Vidaus ligų pagrindai - teorija

 1. Ligonio skundai, jų rūšys, apibūdinimas. Susipažinę su pacientu, pirmiausiai klausiame – “Kuo Jūs skundžiatės?”. Nusiskundimai gali būti trijų tipų: • Skausmas. • Funkciniai nusiskundimai. • Morfologiniai nusiskundimai. Esant skausmui, būtina nustatyti: • Lokalizaciją. • Iradiaciją (plitimas). • Pobūdį (pvz., bukas ar aštrus). • Intensyvumą (silpnas, vidutinis, stiprus, labai stiprus, nepakeliamas). • Laikotarpį ir aplinkybes, kada atsirado skausmas bei trukmę. • Faktorius, kurie palengvina ar pasunkina skausmą. • Požymius, kurie lydi skausmą. Funkcinio pobūdžio nusiskundimai atspindi sutrikusią organų funkciją. Sutrikusią kvėpavimo sistemos funkciją atspindi dusulys, kosulys, skrepliavimas, kraujo atkosėjimas. Sutrikusią žarnyno funkciją atspindi viduriavimas, vidurių pūtimas, apetito stoka, vėmimas, vidurių užkietėjimas ir kt. Morfologinio pobūdžio nusiskundimai: • Darinio atsiradimas kurioje nors kūno vietoje (pvz., kirkšnies išvaržai būdingas minkšto darinio atsiradimas kirkšnyje, navikų metastazėms į supraklavikulinius limfmazgius būdingi kieti, nepaslankūs limfmazgiai) ir kt. • Pakitusi sąnarių, kaulų forma ir dydis. • Organo didėjimas ir stambėjimas (liežuvio, galūnių didėjimas, veido bruožų stambėjimas būdingas akromegalijai). • Odos ir gleivinių spalvos pasikeitimas ( pvz., ryškus odos ir gleivinių blyškumas būdingas mažakraujystei). 2. Ligos anamnezė. Ligos anamnezė – tai nusiskundimų chronologinė seka, jų kitimo pobūdis. Ligos anamnezės yra šios sudėtinės dalys: • Būklė prieš atsirandant ligos požymiams  • Kada ir kaip liga prasidėjo. • Kokiomis aplinkybėmis ir kokios buuvo priežastys. • Kokia buvo ligos eiga. • Kokiose gydymo įstaigose pacientas buvo tirtas ir kokie gydymo rezultatai. • Kaip ligonis buvo gydytas ir kokie gydymo rezultatai. • Pastarojo kreipimosi į gydytoją priežastis. Visi duomenys apie paciento ligą priskiriami ligos anamnezei. Laboratoriniai, radiologiniai, instrumentiniai tyrimai, atlikti ankstesnių hospitalizacijų ar ambulatorinių apsilankymų metu – taip pat priskiriami ligos istorijai. 3. Sąmonės sutrikimo variantai, jų priežastys. Ligonio sąmonė įvertinama: • Pokalbiu • Vyzdžių ir kelių refleksų patikrinimu. Akių vyzdžių refleksai nustatomi pašviečiant į akis žibintuvėliu arba delnais pridengiant ligonio akis (dešine ranka kairiąją ligonio akį, kairiąja – dešinę) ir 1-2 sekundę palaikius, rankos pakeliamos. Reaguojantys vyzdžiai tamsoje turi išsiplėsti, šviesoje – atitraukus rankas, susiaurėti. Kelio girnelės refleksas tikrinamas neurologiniu plaktuku ar delno kraštu stuktelėjus į apatinę kelio girnelės dalį, laikant kojas atpalaiduotas, truputį sulenktas. Sąmonė gali būti aiški ir sutrikusi. Galimi keturi sąmonės autrikimo laipsniai: • Dezorientacija (pritemusi sąmonė) – su pacientu galima palaikyti pokalbį, tačiau į klausimus atsako pavėluotai, sunkiai orientuojasi savyje, laike ir erdvėje. • Stuporas – ligonis giliai miega, o pažadintas nerišliai ir neadekvačiai atsako į klausimus.Vyzdžių ir kelių refleksai normalūs. • Soporas – miega neprižadinami, tačiau vyzdžių ir kelių refleksai išlieka. Koma – miega neprižadinamai, išnykę vyzdžių ir kelių refleksai. Sąmonė gali sutrikti dėl smegenų pažeidimo bei sutrikus gyvybiškai svarbių organų funkcijai. Yra penkios pagrindinės smegenų pažeidimo priežastys: • Smegenų kraujotakos sutrikimas (išeminis ir hemoraginis insultas). • Smegenų traumos (komocija, kontūzija, kompresija). • Toksinių medžiagų poveikis • egzogeniniai toksinai (alkoholis, medikamentai). • endogeniniai toksinai (ketoacidozė, uremija, kepenų-funkcijos nepakankamumas). • Smegenų infekcijos (meningitai, encefalitai). • Smegenų navikai. Sąmonė gali sutrikti dėl kvėpavimo ir kraujotakos nepakankamumo. 4. Ligonio padėtis: variantai, semiotinės reikšmės. Ligonio padėtis įvertinama, atsižvelgiant į galimybę ją keisti ir jos priimtinumą, t.y. kuri nors kūno padėtis pacientui yra patogiausia.  • Priverstinė sėdima padėtis būdinga bronchinės astmos priepuoliui, plaučių edemai, širdinei astmai. Atsisėdus pagerinama pagalbinių kvėpavimo raumenų veikla, sudaromos geresnės sąlygos diafragmai judėti, padidėja plaučių kvėpuojamasis paviršius. • Ligoniai, sergantys peritonitu, apendicitu, paprastai guli ant nugaros. Esant tokiai kūno padėčiai, mažiau dirginama pilvaplėvė, ligoniai jaučia mažesnį skausmą. • Priverstinė šoninė padėtis būdinga ligoniams, sergantiems kvėpavimo sistemos ligomis: a) esant pleuros lapelių dirginimui (sausasis pleuritas, pneumonija, plaučių infarktas); b) pūlinės kvėpavimo sistemos ligos (bronchektazės, plaučių abscesas). Ligoniai paprastai guli ant nesveiko šono. • Priverstinė pilvinė padėtis būdinga stuburo ligoms, kasos galvutės vėžiui, esant praguloms nugaros, kryžkaulio srityje. • Priverstinė klūpima padėtis (kelių-alkūnių) būdinga eksudaciniam perikarditui. 5. Cianozė: rūšys, klinikinės reikšmės. Yra skiriamos 4-ios grupės priežasčių, sąlygojančių bendrinę cianozę: • Sumažėjus deguonies pasisavinimui iš aplinkos plaučių alveolėse ( plaučių emfizema, pneumosklerozė, pneumonija). • Esant dešiniosios širdies nepakankamumui (mitralinė stenozė, lėtinė plautinė širdis). • Įgimtos širdies ydos, dėl kurių veninis kraujas pro patologinę jungtį patenka į arterinę sistemą (atviras Botalo latakas, aortos dekstropozicija). • Apsinuodijus kraujo nuodais, paverčiančiais hemoglobiną methemoglobinu (nitritai ir nitratai, anilinas, fenacetinas ir kt.). 6. Pabrinkimai: rūšys, priežastys. Pabrinkimai yra skirstomi į: • Vietinius • Bendrinius Dažniausios vietinio pabrinkimo priežastys yra šios: • Kliūtis, trukdanti veniniam kraujui nutekėti (naviko kompresija į veną, venų trombozė ar uždegimas). • Vietinis uždegimas, pvz., sąnario. • Alerginis odos pabrinkimas. Bendrinis pabrinkimas pasireiškia visame kūne, tačiau dažniausiai galūnėse ir veide. Bendrinio pabrinkimo priežastys: • Širdies nepakankamumas (dažniausiai pasireiškia kojose). Mechanizmas – hidrostatinio slėgio venose padidėjimas. • Inkstų funkcijos nepakankamumas. Dažniausiai pasireiškia veide. Mechanizmas – skysčių ir elektrolitų pusiausvyros sutrikimas. • Hipoalbuminemija. Pasireiškia visame kūne. Mechanizmas – plazmos onkotinio slėgio sumažėjimas. Hipoalbuminemija išsivysto badavimo, kepenų cirozių, nefrotinio sindromo atvejais. Norint įvertinti pabrinkimus, įspaudžiame duobelę. Duobelę bandome įspausti pėdose – dorsaliniame paviršiuje, kulkšnų – medialiniame paviršiuje, blauzdų – priekiniame paviršiuje. Pėdų ir blauzdų paviršiuje duobelę bandome padaryti smiliumi arba didžiuoju pirštu. Kulkšnų medialiniame paviršiuje duobeles bandome padaryti 2-4 pirštais bandydami blauzdą apimti dešiniąją plaštaka. Įspaudę duobelę, pirštus palaikome – 5-6 sekundes. Normos atvejais duobelė tuojau pat išnyksta, oda išsilygina. Pabrinkimų atvejais duobelė išlieka. 7. Ligonių sergančių kvėpavimo sistemos ligomis apklausa (rizikos veiksniai, skundai, jų charakteristika, semiotika). RV: • Rūkymas (jei taip, kiek vidutiniškai surūko/surūkydavo per dieną, kokio amžiaus pradėjo, kiek metų rūko/rūkė, ar bandė mesti, kokias priemonės naudojo) • Sąlytis su oro teršalais • Darbo aplinkos žalingos medžiagos • Alergenai • Peršalimas • Bloga mityba Skundai: • Kosulys – tai refleksas, sukeliantis įkvėpimą ir staigų kvėpavimo raumenų susitraukimą, susiaurinantis balso plyšį bei įeigą į nosį, krūtinės ląstos sienos vidinio slėgio padidėjimą ir oro išsiveržimą per susiaurėjusį balso plyšį. Priežastys Tipai Variantai • Iš išorės patenkančios medžiagos (dulkės, kvapai) • Patologiniai procesai KT • Pleuros lapelių dirginimas • Centrinės kilmės kosulys • Sausas (neproduktyvus) • Drėgnas (su skrepliais) • Sukeltas uždegiminių procesų KT • Iritacinis (sukeltas dirginimo) • Alerginis • Sukeltas širdies nepakankamumo • Refleksinis • Skrepliavimas Tipai Atsižvelgiant į pobūdį, gali būti • Paprastas – negausus, iki 100 ml per dieną • Ertminis – gausus, daugiau kaip 100 ml per dieną. Į butelį surikti pasiskirsto 3 sluoksniais: gleivės, pūliai, fibrinas • Seroziniai – balti, vandeningi, gausūs, kartais rausvi, bekvapiai, būdingi plaučių edemai • Gleivingi – balti ar pilkšvi, negausūs, bekvapiai, būdingi lėtiniam bronchitui, LOPL, astmai • Pūlingi – geltoni, žalsvi, kartais rudi, tiršti, blogo kvapo, būdingi infekciniam KT pažeidimui: pneumonijai, plaučių abscesui, bronchektazėms • Rusvi – rūdžių spalvos, būdingi krupinei pneumonijai. • Kraujo atkosėjimas Iš plaučių Iš VT Iš plaučių šaltiniai Laipsniai Būdai • Šviesus kraujas • Kraujavimą sukelia kosulys • Anamnezėje – kvėpavimo sistemos ligos • Tamsus kraujas • Kraujavimą sukelia pykinimas, vėmimas • Anamnezėje – VT ligos • Aortos bronchinės šakos • Plaučių kamieno šakos • Plaučių kapiliarai • Plaučių venos • I - nedidelis, 500ml per parą • Per diapedesin – per laidžią krujagyslės sienelę • Per diabrosin – pragraužus kraujagyslės sienelę • Per rhexin – plyšus kraujagyslei • Krūtinės skausmas Tipai Pleurinis Užkrūtinkaulinis Raumeninis Neuralginis • Pleurinis • Užkrūtinkaulinis • Raumeninis • Neuralginis • Apatinėje krūtinės ląstos dalyje, pažastyse • Neplinta • Sustiprėja giliai įkvėpiant, kosint, lenkiantis į sveikąją pusę, susilpnėja gulint ant nesveiko šono • Įvairaus intensyvumo • Būdingas ausas refleksinis kosulys • Uždegimai, trauma pažeidusi pleuros lapelius • Už krūtinkaulio • Graužiantis, deginantis • Sukelia tarpuplaučio organų pažeidimas, išeminė širdies liga (krūtinės angina) • Stiprėja kosint, lenkiantis į sveiką pusę • Atsiranda pasikartojus kosuliui, po fizinio krūvio, tarpšonkaulinės neuralgijos – sutiprėja lenkiantis į nesveiką pusę • Plinta pagal šonkaulius • Skausmingi taškai prie krūtinkaulio ir stuburo • Sukelia tarpšonkaulinių nervų uždegimas • Dusulys – tai oro trūkumas kvėpavimo metu, kuris verčia greitinti kvėpavimą. Dusulys – dyspnoe, visiškas kvėpavimo sustojimas – apnoe. Apnėjos priežastys Laipsniai Tipai Atsižvelgiant į pobūdį • Tiriamasis pats sąmoningai gali sulaikyti kvėpavimą 2-3min • Čeino-Stokso kvėpavimo metu • Miego metu: obstrukcinė miego apnėja (kvėpavimo takų obstrukcija, nutukusiems, garsiai knarkiantiems, storakakliams); centrinės kilmės (kvėpavimo centro slopinimas, ryški hiperkapnija, smegenų navikai) • I – lipant laiptais, kopiant į kalną • II – įprastinio fizinio krūvio metu • III – menkiausio fizinio krūvio metu • IV – ramybės metu • Plautinis – plaučių ligoms (LOPL, astma, pneumonija, PATE, kt.) • Širdinis – širdies ligos • Cirkuliacinis – sumažėjęs Hb • Cheminis – sutrikusi rūgščių, šarmų pusiausvyra (CD, ketoacidozė) • Centrinės kilmės • Psichogeninis – išgastis, isterijos priepuolis • Inspiracinis – sunku įkvėpti (svetimkūnis, padidėję limfmazgiai) • Ekspiracinis – sunku iškvėpti (astma) • Mišrus – daugeliui plaučių ligų • Nuolatinis – LOPL, plaučių emfizema, širdies ligos, sukeliančios stazę mažajame kraujo apytakos rate • Priepuolinis – astma, PATE • Švilpimas krūtinėje ir kliūtinis alsavimas – astma, LOPL; vaikų laringitas, suaugusiųjų tarpuplaučio navikai, gerklų vėžys • Viršutinių kvėpavimo takų pažeidimo simptomai (VKT kataras, bendrasis peršalimas): • Nosies užgulimas • Sloga • Galvos skausmas • Skausmingas ryjimas • Perštėjimas gerklėje • Kraujavimas iš nosies 8. Plaučių auskultacija (metodika, normalūs kvėpavimo garsai). Plaučiai auskultuojami stetoskopu arba fonendoskopu. Stetoskopas neturi garsą stiprinančio įrenginio. Fonendoskopas turi membraną, kuri sustiprina garsą. Indikuotina auskultuoti stetoskopu šiais atvejais: • Plaukuotas krūtinės paviršius (plaukų krebždėjimas gali imituoti patologinius garsus). • Liesa, kaulėta krūtinės ląsta – fonendoskopo negalime glaudžiai prispausti prie krūtinės paviršiaus. Plaučių auskultacijos metodika: • Patalpoje turi būti šilat ir tylu • Paciento padėtis patogi - jis guli sėdi arba stovi • Stetoskopo ar fonendoskopo paviršius turi būti šiltas • Paprašome giliai kvėpuoti • Stetoskopo varpelį glaudžiai pridedame prie krūtinės ląstos paviršiaus ir laikome dviem pirštais taip, kad pirštai neliestų krūtinės ląstos paviršiaus ir nesukeltų papildomų garsų. • Stetoonendoskopo guminiai vamzdeliai neturi trintis tarp savęs • Stetoskopas veinoje vietoje laikomas tol, kol tiriamasis asmuo du kartus įkvepia ir iškvepia, po to perkeliamas į kitą vietą • Klausomi ir įvertinami įkvėpimo ir iškvėpimo fazės metu girdimi garsai, jų pobūdis triukmė, nustatoe ar garsai geriau girdimi įkvepiant ar iškvepiant. • Klausome iš pradžių priekyjem pradedant nuo viršūnių, toliau šonuose ir nugaroje • Nustatome kvėpavimo pobūdį ir pašalinius ūžesius • Klausant nugarą rakos priekyje sukryžiuojamos kad atitoltų mentės Normalūs kvėpavimo garsai: • Bronchinis - skardus garsas, susidarantis gerklose, girdimas ties trachėja iš priekio ir tarp menčių ties III - IV krūtinės slanksteliais • Bronchovezikulinis - kvėpavimo garsas yra bronchinio ir vezikulinio garsų derinys, girdimas dviejose vietose: priekyje - I ir II tarpšonkauliniame tarpe, nugaroje tarp menčių • Vezikulinis - švelnus, žemas garsas, susidro bronchuose • Trachėjinis - girdimas ties kakliniu trachėjos segmentu, labai aukštas garsas. 9. Pašaliniai ūžesiai plaučiuose, jų semiotinės reikšmės. Papildomi ūžesiai rodo kvėpavimo sistemos patologiją. Klasifikuojami atsižvelgiant į garso trukmę ir pabūdį. Garsai kurių trukmė ilgesnė nei 200ms vadiami užsitęsusiais - muzikaliaisiais. Garsai kurių trukmė mažiau nei 20ms nemuzikaliais-trumpo skambėjimo. Užsitęsę: • sausi karkalai (sausi švilpiantys būdingi BA, sausi birzgiantys LOPL) jie susidari susiaurėjus bronchams spazmo ir edemos metu • pleuros trinties garsas jį sukelia pleuros lapelių uždegimas ir fibrino danga, dažniausios priežastys yra tuberkuliozė, pneumonija. Jis nekinta nuo kosulio, geriausiai girdimas pažastų srityje, gali būti apčiuopiamas Trumpos trukmės skirstomi: • Drėgni karkalai (skambūs neskambūs) susidaro orui einant pro skystą turinį, gali būti stambūs, vidutiniai, smulkūs. Būdingi širdies kairiojo skilvelio nepakankamumui,pneumonijai • Krepitacija(traškėjimas) - smulkūs traškesys, kuris atsiranda kai alveolėse yra ir skysčio ir oro. Krepitacija girdima tik įkvepiant, o karkalai abiejų fazių kvėpavimo metu. 10. Bendrasis peršalimas: pagrindiniai klinikiniai požymiai, diagnostikos ir gydymo principai. Tai ūmi virusinė kvėpavimo takų infekcija, sukelianti uždegiminius viršutinių kvėpavimo takų gleivinės pokyčius. Klinika Diagnostika Gydymas • Sloga • Nosies užgulimas • Išskyros iš nosies, pradžioje vandeningos, vėliau gleivėtos su pūlių priemaiša. • Gerklės skausmas • Akių ašarojimas • Kosulys • Subfebrili temperatūra • Bendras negalavimas • Remiasi būdingais klinikiniais požymiais • Šilta, drėgna aplinka • Poilsis • Karšta vonia, kojų, rankų kaitinimas • Gausus skysčių vartojimas • Nosies praplovimas jūros druskų tirpalais • Dekongestantai (pseudoefedrinas, fenilefrinas, ksilometazolinas, oksimetazolinas, tetrizolinas) • Čiulpiamosios tabletės, pastilės (esant gerklės skausmui) • Analgetikai, antipiretikai, esant raumenų, sąnarių skausmams, aukštai temperatūrai (paracetamolis) • Atsikosėjimą lengvinamieji (ambroksolis, acetilcisteinas, bromheksinas, karbocisteinas, gelomirtolis) arba kosulį slopinamieji (esant stipriam sausam kosuliui) vaistai (butamiratas, kodeinas, dekstrometorfanas, levodropropizinas, okseladinas, pentoksiverinas). 11. Ūminis bronchitas: pagrindiniai klinikiniai požymiai, diagnostikos ir gydymo principai. Tai staiga prasidedantis bronchų gleivinės uždegimas, pasireiškiantis kosuliu, skrepliavimu, bendro negalavimo požymiais. Klinika Diagnostika Gydymas • Kosulys • Skausmas už krūtinkaulio kosint (esant tracheitui) • Skrepliavimas (negausus) • Galimas subfebrilus karščiavimas • Sąnarių ir raumenų skausmai • Bendras silpnumas • Galimas šiurkštus vezikulinis alsavimas, sausi ar drėgni neskambūs karkalai. • Remiamasi būdingais klinikiniais požymiais • Krūtinės ląstos rentgenas – paryškėjęs plaučių piešinys, pritemimų nematyti • Lekocitozė • ENG, CRB padidėjimas • Šilta, drėgna aplinka • Gausus skysčių vartojimas • Atsikosėjimą gerinantys vaistai • sekretolitikai - skatina išsiskirti mažiau klampų sekretą (ambroksolis) • mukolitikai - skystina jau susiformavusį sekretą (acetilcisteinas, karbocisteinas) • Kosulį slopinamieji vaistai, skiriami tik esant sausam ir varginamam kosuliui (butamiratas, kodeinas, dekstrometorfanas, levodropropizinas, okseladinas, pentoksiverinas). • Plataus spektro antibiotikai skiriami atkosint pūlingų skreplių, užsitęsus karščiavimui (amoksicilinas, doksiciklinas, klaritromicinas) 12. Lėtinis bronchitas: pagrindiniai klinikiniai požymiai, diagnostikos, gydymo ir profilaktikos principai. Tai ilgai trunkantis bronchų gleivinės uždegimas, kai pacientas per dvejus metus iš eilės mažiausiai tris mėnesius per metus kosėjo ir skrepliavo. Klinika Diagnostika Gydymas Profilaktika • Kosulys • Skrepliavimas, ypač rytais • Simptomai tęsiasi metais, paūmėjimų metu jie sustiprėja. • Būdingi klinikiniai požymiai • Spirometrija • Krūtinės ląstos rentgenograma – paryškėjęs plauių piešinys • Leukocitozė • Padidėjęs ENG, CRB • Citologinis, bakteriologinis skreplių tyrimas • Paprastojo lėtinio bronchito - rekomenduojamas gausus skysčių vartojimas ir atsikosėjimą gerinamieji vaistai. • Pūlingo lėtinio bronchito - skiriama plataus spektro antibiotikų (amoksicilinas, klaritromicinas, doksiciklinas). • Obstrukcinio lėtinio bronchito - rekomenduojami b2 adrenomimetikai (salbutamolis, fenoterolis, salmeterolis, formaterolis), cholinolitikai (ipratropiumas, tiotropiumas), kai kuriems pacientams - gliukokortikoidai. • Nerūkyti. • Vengti peršalimų. • Sanuoti lėtinės infekcijos židinius (ypač svarbu gydyti lėtinį sinusitą). • Nedirbti dulkėtoje aplinkoje. • Gydyti ūmius bronchitus. • Imunostimuliatoriai (Broncho-Munal, Ribomunyl) paūmėjimų profilaktikai. 