Vaikų ligos teorija

 I. VAIKŲ LIGOS 2.1.Ūmus tonzilitas: formos, etiologija, klinika, diferencinė diagnostika, komplikacijos, antibakterinis gydymas. Ūminis tonzilitas - tai infekcinė viso organizmo liga, pasireiškianti gomurio tonzilių uždegimu, rečiau - viso ryklės limfoepitelinio žiedo pakitimu. ( pagal LOR, p.176: tonsillitis acuta, angina – tai ūminė infekcinė-alerginė liga, pasireiškianti limfadenoidinio ryklės tonzilių audinio (dažniausiai-gomurio tonzilių) uždegimu. ) Formos: I.Pirminė angina: • katarinė- angina catarrhalis - uždegimas apima viršutinį gleivinės sluoksnį. Gleivinė tik hiperemiška. Tai lengviausia forma, trunka 3-5 dienas. • folikulinė- angina follicularis - kai uždegimas pažeidžia tonzilių parenchimą ir jų paviršiuje matyti smulkių geltonų pūlių prisipildžiusių pūslelių. Supūliavę folikulai pratrūksta 2-3-ą ligos dieną, liga trunka 5-7 dienas. • lakūninė- angina lacunaris - ant tonzilių atsiranda plačių baltai gelsvų apnašų (plėvių). Pradžioje plėvės lakūnose, vėliau išplinta ant viso tonzilės paviršiaus, bet jos ribų nepereina. Apnašos lengvai nubraukiamos (dif. nuo difterijos). • opinė- plėvinė. II.Antrinė angina: angina atsiradusi sergant infekcinėmis ir kraujo ligomis (simptominė angina). Dažniau angina serga mokyklinio amžiaus vaikai, kiek rečiau 3-6 m. vaikai, dar rečiau- vaikai iki 3 m. Etiologija: dažniausiai A grupės β - hemolizinis streptokokas, rečiau - auksinis stafilokokas, pneumokokas, adenovirusai. Besidaugindamas streptokokas plinta limfmagyslėmis, todėl į procesą įtraukiami sritiniai limfmazgiai. Vaikas angina suserga peršalęs ar dėl kitų priežasčių sumažėjus organizmo atsparumui. Infekcija dažniausiai būna egzogeninė. Ji patenka oro-lašeliniu, tiesioginio kontakto ar alimentiniu būdu. Galima ir autoinfekcija: iš kariozinių dantų, prienosinių ančių ir kt. Klinika: liga prasideda staiga, bendru negalavimu, ryklės, galvos, sąnarių skausmu, šaltkrėčiu. Kūno tº gali padidėti iki 40ºC ir daugiau. Vaikas intoksikuotas, nevalgo, nes ryjant maistą ir seiles skauda. Mažas vaikas dažnai vemia. Liežuvis su baltomis apnašomis, pažandžių limfmazgiai padidėję, skausmingi. Ligos pradžioje gali būti tik ryklės gleivinės it tonzilių hiperemija, o antrąją ligos dieną atsiranda pūlių prisipildžiusių pūslelių ar gelsvų apnašų. Po 4-5 dienų vaiko būklė pagerėja, liga paprastai trunka apie 5-7 dienas. Diferencinė diagnostika: ūminis tonzilitas diagnozuojamas iš anamnezės, klinikinio vaizdo, faringoskopijos bei bakteriologinio tyrimo (nuograndų nuo tonzilių pasėlis). Dažniausiai anginą tenka diferencijuoti nuo ūminio faringito. Kūdikiai dažniau serga faringitu. Faringito metu labiausiai pažeidžiama užpakalinės ryklės sienos gleivinė. Ji parausta, paburksta, pasidengia gleivingu sekretu, išryškėja folikulai. Ryjant maistą skausmas būna nestiprus, o ryjant seiles labai sustiprėja. Lakūninę anginą reikia skirti nuo difterijos. Difterinės apnašos nuo tonzilių sunkiai nusiima, išplitę į aplinkinę gleivinę, gleivinė po jomis kraujuoja. Tonzilių pakitimai taip pat būna sergant skarlatina, tymais, infekcine mononukleoze, agranulocitoze ir kt. Komplikacijos: streptokokai sensibilizuoja vaiko organizmą ir gali sukelti reumatą, infekcinį-alerginį miokarditą, nefritą, otitą, reumatoidinį artritą, rečiau sepsį, sepsinį endokarditą, meningitą. Lokalios komplikacijos: flegmoninė angina, peritonzilinis abscesas. Susiformavus abscesui, vėl pakyla kūno tº, labai pablogėja savijauta vaikas negali prasižioti dėl šoninės ryklės sienos infiltracijos. Minkštasis gomurys asimetriškas. Antibakterinis gydymas: sergantis ūminiu tonzilitu vaikas 6-8 dienas, kartais 10 dienų turi būti namie. 3 pirmas dienas - gulėti lovoje. Duodama gerti daug skysčių. Jei vaikas sugeba, patariama ryklę skalauti šiltu sodos ar valgomosios druskos tirpalu, ramunėlių nuoviru. Prieš pradedant gydyti antibiotikais, reikia atlikti pasėlį nuo tonzilių. Svarbiausias preparatas A grupės streptokokų sukeltam tonzilitui gydyti- benzilpenicilinas. Gydymas pradedamas nelaukiant pasėlio rezultatų. Benzilpenicilino dozės vaikams nuo 50 000 VV/kg iki 150 000 VV/kg per parą dalijamos į 4 kartus (dažniausia 60 000 VV/kg/ parai). Jei vaikas alergiškas penicilinams, jis gydomas linkomicinu ar eritromicinu. Gydyti antibiotikais ne trumpiau kaip 10 dienų. Sergantiems stafilokokine angina skiriama oksacilino 50-100 mg/kg/ parai dalijant į 4 dalis, ampicilino. 2.2.Ūminis sinusitas ir ūminis otitas vaikų amžiuje: ūminio sinusito formos, diagnostika, antibakterinis gydymas; ūminio otito klinika ir diagnostika, komplikacijos, gydymas. Prienosinių ančių uždegimu, arba sinusitu, vadinamas procesas, išplintantis gleivinėje ir pogleiviniame sluoksnyje, kartais pasiekiantis antkaulį ir kaulines sieneles. Paprastai sinusitu susergama užsidarius sinusų angoms dėl nosies gleivinės pakitimų, dažnai sergant virusiniu nazofaringitu, alerginiu rinitu, taip pat kai iškrypusi nosies pertvara ar hipertrofavęsi adenoidai. Taip pat sinusitas gali būti odontogeninės bei trauminės kilmės. Vaikų ūminį sinusitą dažniausiai sukelia S. pneumonie, Heamophilus influenzae, Moraxella catarrhalis ( apie 20 proc. H.influenzae ir M.catarrhalis padermių gamina beta-laktamazę – netinka gamtiniai penicilinai). Lėtinį sinusitą sukelia: Stph.aureus, anaerobai (

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!