naudingos, nei žalingos.
Simbiozės formos
• Metabiozė – mikroorganizmų sugyvenimo būdas, kai vienas iš jų pratęsia kito sukeltą procesą, sudarydamas jam ir sau palankias gyvenimo sąlygas;
- amonifikuojančios bakterijos skaido baltymus iki amoniako, kurį nitrifikuojančios bakterijos oksiduoja iki nitrito rūgšties.
Simbiozės formos
• Satelitizmas – simbiozės forma, kai vienas iš simbiontų skatina kito augimą;
- mielės gamina amino rūgštis ir vitaminus, kurie skatina reiklių maisto medžiagoms mikroorganizmų augimą.
Simbiozės formos
• Sinergizmas – simbiozės forma, kai kultivuojant kartu kelias mikroorganizmų rūšis, sustiprėja jų fiziologinės funkcijos;
- auginant vienoje terpėje mieles ir pieno rūgšties bakterijas, sustiprėja pieno rūgšties rūgimas.
Simbiozės formos
• Antagonizmas – simbiozės forma, kai vienas iš dalyvių žalingai veikia kitą, sustabdydamas jo augimą ir dauginimąsi.
Žmogaus žarnyno normalios mikrofloros bakterijos Escherichia coli ir Lactobacillus spp. yra puvimo bakterijų antagonistai.
Antagonizmo formos
• Konkurencija - antagonistinių santykių forma, kai geriau prisitaikę prie aplinkos sąlygų mikroorganizmai greitai daugindamiesi suvartoja maisto medžiagas ir slopina kitų mikroorganizmų augimą:
- dėl augimo greičio,
- makroorganizmo receptorių,
- deguonies ir maisto medžiagų,
- terpės pH keitimo besivaržančiam mikroorganizmui nepalankia kryptimi;
Antagonizmo formos
• Fermentinis aktyvumas – (rūgimas – puvimas),
• Bakteriocinogenija – bakteriocinų produkcija,
• Antibiozė – antagonistinių santykių forma, kai vienas iš simbiontų išskiria kitiems mikroorganizmams toksiškus produktus, slopinančius jų augimą ar dauginimąsi;
(ši mikroorganizmų antagonistų savybė naudojama biotechnologijoje, antibiotikų iš bakterijų ir mikroskopinių grybų gamybai).
Įprastinė mikroflora
• Autochtoninė (pastovioji) – mikroorganizmai nuolat kolonizuojantys tam tikrą ekologinę nišą.
• Alochtoninė (atsitiktinė, tranzitinė) – mikroorganizmai, patenkantys į tam tikrą ekologinę nišą iš aplinkos ir išbūnantys ten ilgesnį ar trumpesnį laiką.
Dirvožemio mikroflora
Alochtoninė mikroflora vaidina svarbų vaidmenį etiologijoje:
- žarnyno infekcinių ligų: dizenterijos, vidurių šiltinės, choleros,
- zooantroponozių: bruceliozės, tuliaremijos, juodligės (B.anthracis sporos dirvoje išsilaiko apie 15 metų),
- tuberkuliozės,
- specifinių klostridijozių: botulizmo, stabligės, dujinės gangrenos (sporos dirvožemyje išsilaiko kelis metus);
Dirvožemio...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!