13. Pneumonija: pagrindiniai klinikiniai požymiai, diagnostikos ir gydymo principai. Tai ūmiai prasidedantis infekcinis plaučių audinio uždegimas Klinika Diagnostika Gydymas • Karščiavimas • Kosulys • Skrepliavimas • Pleurinis skausmas • Dusulys • Drėgni karkalai • Sustiprėjęs bronchinis alsavimas • Sąmonės sutrikimas, ypač vyresniems • Duslumas perkutuojant • Sustiprėjusi bronchofonija Tipinė: • Staigi pradžia • Aukšta temperatra • Šaltkrėtis • Produktyvus kosulys • Pleurinis skausmas • Plaučių konsolidacijos požymiai • Lokalūs drėgni karkalai Atipinė • Laipsniška pradžia • Subfebrili temperatūra • Neproduktyvus kosulys • Galvos skausmas • Raumenų, sąnarių skausmai • Objektyvūs duomenys būdingi bronchitui • Būdingi klinikiniai požymiai • Krūtinės ląstos rentgenologinis tyrimas • Plaučių audinio infiltracija - būtinas pneumonijos diagnozės kriterijus. • Nustatomos komplikacijos (pleuritas, atelektazė, plaučių audinio destrukcija) • Kraujo tyrimas - leukocitozė, ENG, CRB padidėjimas • Skreplių, pleuros punktato tyrimai (tepinėlių dažymas ir pasėliai), serologiniai tyrimai sukėlėjui nustatyti. • Antibiotikai • Tipinė – jauniems amoksicilinas, penicilinas, >65metų aminopenicilinas su beta-laktamazių inhibitoriumi arba II kartos cefalosporinais • Atipinė – makrolidai, doksiciklinas • Hospitalinės – antibiotikų deriniai 14. Bronchų astma: pagrindiniai klinikiniai požymiai, diagnostikos, gydymo ir profilaktikos principai. Tai lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga Klinika Diagnostika Gydymas Profilaktika • Švilpimas krūtinėje • Dusulys • Apsunkintas kvėpavimas • Sausas kosulys • Simptomų pasireiškimas ar pablogėjimas naktimis, anksti ryte, po fizinio krūvio ar kitų provokuojančių veiksnių poveikio. • Sloga • Nosies užgulimas • Sausi karkalai • Ekstrapulmoniniai simptomai • Būdingi klinikiniai požymiai • Kvėpavimo funkcijos tyrimas – spirometrija, PEF-metrija, bronchų reaktyvumo tyrimas, bronchu dilatacinis mėginys • Alergologinis tyrimas • Nosies būklės įvertinimas • Krūtinės rentgenas kitoms plaučių patologijoms atmesti Priepuolio: • Inhaliuojamieji b2 agonistai (salbutamolis), anticholinerginiai vaistai (ipratropiumas). • Deguonis. • Sisteminiai gliukokortikoidai (prednizolonas 50-120 mg į/v kas 6 val.). • Sisteminiai b2 agonistai į/v. • Ksantinai (aminofilinas į/v, teofilinas). • Negerėjant, spręsti dėl dirbtinės plaučių ventiliacijos. Ilgalaikis: • Inhaliuojamieji gliukokortikoidai (beklometazonas, budezonidas, flutikazonas) Jais gydomos visos BA formos, išskyrus lengvą epizodinę astmą. • Ilgai veikiantys b2 agonistai (salmeterolis,formoterolis) Ilgai veikiančio b2 agonisto ir gliukokortikoido deriniai veiksmingi gydant vidutinio sunkumo ir sunkią astmą. • Leukotrienų antagonistai (montelukastas, zafirlukastas). •  Inhaliuojamieji anticholinerginiai vaistai (ipratropiumas, tiotropiumas). • Geriamieji ksantinai (teofilinas, amonofilinas). • Kromonai (natrio kromoglikatas, nedokromilas) skiriami retai, ir tik lengvai astmai gydyti. • Sisteminiai gliukokortikoidai, imunosupresantai (skiriami sunkiai astmai gydyti). • Esant sensibilizacijai, vengti sąlyčio su alergenais. • Esant polinkiui, vengti ilgalaikio buvimo sensibilizuojančioje aplinkoje (pagalvoti apie tai, renkantis profesiją). • Racionaliai gydyti viršutinių kvėpavimo takų alergozes. • Vengti peršalimų. • Paūmėjimams išvengti - ilgalaikis gydymas antiastminiais antiuždegiminiais vaistais. 15. Plaučių vėžys: pagrindiniai klinikiniai požymiai, diagnostikos, gydymo ir profilaktikos principai. Tai piktybinis plaučių navikas, 95 proc. atvejų prasidedantis bronchų gleivinėje ir 2-5 proc. atvejų - alveolių epitelyje. Dažniausiai lokalizuojasi bronchų šakojimosi vietose. Navikas infiltruoja plaučių audinį, vėliau metastazuoja į bronchų ir atokiuosius limfmazgius, kepenis, kaulus, smegenis.  Klinika Diagnostika Gydymas Profilaktika • Kosulys. • Skrepliavimas (neretai su krauju). • Progresuojantis dusulys • Progresuojantis silpnumas • Padidėję pažastų ar viršraktikauliniai limfmazgiai. • Susilpnėjęs bronchinis kvėpavimas. • Lokalios obstrukcijos požymiai (lokalūs sausi karkalai). • Duslus perkusinis garsas. • Susilpnėjęs vezikulinis kvėpavimas. • Periferinis navikas dažnai būna besimptomis. • Rentgenologinis tyrimas • Pritemimo židinys, matomas krūtinės rentgenogramoje ar kompiuterinėje tomogramoje. • Bronchoskopija • Naviko biopsija ir histologinis ištyrimas • Chirurginis • Chemoterapija • Spindulinė terapija • Nerūkyti • Vengti sąlyčio su profesiniais kancerogeniniais veiksniais 16. Alergija vaistams. Tai padidinto jautrumo reakcijos, kurias sukelia vaistai, veikdami kaip alergenai. Ypatumai Skatina Gydymas Profilaktika • Būna tik nedaugeliui pacientų. • Pasireiškia būdingais klasikiniais alerginių ligų simptomais. • Alergijos požymiai vėl pasikartoja, pavartojus tų pačių vaistų. • Vienas ir tas pats vaistas gali sukelti įvairių alergijos požymių, tą patį požymį gali sukelti įvairūs preparatai. • Alerginę reakciją sukelia minimalios vaisto dozės. • Alergijos vaistams simptomai skiriasi nuo vaisto toksinio ar farmakologinio poveikio. • Panašios cheminės struktūros vaistai gali sukelti kryžminių alerginių reakcijų. • Pirmą kartą vartojant vaistą, alerginės reakcijos pasireiškia po 5-10 dienų. • Kraujyje ir audiniuose būna eozinofilija. • Daugybės vaistų vartojimas vienu metu. • Dažni pakartotiniai vaistų kursai. • Virusinė infekcija. • Vaisto struktūra, vartojimo būdas. • Nutraukti vaisto-alergeno vartojimą. • Skiriamas simptominis alerginės reakcijos gydymas. • Gydymas priklauso nuo sukeltos alerginės reakcijos pobūdžio. • Pagrindiniai vaistai – antihistamininiai, gliukokortikoidai, epinefrinas, b2 antagonistai • Racionali farmakoterapija • Gydymui neskirti vaistų alergenų ar kryžmiškai reaguojančių vaistų. • Rasti saugiai vartojamus vaistus, veiksmingus konkrečiai patologijai gydyti 17. Anafilaksinis šokas: pagrindiniai klinikiniai požymiai, diagnostikos, gydymo ir profilaktikos principai. Klinika Diagnostika Gydymas Profilaktika • Hipotenzija • Organų disfunksija ir hipofunkcija • Baimės jausmas • Nerimas • Karščio pylimas • Pulsavimas galvoje • Regos sutrikimas • Užimas ausyse • Galvos svaigimas • Sunkumas krūtinėje • Pykinimas • Vėmimas • Lūpų, akių, veido patinimas • Odos niežėjimas • Sutrikęs kvėpavimas • Sąmonės netekimas • Sutrikusi inkstų funkcija • Mirtis dėl sustojusios širdies • Būdingi klinikiniai požymiai • Nutraukti kontaktą su alergenu. • Paguldyti pacientą, atstatyti kvėpavimo takų praeinamumą. Jei yra gerklų edemos ar bronchų spazmo požymių, pradėti atitinkamą gydymą. • Sušvirkšti 0,1% adrenalino tirpalo 0,3-0,5 ml į raumenis ar poodį ( vaikams – 0,1%  0,01 ml/kg). Sunkiais atvejais į veną 1-2 ml (1-2 mg) 0,01% tirpalo švirkšti kas 15-20 min. arba infuzija į veną 2-10mg/min. Gali būti skiriama nuolatinė dopamino ar noradrenalino infuzija. • Pakankamo kiekio ir greitas skysčių (kristaloidų tirpalų) sulašinimas. • Deguonies terapija. • Antihistamininiai, kortikosteroidai, bronchus plečiantys • Vengti alergenų ir kitų padidinto jautrumo reakcijas skatinančių veiksnių • Racionalus vaistų avrtojimas • 18. Ligonių, sergančių širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis apklausa (rizikos veiksniai, skundai, jų charakteristika, semiotinės reikšmės). RV: • Gausus Na ir mažas K vartojimas • Gausus alkoholinių gėrimų vartojimas • Per mažas fizinis aktyvumas • Hiperurikemija • Psichoemocinė įtampa, stresas • Arterinė hipertenzija • Amžius ( vyrams > 55 m., moterims > 65m.) • Rūkymas • Dislipidemija ( bendras cholesterolio kiekis > 5,0 mmol/ l; MTL > 3,0mmol/ l; DTL vyrams 1,7mmol) • Ankstyva IŠL šeimoje ( vyrams 102cm; moterims >88cm) • Gliukozės toleravimo sutrikimas, CD Skundai: • Širdies perplakimai (ekstrasistolės) – tai pavieniai širdies permušimai ar širdies sustojimai, kuriuos sukelia priešlaikiniai širdies susitraukimai ir po jų einančios kompensacinės pauzės. Svarbu nustatyti ekstrasistolių ryšį su išoriniais aplinkos veiksniais. Paroksizminė tachikardija, sinusinė tachikardija, sinusinė bradikardija, atrioventrikulinė blokada tarp prieširdžių ir skilvelių, skilvelinis ritmas. • Skausmas širdies plote (krūtinės angina, MI, disekuojamoji aneurizma, tracheobronchitas, pleuritas, perikarditas, steplės spazmai, refliuksas, krūtinės ląstos sienos patologija, greta esančių organų patologija): • Išeminiai (krūtinės angina, MI) • Perikarditiniai – sukelia pleuros lapelių dirginimas (sausasis perikaditas) • Stambiųjų kraujagyslių patologijos sukelti • Atipiniai • Dusulys • Patologinis - atsiranda įprastinėmis tam žmogui gyvenimo sąlygomis, saikingo fizinio krūvio metu. • Nuolatinis (ortopnoe) - stipresnis gulint, palengvėja atsisėdus. • Paroksizminis: • Paroksizminis naktinis dusulys (širdinė astma) • Plaučių edema- sukelia kairios sirdies nepakankamumas, baigiasi putotu skystu, rusvu, skrepliu atkosejimu. Galima mirtis. • Astenija ir greitas nuovargis – lemia nepakankamas organizmo aprūpinimas deguonimi ir krauju, sumažėjus minutiniam širdies krūviui. ŠN pradžioje požymius sukelia tik fizinis krūvis, po to juntami ir ramybės būsenoje, neišnyksta pailsėjus ar pakankamai išsimiegojus. • Protarpinis šlubčiojimas – sukelia kraujotakos nepakankamumas kojose. Požymiai: • Blauzdos skausmas, vienpusi ar abipusis • Nusakomas kaip traukuliai, spaudimas gniaužimas • Plinta į pėdas • Skausmas priverčia sustoti • Pastovėjus 5-10min išnyksta, gali vėl eiti • Kosulys. Kairiojo skilvelio nepakankamumas, kardialinė astma, dviburio vožtuvo stenozė, infarktas, PATE. • Pabrinkimai • Šlapinimosi sutrikimai (nikturija, oligurija). Dešiniosios širdies ir visiškas nepakankamumas, edemos. • Dešiniosios pašonės skausmai – sukelia kraujo sąstovis kepenyse. Skausmai nestiprūs, ilgalaikiai, maudžiančio pobūdžio, gali sustiprėti po fizinio krūvio Dešiniosios širdies nepakankamumui. 19. Sergančiųjų širdies ligomis bendroji apžiūra; požymių semiotinės reikšmės. Bendroji : • Priverstinė sėdima padėtis- kardialinė astma, plaučių edema. Sergantieji širdies ligomis, nesant dar širdies nepakankamumo požymių, juda laisvai, gali gulėti bet kokioje padėtyje. Tuo tarpu isšsivysčius širdies nepakankamumui, ypač kairiojo širdies skilvelio, ligoniai stengiasi gulėti pusiau sėdimoje padėtyje, nes gulint horizontaliai, juos labiau vargina dusulys.Esant ligoniui pusiau sėdimoje ar sėdimoje padėtyje, daugiau kraujo deponuojama kojose, sumažėja jo pritekėjimas į dešinę širdį ir plaučius – palengvėja kvėpavimas. Be to, sėdint diafragma būna žemiau. Esant periferinės kraujotakos nepakankamumui (šokas, kolapsas) ir kvėpavimo nepakankamumui ligoniai guli horizontalioje padėtyje.Eksudaciniam perikarditui būdinga sėdima, pasilenkus į priekį padėtis.Esant didesnio laipsnio kairiojo skilvelio išsiplėtimui, ligoniai guli ant dešiniojo šono, nes ant kairiojo šono gulint juos vargina įvairūs, nemalonūs širdiniai pojūčiai (širdies plakimai, permušimai, skausmai ir pan.), dėl glaudesnio širdies kontakto su krūtinės ląstos siena. • Cianozė - širdies nepakankamumas, įgimtos širdies ligos. Širdies nepakankamumui būdinga melsva odos ir gleivinių spalva. Pradinėse sindromo stadijose odos melsvumas būna nežymus; nepakankamumui progresuojant, cianozė intensyvėja iki ryškiai tamsiai mėlynos spalvos. Ryškiausiai cianozė pastebima lūpose, nosyje, skruostuose, kur oda plonesnė; rankų ir kojų pirštai pamėlynuoja (akrocianozė) jau vėliau. Mitralinei stenozei būdinga cianozė (cianotiškos lūpos, saikingai pablyškusio su nežymiai gelsvu atspalviu veido odos fone, rausvi skruostai).Didelio laipsnio cianozė būna kai kurių įgimtų širdies ydų metu (taip vadinamosios mėlynosios širdies ydos, kai pačioje širdyje maišosi veninis ir arterinis kraujas). Ryški veido ir galūnių cianozė būna ir sergant lėtinėmis plaučių ligomis, bet šių ligų metu galūnės būna šiltos. Melsvą odos spalvą sąlygoja redukuoto hemoglobino (jo spalva tamsesnė) kiekio kraujyje padidėjimas. Širdies ligų metu būna taip vadinama, periferinė cianozė, kurios pasireiškimo pagrindine patogenezine grandimi yra sulėtėjusi kraujotaka ir didesnio deguonies kiekio atidavimas audiniams. Tuo tarpu plaučių ligomis būdinga centrinė cianozė Vietinė cianozė (rankų ar kojų) būdinga sutrikusiam veninio kraujo nutekėjimui – flebotrombozė, tromboflebitas, taip pat padidėjusiems limfmazgiams ar vėžiniam dariniui užspaudus stambesnes venas. Izoliuota kaklo ir galvos cianozė būna tumorui užspaudus viršutinę tuščiąją veną. • Blyškumas-aortines ydos, infekcinis endokarditas, kolapsas. Blyškus veidas būdingas aortinėms širdies ydos – aortos vožtuvų nesandarumui ir ypač aortos stenozei – dėl mažo sistolinio širdies tyrio ir periferinių kraujagyslių spazmo. Sergant infekciniu endokarditu odos blyškumą sąlygoja anemija dėl eritrocitų hemolizės. Saikingas odos blyškumas būdingas ir periferinės kraujotakos nepakankamumui – kolapsui. • Saikinga gelta-ilgai trunkantis dešiniosios širdies nepankamumas, ypač sergant mitralinio vožtuvo stenoze. Šis požymis būdingas užsitęsusiom dėšinės širdies nepakankamumui, ypač sergant mitraline stenoze. Salygoja jį saikinga hiperbilirubinemija, sukeliama užsitęsusios kraujo stazės kepenyse ir taip vadinamas, kardialinės kepenų corozės (fibrozės) vystymasis. Sergant infekciniu endokarditu, geslvą odos atspalvį sąlygoja sustiprėjusi eritrocitų hemolizė • Edemos-pabrinkimai. Isplitusios-stazinis sirdies nepakankamumas, inkstu patlogija, kepenu ligos, badavimas, kitos-nestumas, endokrinine patologija Vietines- veninis sastovis, limfos sastovis, ilgas sedejimas.- Tinimas prasideda žemiausiose kūno dalyse (vaikštantiems – pėdose, blauzdose), padidėja į vakarą; ryte – mažesnis; ŠN progresuojant – tinimas didėja, kyla aukštyn. Gulintiems edemų lokalizacija – strėnos, nugara. Širdinės edemos yra simetriškos, neskausmingos, minkštos, oda virš jų blyški. Kartu matome jungo venų persipildymą, padidėja kepenys, hipertrofuoja dešinysis skilvelis, galima cianozė. Širdinių edemų susidarymą skatina pablogėjusi inkstų išskiriamoji funkcija dėl kraujo stazės juose. Medžiagų apykaitos audiniuose sutrikimo pasėkoje didėja juose natrio kiekis, kuris sąlygoja skysčių kaupimąsi. Vėlyvose širdies nepakankamumo stadijose skystis kaupiasi pleuros ertmėje – hydrothorax, pilvo ertmėje – ascitas, perikardo maiše – hidropericardium.Sergant infekciniu endokarditu odoje ir gleivinėse gali būti matomas petechinis hemoraginis bėrimas (kraujagyslių mikroembolijos). • Ksantelazmos – virš odos iškilusios, geslvos dėmės medialiniam akių kampe. Semiotinė reikšmė – užsitęsusi hipercholesterolemija. • Būgno lazdelių formos pirštai. Broncheokstazinei ligai, plauciu pulinys, igimtos melynosios sirdies ydos, infekcinis endokarditas. Specialioji: • Širdies viršūnės trinksnis, jo poslinkiai. Tai priekinės krūtinės ląstos sienos kilstelėjimas širdies sistolės metu. Kairiojo skilvelio sistolės metu širdie sviršūnė pakyla aukštyn ir atsiremia į priekinę krūtinės ląstos sieną. Normali vieta IV ar V tarpšonkaulinis tarpas, 1-2cm į vidų nuo kairės vidurinės raktikaulio linijos, vidutinės jėgos ir aukščio. Pakinta ascito, nėštumo, nutukimo, meteorizmo, plaučių emfizemos, enteroptozės, AH, aortos ydos, dviburio vožtuvo nesandarumo, eksudacinio perikardito atvejais. • Širdies trinksnis. Dešiniojo širdies skilvelio hipertrofija ir dilatacija • Katės murkimo fenomenas • Perikardo trinties ūžesys(sausasis perikarditas) • Paviršiaus odos skausmingumas • Aneurizminis krūtinės ląstos iškilumas ir širdies kupra • Sustiprejusi aortos lanko pulsacija. • Pabrinkimai- pėdose, blauzdose, strėenose, nugaroje. Būna simetriški, neskausmingi, minkšti, oda virš jų blyški, vėlyvuoju širdies nepakankamo metu kaupiasi skystis, pleuros ertmėje- hidrotoraksas, pilvo ertmėje- ascitas, perikardo ertmėje- hidropericardium. 20. Širdies auskultavimo metodika, normalūs garsai. Auskultuoti būtina tylioje, šiltoje ir gerai apšviestoje patalpoje. Auskultuojama trijose padėtyse: • guli ant nugaros maždaug 300 kampu. Šioje padėtyje gerai girdimi daugelis širdies garsinių reiškinių. • pasivertęs ant kairiojo šono 450 kampu. • atsisėdęs truputį pasilenkus į priekį ir sudėti rankas už galvos. Šiuo atveju geriau išklausomas diastolinis aortinės regurgitacijos ir perikardo trinties ūžesys. Stetoskopo kolektoriaus prispaudimo variantai: • Piltuvėlis prie auskultuojamo paviršiaus pridedamas be spaudimo. Tik tada galima išgirsti žemo dažnio garsus – III ir IV tonus, galopo ritmą. • Piltuvėlis prispaudžiamas švelniai tinka auskultuoti I ir II tonus, ūžesius. • Piltuvėlis spaudžiamas stipriau– išryškėja aukštesnio dažnio ir mažo intensyvumo diastolinis aortos vožtuvo nesandarumo ūžesys. • Prie krūtinės ląstos švelniai spaudžiama membrana – išryškėja aukšto dažnio garsai, ypač diastolinis aortinės regurgitacijos ūžesys. • Membrana spaudžiama– išryškėja perikardo trinties ūžesys. Auskultavimo vieta • Ten, kur čiuopiamas širdies viršūnės trinksnis • II-as tarpšonkaulinis tarpas ties dešiniuoju krūtinkaulio kraštu. Jame girdimi su aortos vožtuvo ir angos veikla susiję garsai. • II-as tarpšonkaulinis tarpas ties kairiuoju krūtinkaulio kraštu. Čia geriausiai girdimi su plautinio kamieno vožtuvu ir anga susiję garsai. • Apatinė krūtinkaulio dalis ties vidurine linija. Geriausiai girdimi triburio vožtuvo ir dešiniosios AV angos garsai. • III-ias tarpšonkaulinis tarpas ties kairiuoju krūtinkaulio kraštu (vadinamas Erbo zona). Į šią sritį persiduoda ir gerai girdimi aortos ir dviburio vožtuvų nesandarumo ūžesiai. Normalūs garsiniai reiškiniai- normoje išklausomi 2 trumpi garsai vadinami tonais. I tonas- sukelia atrioventrikulinių vožtuvų užsitrenkimas. Tono stiprumui įtakos turi: • Atrioventrikulinių, ypač mitralinio, vožtuvo burių padėtis pasibaigus skilvelių diastolei. • Skilvelių pulsinio spaudimo didėjimo greitis uždarų vožtuvų periodo metu. • Atrioventrikulinių, ypač mitralinio, vožtuvų struktūriniai pokyčiai. • Audinių, oro ar skysčio kiekis tarp širdies ir stetoskopo. II toną sukelia aortos ir plautinio kamieno vožtuvų užsitrenkimas. Skirtumas tarp šių komponentų priklausomai nuo kvėpavimo yra 0,02-0,06 sek. II tono stiprumui įtaką daro: • Spaudimo aortoje ar plautiniame kamiene ir atitinkamame skilvelyje gradientas – kuo spaudimų skirtumas didesnis, tuo stipresnis bus užsitrenkusių vožtuvų vibravimas. • Pusmėnulinių vožtuvų struktūriniai pokyčiai bei elastingumas. • Audinių ir oro kiekis tarp širdies ir stetoskopo. 21. Arterinio kraujospūdžio matavimo technika, normatyvai, patologiniai pakitimai. Tiksliam AKS nustatymui būtina laikytis šių taisyklių: • Ne mažiau 10 min. prieš matavimą žmogus turi ramiai sėdėti ar gulėti, nevalgyti, nerūkyti, nesinervinti. • AKS matuojamas gulinčiam ar sėdinčiam. • Manžetė uždedama iš anksto (1-2 min. laikoma uždėta, nepučiant į ją oro – kraujagyslių ir nervų adaptacijai). Manžetė turi būti širdies aukštyje, standžiai uždedama žąsto vidurinėje dalyje visiškai išspaudus iš jos orą. Reikalaujama, kad manžetės plotis atitiktų 40 % žąsto apimties. • Matuojant sėdinčiam, ranka laikoma 450 kampu liemens atžvilgiu. • Pirmą kart matuojame abiejose rankose (ar nėra AKS asimetrijos), po 2-3 kartus iš eilės. Vertinami mažiausi skaičiai sistoliniam ir diastoliniam kraujospūdžiui. • Pirmą kartą matuojant kartu čiuopiama stipininė arterija, oro pripučiame iki pulso išnykimo ir dar 20-30 mmHg. Antram matavimui pripučiame nežymiai daugiau negu buvo sistolinis AKS. Išleidžiamas oras iš manžetės 2 mm per sekundę greičiu. AKS vertinamas 2 mm tikslumu. • Vertingas tyrimas yra pagrindinio AKS nustatymas – tai AKS esantis žmogus pagrindinės medžiagų apykaitos sąlygomis, t.y. visiškos fizinės ir psichinės ramybės būklėje. Jis matuojamas stacionare rytą, kol dar tiriamasis guli. Per 10 min. kas pusę min. nustatome 20 kraujospūdžio dydžių, du mažiausieji sudedami ir suma dalijama iš 2. Šis dydis ir yra bazinis kraujospūdis. • Sistolinis AKS nuo pirmo aiskaus stipraus tono, diastolinis AKS- staigi susilpnejimo faze. Kategorija Sistolinis AKS (mmHg) Diastolinis AKS (mmHg) Optimalus 30 min.) angininis skausmas, jaučiamas už krūtinkaulio, beveik nesumažėjantis nuo nitroglicerino. • ligonį išpila šaltas prakaitas, • atsiranda bendras silpnumas, mirties baimė. • gali kartu būti ir pykinimas, vėmimas. • ENG, leukocitų, C-reaktyvinio baltymo didėjimas • Kardiograma • Koronarografija • Miokardo perfuzijos scintigrafija • Magnetinis rezonansas • nuraminti skausmą į veną opiatai (4-8 mg morfijaus) • deguonis (2-4 l/min -1) jei yra dusulys ar širdies nepakankamumas • sedacija • intraveninė trombolizė (Streptokinase, Alteplase, Rutreplase, Tenecteplase) • heparinas į/v, MMMH • neatidėliotina koronarografija ir perkutaninė transliuminalinė vainikinių arterijų angioplastika (kartu heparinas ar mažos molekulinės masės heparinas (MMMH), aspirinas) • AJO • Mažinti deguonies poreikį miokarde, mažinti reperfuzinių aritmijų pavojų – nitratai, beta adrenoblokatoriai, AKFI. • Koreguoti kairiojo skilvelio tūrį ir dydį – AKFI. • Reokliuzijos profilaktika – aspirinas, klopidogrelis, tiklopidinas • Statinai. • nerūkyti • gydyti depresiją • racionali mityba • subalansuoti fizinį aktyvumą, darbo, poilsio režimą. • Hipertenzijos korekcija. • Dislipidemijos gydymas • Antiagregantai (aspirinas, klopidogrelis). • AKFI. • Beta adrenoblokatoriai. • Nitratai, kalcio antagonistai, antiaritminiai – skiriami ne visada, jeigu yra tam tikros indikacijos. • Hormonų pakaitinė terapija moterims 25. Pirminė arterinė hipertenzija: pagrindiniai klinikiniai požymiai, diagnostikos ir gydymo principai. Klinika Diagnostika Gydymas Profilaktika • Rytinis galvos skausmas, ypač pakaušio srityje • Galvos svaigimas • Spengimas ausyse • Nervingumas • Skausmas širdies srityje • Širdies plakimas • Kraujavimas iš nosies • Dusulys fizinio krūvio metu • AKS matavimas • Gyvybiškais svarbių organų kraujotakos sutrikimai • Glikemijos, cholesterolio, kreatino, kalio, šlapimo tyrimai • EKG • Nerūkyti • Koreguoti kūno masę • Riboti druskos vartojimą • Didinti kalio vartojimą • Riboti alkoholio vartojimą • Didinti fizinį aktyvumą • Koreguoti lipidų kiekį • Kontroliuoti diabetą • Diuretika • Beta blokatoriai • Kalcio antagonistai • AKF inhibitoiai • Sveika gyvensena • Fizinis krūvis 26. Reumatas: pagrindiniai klinikiniai požymiai, diagnostikos, gydymo ir profilaktikos principai. Tai bakterijų, streptokokų išprovokuota alerginė uždegiminė liga. Klinika Diagnostika Gydymas Profilaktika • Sąnarių skausmas • Bendras silpnumas • Mazgeliai po oda aplink sąnarius • Širdies ritmo permušimas • Dusulys • Skausmas širdies plote • Karščiavimas • Dažnesnis pulsas • Bėrimas • Sąnarių tinimas • Būdingi simptomai • Uždegiminiai pokyčiai kraujyje • Antikūniai prieš bakteriją • EKG • Širdies echoskopija • Krūtinės ląstos rentgenograma • Lovos rėžimas • Antibiotikai (penicilinas, eritromicinas) • Antiuždegiminiai • NVNU • Gliukokortikoidai • Peršalimo vengimas • Ankstyvas grūdinimasis • Mankšta • Tinkamas darbo rėžimas • Pilnavertis maistas • Normalios darbo, buities sąlygos 27. Infekcinis endokarditas: pagrindiniai klinikiniai požymiai, diagnostikos, gydymo ir profilaktikos principai. Tai vidiniame širdies sluoksnyje arba širdies vožtuvuose esančio bakterijų ar grybelio židinio sukelta liga. Klinika Diagnostika Gydymas Profilaktika • Širdies nepakankamumas • Odos mėlynės • Sąnarių skausmas • Apetito stoka • Prakaitavimas • Kūno masės mažėjimas • Karščiavimas • Dažnas širdies plakimas • Juosmens skausmas • Simptomai • Eiga • Širdies echoskopija • Bakterijų paieška kraujyje • Nespecifiniai uždegimo rodikliai kraujyje • Mažinamas druskos, skysčių, fizinio krūvio kiekis • Antibiotikai • Sergantiems širdies ydomis didesnė tikimybė užsikrėsti medikamentinių invazijų metu, todėl būtina antimikrobinė profilaktika 28. Lėtinis širdies nepakankamumas: pagrindiniai klinikiniai požymiai, diagnostikos ir gydymo principai. Tai klinikinis sindromas, kurio metu dėl širdies ligos sumažėja minutinis širdies tūris, padidėja spaudimas venose. Klinika Diagnostika Gydymas • Oro trūkumas • Bendras nuovargis • Kulkšnelių patinimas • Tachikardija • Širdies trinksnio dislokacija • Padidėjęs spaudimas jungo venose • Krepituojantys karkalai • Kepenų padidėjimas • Kosulys naktį • Dusulys • EKG • Krūtinės ląstos rentgenograma • Echokardiografija • Krūvio mėginiai • Koreguoti rizikos veiksnius • Riboti druskos kiekį • Gerinti fizinę būklę • Diuretikai • AKFI • Beta blokatoriai • Spironolaktonas • ŠVG • Vazodilatatoriai • Antiaritminiai • Netiesioginio veikimo antikoaguliantai 29. Svarbiausios širdies ligų gydymui vartojamų vaistų grupės; dažniausiai pasitaikantys nepageidaujami poveikiai. Vaistų grupės Šalutiniai poveikiai Nitratai Galvos skausmas, tachikardija, sinkopė, alerginis dermatitas, padidėja periferinės edemos, anafilaksinės reakcijos, nustojus vartoti staiga paūmėja krūtinės angina Beta adrenoreceptorių blokatoriai Hipotenzija, bradikardija, blokados, širdies nepakankamumo paūmėjimas Kalcio kanalų blokatoriai Hipotenzija, ūminis kairiojo skilvelio nepakankamumas, bradikardija, AV blokada, sinusinio mazgo silpnumo sindromas AKF inhibitoriai Angioedema, hiperkalemija, sausas atkaklus kosulys, hipotenzija, inkstų funkcijos pablogėjimas Sartanai Ortostatinė hipotenzija, odos išbėrimai Alfa – 1 – receptorių blokatoriai Ortostatinė hipotenzija, Diuretikai Hipokalemija, hiponatremija, hiperurikemija, gliukozės nutoleravimas, erekcinė impotencija Centrinio veikimo vaistai Sedacija, depresija, autoimuninė hemolizinė anemija, burnos džiūvimas, mieguistumas ŠVG Aritmijos, VT veiklos sutrikimai: pykinimas, vėmimas, regos sutrikimai, dezorientacija Antikoaguliantai Kraujavimas, trombocitopenija, alergija, anafilaksija Antilipideminiai vaistai Hepatoksiškumas, miopatija, odos paraudimai Antiagregantai VT dirginimas, kraujavimas Antiaritminiai vaistai Nuosėdos ragenoje, miopatija, laidumo sutrikimai, bradikardija, kraujotakos kolapsas 30. Giliųjų venų trombozė: pagrindiniai klinikiniai požymiai, komplikacijos, diagnostikos ir gydymo principai. Tai būklė, kai (trombas) susidaro vienoje ar keliose giliosiose venose (dažniausiai kojų). Klinika Diagnostika Gydymas Kompliakcijos • Pažeistos kojos patinimas, skausmas, paraudimas • Vietinis temperatūros pakilimas • Plaučių embolija • Krūtinės skausmas, sustiprėja gilaus įkvėpimo metu • Oro trūkumas • Galvos svaigimas • Alpimas • Kosėjimas krauju • Nerimas • Ultragarsas • KT • MR • Kraujo tyrimas (D-dimerai) • Venografija • Kraują skystinantys • Krešulius tirpdantys • Filtrai • Kompresinės kojinės • PATE • Galvos, smegenų, žarnyno, pasaio kraujagyslių, inkstų, kitų stambių organų infarktas • Potrombozinis sindromas 31. Plaučių arterijos trombembolija: priežastys, pagrindiniai klinikiniai požymiai, diagnostikos ir gydymo pricipai. Tai kitų ligų komplikacija. Embolija – procesas, kai kraujagyslė užkemšama į kraujotaką patekusiu atitrūkusiu kamščiu. Tromboembolija – terminas, rodantis, kad embolą sudaro atitrūkę trombai. Klinika Diagnostika Gydymas Priežastys • Dirglumas • AKS sumažėjimas • Šono skausmas • Odos blyškumas • Pamėlusios lūpos • Dažnas kvėpavimas • Dusulys • Skausmas krūtinėje • Dažnas širdies plakimas • Karščiavimas • EKG • Širdies echoskopija • Rentgenas • Kraujo tyrimai • D-dimerų tyrimas • KT plaučių arterinų angiografija • Deguonis • Krešulio tirpdymas • Heparinas • Embolo šalinimas kateteriu • Antikoaguliantai • Kraujotakos sulėtėjimas, sąstovis • Venos sienelės uždegimas • Padidėjęs kraujo krešumas • Giliųjų venų trombozė • Kitų organų trombozė • Chirurginės operacijos • Traumos • Imobilizacija • Venų varikozė • Nutukimas • Piktybiniai navikai • Širdies ligos • Nėštumas • Kontraceptikų vartojimas • Įgimti krešėjimo faktorių defektai 32. Sergančių virškinimo sistemos ligomis apklausa: rizikos veiksniai, pilvo skausmų semiotinės reikšmės. RV: • Neracionali mityba • Alkoholis • Rūkymas • Vaistai, ypač NVNU • Helicobacter pylori infekcija • Genetiniai veiksniai • Amžius • Skrandžio ir kitų virškinamojo trakto organų operacijos • Psichologinis ir somatinis stresas Visceraliniai – dirginami pilvo ertmės organų jutimo receptoriai. Nuolatiniai- nelabai intensyvūs, prasideda tuoj pavalgius, maudžiančio, tempiančio pobūdžio, praeina savaime arba išvėmus maistą. Periodiški – intensyvūs, susiję su maistu, trunka kelias valandas, palengvėja užvalgius, išgėrus šarminio mineralinio vandens, antispazminių vaistų. Ankstyvieji – 15-60min po valgio, skauda kol neišsituština skrandis. Vėlyvieji – 1,5-4val po valgio ar naktį, praeina užvalgius ar nuo antacidinių. Spazminiai – sukelia labai stiprus, ilgalaikis raumeninio sluoksnio ar rauko susitraukimas. Ligoniai neramūs, blaškosi, neranda vietos. Distenziniai – sukelia organo sienelės pertempimas. Prasideda iš lėto, trunka kelias valandas ar paras, palyginti nedidelio intensyvumo, maudžiantis, palengvėja išėjus dujoms. Tenezmai - jaučiami tarpvietėje, atsiranda kartu su noru tuštintis ir stiprėja tuštinantis. Kraujagysliniai – bambos srityje arba skauda visą pilvą, prasideda 15-40min po valgio, labiausiai sustiprėja, kai virškinimas pasiekia maksimumą, trunka iki 4val, vėliau aprimsta. Vėliau skausmą sukelia vis mažesnis maisto kiekis. Somatiniai – aštrūs, labai stiprūs, aiški vieta, vėliau gali išplisti Iradiaciniai – plinta į mentę ar į apatinę pilvo dalį, vidinę šlaunies dalį ir t.t. Paviršiniai – susiję su pilvo sienos raumenų, odos, periferinių pilvo sienos nervų pažeidimu, aštrūs, stiprėja susitraukiant pilvo raumenims. 33. Sergančių virškinimo sistemos ligomis funkciniai skundai, jų semiotinės reikšmės. • Pykinimas • Vėmimas. Centrinis – insultas, galvos trauma, uždegiminės smegenų ligos, smegenų navikai, smegenų pabrinkimai. Toksinis-hematogeninis – uremija, kepenų nepakankamumas, apsinuodijimas vaistais, grybais, kt. Periferinis – skrandžio, 12pirštės opaligė, gastritas, maisto toksikoinfekcijos. Refleksinis – kasos, tulžies pūslės ligos, apatinės sienos MI. Psichogeninis – nemalonūs reginiai. • Atsirūgimas – neurozei, turintiems įprotį kalbėti valgant, tirotoksikozei, GERL, gastroparezė • Rėmuo – GER, panašų į rėmenį jausmą galis sukelti skrandžio, 12piršės opos, tulžies latakų akmenligė, krūtinės angina, stemplės vėžys • Rijimo sutrikimas. Organinis ir funkcinis. Organinis stabilus (po stemplės nudegimų) ir progresuojantis (stemplės vėžys). Funkcinis – alachazija. • Odinofagija (skausmingas rijimas) – ezofagitas • Pilvo pūtimas – • Viduriavimas • Vidurių užkietėjimas • Kraujavimas iš VT • Apetito pablogėjimas 34. Gastritai: pagrindiniai klinikiniai požymiai, diagnostikos, gydymo ir profilaktikos principai. Tai skrandžio gleivinės uždegimas. Klinika Diagnostika Gydymas Profilaktika • Skausmas epigastriume • Kartais pykinimas • Vėmimas „kavos tirščiais“ • Melena • Dispepsija • Diskomfortas ar skausmas skrandžio plote • Pilnumo, ankstyvo sotumo jausmas • Pykinimas pavalgius • Vit. B12 stygiaus anemija • Išsiaiškinti veiksnius • FEGDS su gleivinės biopsijomis • Autoantikūnai prieš vidinį veiksnį, parietalines ląsteles • H. Pylori tyrimas • Serologiniai testai • Pašalinti sukėlusius veiksnius • Dieta • Slopina rūgšties sekreciją (H2 blok.) • Sukralsulfatas neutralizuoja rūgštį, apsaugo glievinę • Kraujuojant – PSI infuzija, stabdoma endoskopiškai • Prokinetikai • Vit B12 injekcijos • Dispepsijos, kitų simptomų gydymas • Vengti skrandžio gleivinę dirginančio maisto • Nerūkyti • Vengti alkoholio • Vengti ilgalaikio vaistų vartojimo 35. Gastroezofaginio refliukso liga: pagrindiniai klinikiniai požymiai, diagnostikos ir gydymo principai. GER – tai nevalingas skrandžio turinio grįžimas į stemplę. GER liga – tai būklė, kai dėl GER pažeidžiama stemplės gleivinė ir kiti organai, pablogėja gyvenimo kokybė. Klinika Diagnostika Gydymas • Rėmuo • Atsirūgimas rūgščiu turiniu • Disfagija, odinofagija • Krūtinės skausmas • Naktinis kosulys • Astma • Balso užkimimas • Kąsnio pojūtis gerklėje • Dantų emalio erozija • Stomatito sukeltas deginimo pojūtis burnoje • Empirinis gydymas PSI • FEGDS • Rentgenokontrastinis retai • Ambulatorinė 24h stemplės pHmetrija • Dieta • Mesti rūkyti, nevartoti alkoholio • Nedėvėti juosmenį veržiančių rūbų • Lovos galvugalį pakelti 15cm • Negulėti pavalgius • H2 antagonistai • PSI • Chirurginis gydymas 36. Opaligė: pagrindiniai klinikiniai požymiai, diagnostikos, gydymo ir profilaktikos principai. Tai lėtinė pasikartojanti liga, kurios metu periodiškai atsiranda skrandžio ar dvylikapirštės žarnos gleivinės opų. Klinika Diagnostika Gydymas Profilaktika • Viršutinės pilvo dalies skausmas • Vėlyvas „alkio skausmas“/ skausmas nakties metu • Skausmas graužiantis, deginantis, maudžiantis • Skausmą mažina maistas, antacidiniai vaistai • FEGDS • Endoskopija su biopsija, tiriama H. Pylori, vėžys • Šlapalo kvėpavimo mėginys • Polimerazės grandinės reakcija • Serologinis tyrimas • Rentgenologinis su dvigubu kontrastavimu • Nekomplikuota – ambulatoriškai • Vengti aštrumo, prieskonių, kavos, kofeino • Naikinti HP – antibakteriniai, PSI >7d. • Toliau tęsti H2 blok. • Atsisakyti NVNU • Naikinti H. Pylori • Vengti NVNU • Sveika mityba 37. Skrandžio vėžys: pagrindiniai klinikiniai požymiai, diagnostikos, gydymo ir profilaktikos principai. Klinika Diagnostika Gydymas Profilaktika • Ankstyva stadija – nėra • Skausmas epigastriume • Anoreksija • Ankstyvas sotumo jausmas • Pykinimas • Vėmimas • Epigastriume čiuopiamas navikas • Padidėję viršraktikauliniai limfmazgiai kairėje (Virchovo metastazės) • Padidėjusios kepenys • Ascitas • Anemija • Svorio kritimas • FEGDS su biopsija • Rentgenograma • KT • Pilvo organų echoskopija • Endoskopinė eschoskopija • Plaučių rentgenograma • Laparoskopija • Chirurginis (subtotalinė, totalinė gastrektomija) • Stenozės šalinimas lazeriu • Gastroenterostomos operacija • Stentavimas • Polichemoterapija • HP gydymas • Sveika mityba • Nerūkymas • Sergantiems ikivėžinėmis ligomis – FEGDS su biopsija kontrolei 38. Storosios žarnos vėžys: pagrindiniai klinikiniai požymiai, diagnostikos, gydymo ir profilaktikos principai. Klinika Diagnostika Gydymas Profilaktika • Galvos svaigimas • Širdies plakimas • Silpnumas • Svorio kritimas • Subfebrili temp. • Dešiniojo apatinio pilvo kvadrato skausmas • Tuštinimosi sutrikimai • Pilvo pūtimas • Disteziniai pilvo skausmai • Kraujas išmatose • Tenezmai • Nepilno išsituštinimosi pojūtis • Naviko apčiuopa giliosios palpacijos metu arba tiriant per rectum • Fibrokolonoskopija su biopsijomis • Irigoskopija su dvigubu kontrastavimu • Echoskopija • Plaučių rentgenograma • KT • Chirurginis • Spindulinis • Vietinė chemoterapija • Sveika mityba • Profilaktiniai sveikų žmonių patikrinimai nuo 50 metų (slaptas kraujavimas) Po vėžio gydymo: • Periodiškos fibrokolonoskopijos • Chemoprofilkatika 39. Lėtinis pankreatitas: pagrindiniai klinikiniai požymiai, komplikacijos, diagnostikos ir gydymo principai. Tai lėtinė uždegiminė kasos liga, pasireiškianti negrįžtamaja parenchimos destrukcija ir progresuojančia fibroze, dėl kurios prasideda kasos endokrininės ir egzokrininės funkcijų nepakankamumas. Klinika Diagnostika Gydymas • Skausmas epigastriume, plinta į nugarą, atsiranda ir sustiprėja 30min po valgio, mažėja badaujant • Skausmą sukelia alkoholis, gausus, riebus maistas • Egzokrininės, endokrininės funkcijų nepakankamumas • Steatorėja • Riebios, pilkšvos išmatos • Azotemija • Malabsorbcijos sindromas • Mažėja kūno masė • CD • Pseudocistos • Cholestazė • Vena linalis trombozė • Kasos fistulės • Padidėjusi blužnis • Kasos karcinoma • Bendrasis kraujo tyrimas • C reaktyvinio baltymo tyrimas • Glikemija • Amilazės, lipazės padidėjimas • Rentgenologinis tyrimas • Ultragarsas • KT • Endokrininės, egzokrininės funkcijų tyrimas • Kasos biopsija • Paūmėjimo (skausmo malšinimas, hipovolemijos korekcijos, kasos sekrecijos, HCl slopinimas) • Malabsorbcijos (kasos fermentai, dieta) • CD gydymas • Komplikacijų gydymas 40. Ūminis pankreatitas: pagrindiniai klinikiniai požymiai, komplikacijos, diagnostikos ir gydymo principai. Tai ūminis kasos uždegimas, kurio metu aktyvuojasi kasos fermentai, sukeldami kasos pažeidimą, nekrozę, galintys įvairiai pažeisti kitus organus, audinius, sistemas. Klinika Diagnostika Gydymas Komplikacijos • Skausmas epigastriume ir viršutinėje pilvo dalyje, plinta į nugarą ar juosia kaip „diržas“, prasideda staiga, įvairaus intensyvumo, nuo stipraus iki pakeliamo, įvairios trukmės • Susirietus palengvėja • Pykinimas • Vėmimas • Pilvo pūtimas • Išsivėmus nepalengvėja • Bendrasis kraujo tyrimas • C reaktyvinio baltymo tyrimas • Glikemija • Amilazės, lipazės padidėjimas • Rentgenologinis tyrimas • Ultragarsas • KT • Skausmo malšinimas • Badavimas • Dėl dehidratacijos – skysčiai į veną • Antibakterinis gydymas • Kasos nekrozė • Kasos abscesas • Hiperglikemija • Hipokalemija • Kvėpavimo funkcijos nepakankamumas • Šokas • Kepenų, inkstų nepakankamumas • Kraujavimas iš virškinamojo trakto • Ascitas 41. Sergančiųjų kepenų ligomis apklausa: rizikos veiksniai, skundai, jų charakteristika, semiotinės reikšmės. RV: • Kontaktas su sirgusiu/sergančiu gelta • Kontaktas su krauju (hepatitai) • Kontaktai su chemikalais • Vaistai • Alkoholis (pažeidžia tarpiniai metabolizmo produktai – acetaldehidas, acetatas) Dešiniosios pašonės skausmas: • Nuolatinis – dėl padidėjusio kepenų tūrio, kai per daug ištempiama kapsulė (kepenų ligos, ŠN, kraujo ligos) • Po dešiniu šonkaulių lanku • Plinta į dešinę mentę ar juosmenį (nebūtinai) • Maudžiančio pobūdžio, neintensyvus • Be aiškios priežasties • Kelias dienas, savaites • Skausmo neveikia antispazminiai vaistai • Nebūna kitų reiškinių • Priepuolinis – dėl spazminių tūlžies pūslės ir latakų raumeninio sluoksnio susitraukimų (tūlžies pūslės akmenligė, pūslės ir latakų diskinezija) • Po dešiniu šonkaulių lanku • Beveik visada plinta į dešinę mentę • Aštrus, labai intensyvus • Po 3-4val gausiai pavalgius, ypač riebaus maisto • Kelias valandas • Praeina/sumažėja nuo antispazminių mediakmentų • Pykina, vemia, karščiuoja Gelta – hiperbilirubinemijos sukeltas gleivinių , odos pageltimas. Pirma gomurys, tada sklera ir oda. Išsiaiškinama: • Vystymosi tempai • Ar yra skausmas • Karščiavimas • Niežulys • Išmatų, šlapimo spalvos pokyčiai Niežulys – susikaupusi tulžies rūgštis dirgina receptorius. Dažnesnis naktį. Pastoviai besikasant nusipoliruoja nagai. Būdinga cholestazinei, hepatoceliulinei geltai. Kraujavimas – ekchimozės, hematomos, sutrinka krešėjimas. Pilvo padidėjimas – dažniausiai dėl cirozės. Laisvas skystis (ascitas) kaupiasi pilvo ertmėje. Padidėja per dienas, savaites. Dažniausiai nuleidžiama ~10l skysčio. Pabrinkimai - ↓albumino sintezė kepenyse, ↓aldosterono inaktyvacija kepenyse, sumažėja kraujo onkotinis slėgis. Pasiskirsto pagal kūno masės dėsnius, nepriklauso nuo fizinio krūvio. Sisteminiai reiškiniai – sergant hepatine encefalopatija. Sąmonės, intelekto, asmenybės sutrikimai. 42. Sergančiųjų kepenų ligomis apžiūra, požymių semiotinės reikšmės. • Sąmonė – nuo pritemusios iki komos – hepatinė encefalopatija • Kūno sandara – plonos galūnės ir didelis pilvas – kepenų cirozė, vėžys • Oda: • Gelta – švelnaus citrininio atspalvio – priešhepatinė, rausvo atspalvio – hepatoceliulinė, žalsvo – cholestazinė • Odos nukasymai dėl niežulio • Kraujosrūvos (ekchimozės, hematomos) • Kraujagyslinės žvaigždutės – poliferavusių periferinių kraujagyslių židiniai/ kapiliarū siūlai (sutrikusi estrogenų inaktyvacija) • Dlnų eritrema – paspaudus delną pabąla, tik atleidus vėl rasuva (sutrikusi estrogenų inaktyvacija) • Ksanteliazmos – geltonos riebalų sankaups vidiniuose akių kampučiuose • Caput medusa – išsiplėtęs pilvo sienos venų tinklas • Dupuytreno kontaktūra – sustorėja delnų fascijos fibrozinės skaidulos, pirštai lenkiasi arčiau delno • Pilvo padidėjimas dėl susikaupusio ascito • Pabrinkimai • Asteriksas – plazdenantys pirštai, rankų tremoras • Endokrininiai pokyčiai (vyrams – ginekomastija, moterims – sunykusios krūtys, išslinkę pažastų, gaktos srities plaukai) 43. Lėtiniai hepatitai: pagrindiniai klinikiniai požymiai, klasifikacija, diagnostikos, gydymo ir profilaktikos principai. Tai hepatitas trunkantis >6 mėn Klinika Diagnostika Gydymas Profilaktika • Silpnumas • Galvos skausmas • Prakaitavimas • Dispepsija • Dešinio šono skausmas • Nedidelis karščiavimas • Niežulys • Gelta • Pabrinkimai • GPT, GOT, GGT fermentų aktyvumo nustatymas • Seruminių žymenų nustatymas • Dieta • Vengti RV, nervinės įtampos, greitos reakcijos, įtempto dėmesio reikalaujančio darbo • Vaistai (hepatoprotektoriai, mikroelementai, vitaminai, ursodezoksicholino rūgštis) • Vengti RV • Vakcinacija Klasifikacija: • Virusinis B • Virusinis C • Vaistų sukelta 44. Kepenų cirozė: pagrindiniai klinikiniai požymiai, klasifikacija, diagnostikos, gydymo ir profilaktikos principai. Tai lėtinė kepenų liga, kai pažeistų kepenų ląstelių vietą užpildo jungiamasis audinys (formuojasi „randai“), todėl nyksta normali kepenų struktūra, sutrinka kraujotaka per kepenis ir vystosi jų nepakankamumas. Klinika Diagnostika Gydymas Profilaktika • Splenomegalija • Veninės koleteralės pilvo sienoje • Delnų žvaigždutės • Delnų eritrema • Dupuytreno kontraktūra • Ginekomastija • Hipogonadizmas • Plaukų slinkimas • Padidėjusios, gruoblėtos, kietos, neskausmingos ar mažai skausmingos kepenys • Ksantelazmos • Asteriksas • Medūza • Bilirubino nustatymas šlapime • GPT, GOT, GGT • Ultragarsas • Nespecifinis lėtinių hepatitų gydymas • Komplikacijų gydymas • Vengti alkoholio • Sveika gyvensena • Saugotis hepatitų • Vengti toksinių medžiagų • Saikingai vartoti vaistus 45. Tulžies puslės akmenligė: pagrindiniai klinikiniai požymiai, komplikacijos, diagnostikos ir gydymo principai. Tai tulžies pūslėje ar (ir) kepenų bei tulžies latakuose iš tulžies ingredientų susidarantys akmenys, kurie gali nesukelti jokių simptomų arba pasireikšti skausmo priepuoliais. Klinika Diagnostika Gydymas Komplikacijos • Tamsus, drumstas šlapimas • Pykinimas • Pilvo pūtimas • Skausmas dešianiame šone • Šviesios išmatos • Gelta • Odos niežėjimas • Padidėjęs ENG, leukocitų skaičius, bilirubinas • GOT, GGT, GPT • Echoskopija • Ultragarsas • ERCP • Chirurginis • Ursodezoksicholinė rūgštis • Litotripsija (akmenų sutrupinimas) • Antispazminiai, analgetikai, antibiotikai, gerinantys tulžies sekreciją • Tulžies pūlės uždegimas • Tulžies latakų uždegimas • Sepsis • Pilvaplėvės, kasos uždegimai • Antrinė kepenų cirozė • Tulžies pūslės vėžys 46. Sergančiųjų inkstų ligomis apklausa: rizikos veiksniai, skundai, jų semiotinės reikšmės. RV: • Pasikartojanti angina, streptokokinė infekcija • Vaistai, pvz., analgetikai • Šlapimo takų obstrukcija • Nėštumas • Kateterizacija • CD Skundai: • Insktų srities skausmai: • Nuolatiniai – dėl padidėjusių insktų, tempiamų jų dangalų ir dirginamų nervų galūnėlių, būdinga glomerulonefritui (abipusis), pielonefritui (gali būti vienpusis), inkstų policistozei, tuberkuliozei (dažniau vienpusis): • Juosmens srityje, simetriški arba nesimetriški • Neplinta • Maudžiamo pobūdžio • Neintensyvūs • Tęsiasi ilgai • Dažniausiai neturi aiškaus ryšio su išoriniais veiksniais • Šiek tiek palengvėja nuo analgetikų, praeina ligoniui sveikstant • Dažniausiai nėra jokių gretutinių reiškinių • Priepuoliniai – inkstų akmenligei: • Juosmens srityje, dažniausiai nesimetriški • Plinta į pilvo apačią, lyties organus, šlaunies vidinį paviršių • Labai intensyvus, aštrus, kartais tiesiog nepakeliamas • Prasideda staiga, truka trumpai • Sukelia šaltis, šalti gėrimai, alkoholiniai gėrimai • Palengvina šiluma, spazmolitikai • Neretai ligonį pykina, jis vemia, galima žarnų parezė. • Pabrinkimai: • Nefritiniai – veido, vokų srityje, simetriški, ryškiausi rytais, pirmą kartą atsiranda labai greitai ir nesusiję su fiziniu krūviu. • Nefroziniai – kojose simetriški, juosmens srityje, nepriklauso nuo fizinio krūvio. Atsiranda dėl padidėjusio kraujagyslių pralaidumo; vandens ir Na reabsorbcijos suaktyvėjimo distaliniuose inkstų kanalėliuose; sumažėjusi baltymų koncentracija kraujo serume. • Galvos skausmai – padidėjęs AKS (ūminis, lėtinis nefritas), azotinių medžiagų retencija ir jų toksinis poveikis (inkstų funkcijos nepakankamumas) • Šlapinimosi sutrikimai: • Dizurija – skausmingas, pasunkėjęs šlapinimasis. Cistitas, uretritas, prostatos adenoma. • Stangurija – labai stiprūs spazminiai šlapimo pūslės skausmai, pasikartojantys kas kelias minutes. Cistitas, uretritas. • Poliakurija – dažnas šlapinimasis, bet tūris nepadidėja. Cistitas, inkstų akmenligė • Nikturija – gausesnis šlapinimasis naktį. Prostatos adenoma,stazinis ŠN, vakare išgėrus daug skysčių. • Anurija – absoliuti, kai visiškai susilaiko šlapimas, arba kai paros diurezė 7 kai zmogus-vegetaras. Slapimo pH keicia slapimo taku infekcija,gausus vemimas,diuretikai. • Santykinis tankis per para 1,025-hiperstenurija-CD,proteinurija. Biocheminis šlapimo tyrimas: 1.Gliukozė šlapime-gliukozurija. Hiperglikemine gliukozurija >8,8mmol/l.inkstine gliukozurija-3,33-5,55 mmol/l kapiliariniame kraujyje ir 4,2-6,1mmol/l-serume.CD,tirotoksikoze,itampa,smegenu navikai,encefalitas,ispaustiniai kaukoles luziai. 2.Ketoninės medžiagos šlapime-ketonurija.CD,nėščiųjų toksikoze, alkoholine intoksikacija, badaujant. 3.Baltymas šlapime - proteinurija. Gali buti saikinga-maza(3500mg/para).Klinikiniai variantai:*Atsitiktine kai yra didelis fizinis kruvis,del ilgo stovejimo ar vaiksciojimo, karsciavimo ji buna nedidele,nepastovi. *Pastovi persistuojanti: glomeruline-pirmines ar antrines glomerulu ligos(medikamentines,alergines,jung.audinio ligos);Kanaleliu-tubulointersticines ligos,medikamentines,toksines ar igimtos nefropatijos.Perpildymo-mielomine liga. Audiniu- slapimo taku uzdegimai ir navikai. Mikroskopinis šlapimo tyrimas: 1.Eritrocitai šlapime.Kai eritrocitų nustatoma daugiau–hematurija-glomerulu,kanaleliu,tarpaudininis inkstu pazeidimas, inkstu akmenlige,tuberkulioze,navikai, slapimo organu pazeidimai, vartojant antikoaguliantus, padidejus kraujagysliu pralaidumui,sutrikus kresumo funkcijai. Hematurijos nereikia painioti su hemoglobinurija – Hb atsiradimas šlapime dėl intravazalinės hemolizės, esant krešumo sutrikimams, vartojant antikoaguliantus. 2.Leukocitai šlapime. Kai leukocitu nustatoma daugiau-leukociturijal*Infekcine-budinga slapimo taku infekcijai, inkstu tuberkuliozei, prostatitui, pielonefritui, cistitui. *Aseptine-budinga poumiam ir paumejusiam glomerulonefritui,nefropatijoms. 3. Bakterijos šlapime.Bakteriurija – >105 (100 000) bakterinių kūnelių 1 ml šlapimo. 4.Cilindrai.Randamas didesnis hialininių ar kitokių cilindrų kiekis šlapimo nuosėdose vadinamas cilindrurija. Hialininiai cilindrai-patognomiski proteinurijai,Eritrocitiniai-eritrocitai is inkstu,Leukocitiniai-budingi pielonefritui,tarpaudininiam nefritui,Epiteliniai-budingi nefroziniam sindromui 5.Epitelinės ląstelės.Labai didelis plokščio epitelio kiekis šlapime dažniausiai rodo šlapimo užteršimą iš greta esančių sričių. 6.Kristalai (druskos) šlapime.Didesnis druskų kiekis- kristalurija–didelė inkstų akmenligės tikimybė.Fosfatai-sutrikus medz apykaitai,vartojant daug pieno, kai ph-7; Uratai-daug vartojant gyv kilmes produktu,sergant podagra, psoriaze; Oksalatai-vartojant daug oksalo r turinciu produktu,po zarnu rezekcijos. 49. Cistitas: pagrindiniai klinikiniai požymiai, diagnostikos, gydymo ir profilaktikos principai. Tai ūminis infekcinis šlapimo pūslės gleivinės uždegimas. Klinika Diagnostika Gydymas Profilaktika • Dizurija • Poliakiurija su nedideliu šlapimo kiekiu • Skausmas apatinėje pilvo dalyje virš sąvaržos • Subfebrili ar normali temperatūra • Drumstas šlapimas • Drumstas šlapimas • Leukociturija, kartais hematurija • Daugšlapimo pūslės epitelio • Teigiamas šlapimo pasėlis • Nepadidėjęs leukocitų kiekis • Normalus ENG • Dieta • Antibakteriniai vaistai (trimetoprimas, amoksicilinas) • Spazmolitikai • Šiluma • Šalinti šlapimo nutekėjimą palaikančius veiksnius • Asmeninė higiena • Vengti vidurių užkietėjimų 50. Pielonefritas: pagrindiniai klinikiniai požymiai, klasifikacija, diagnostikos, gydymo ir profilaktikos principai. Infekcinis intersticinio inkstų audinio, kanalėlių, taurelių bei geldelių uždegimas Klinika Diagnostika Gydymas Profilaktika • Dažnas šlapinimasis • Pykinimas • Karščiavimas • Kraujas šlapime • Vėmimas • Nuolatinis noras šlapintis, net esant tuščiai šlapimo pūslei • Šono skausmas • Raumenų skausmas • Sąnarių skausmas • Skausmas šlapinantis • Leukociturija • Saikinga proteinurija • Teigiamas šlapimo pasėlis • Kraujyje leukocitozė • Po kelių dienų – padidėjęs ENG • Antibiotikai • Daug skysčių • Vengti peršalimų • Šalinti RV • Sveika gyvensena • Vartoti skysčius • Šlapimo takus dezinfekuojančios arbatos 51. Glomerulonefritas: pagrindiniai klinikiniai požymiai, klasifikacija, diagnostikos, gydymo ir profilaktikos principai. GN – tai difuzinis imuninis glomerulų uždegimas. Klinika Diagnostika Gydymas Profilaktika • Pasireiškia po 1-3sav. latentinio laikotarpio, persirgus streptokokiniu faringitu ar kita VKT inf., odos inf. (latentinis periodas 3-6sav.) • Nefritiniai pabrinkimai • Hematurija • AH (dažniausiai diastolinis padidėja) • Sumažėjusi glomerulų filtracija, oligurija su trumpalaike azotemija • Vidutinė proteinurija, eritrocitiniai cilindrai • Nuovargis • Silpnumas • Pykinimas • Troškulys • Burnos džiūvimas • Pastovūs inkstų srities skausmai • Sumažėję komplemento titrai • Didelis zimogeno, ASO titras • Šlapimo tyrimas • Dieta • Ribojamas suvartojamų skysčių ir druskos kiekis, jei IN ir baltymai • Antibiotikai streptokokinei infekcijai • Antihipertenziniai • Gliukokortikoidai didelėmis dozėmis sergant greitai progresuojančiu glomerulonefritu • Infekcijų gydymas • Pasveikus – kontroliniai pakartotiniai šlapimo tyrimai hematurijai, proteinurijai • Vartoti baltymus, riboti druskos, skysčių kiekį • Mažinti AKS • AKF inh/blok • Kontroliuoti lipidų apykaitą Klasifikacija • Endokapiliarinis difuzinis proliferacinis GN • Mezangioproliferacinis GN • Minimalių pokyčių liga • Židininis segmentinis sklerozuojantis GN • Membraninis proliferacinis GN • Membraninis idiopatinis ir simptominis GN • Ekstrakapiliarinis proliferacinis GN 52. Sergančiųjų kraujo ligomis apklausa: rizikos veiksniai, skundai, jų semiotinės reikšmės. RV: • Vaistai (NVNU, antibiotikai) • Cheminės medžiagos (švinas gyvsidabris, lakai, dažai ir kt.) • Radiacija (rentgeno spinduliai, radioaktyviosios medžiagos) • Paveldimumas (hemofilija, hemolizinė anemija, malabsorbcija ir kt.) • Galimi nukraujavimai (skrandžio, kepenų ligos, buvusios traumos) • Virusinė infekcija Skundai: 1. Nespecifiniai, būdingi anemijoms, kitoms ligoms, kai sumažėja Hb, eritrocitų kiekis (piktybiniai navikai, smegenų pažaidos ir kt.). • Silpnumas • Galvos skausmai • Pulsacija galvoje • Galvos svaigimas • Koordinacijos sutrikimai • Alpimai • Mirgėjimas akyse • „muselės“ – tinklainės hipoksija • Raumenų nuovargis • Mėšlungiški raumenų traukuliai • Širdies plakimai • Dusulys neadekvatus fiziniam krūviui • Krūtinės angina 2. Kraujo išsiliejimai odoje ir kraujavimai iš vidaus organų (dantenos, nosis, VT, inkstai, lyties organai, plaučiai). Galimas, kai sumažėja trombocitų periferiniame kraujyje, sutrinka krešumas, padidėja kraujagyslių pralaidumas. 3. Odos niežėjimas, dažnai atsiranda prakaituojant, ypač naktimis. Būdingas Hodžkino limfomai ir lėtinei limfocitinei leukemijai. 4. Karčiavimas. Ilgai užsitęsęs subgebrilus ir banguojantis – Hodžkino limfoma, febrilus – ūminė leukemija, hemolizinės krizės. 5. Kaulų, sąnarių skausmai (dažniausiai ilgųjų kaulų, krūtinkaulio skausmai, gali būti ilgalaikiai, įvairaus stiprumo, būdingi leukemijoms, anemijoms, policitemijoms, metastazėms kaulų čiulpuose. Sąnarių skausmai, ypač kelių, susiję su kraujo išsiliejimu į sąnarius, sergant hemofilija. 6. VT sutrikimai. Disfagija – lėtinės geležies stygiaus anemijos sukelta stemplės gleivinės atrofija. Nekrozinė angina, nekrozinis stomatitas – ūminė leukemija, agranuliocitozė, aplazinė anemija. Dešiniosios ir kairiosios pašonės skausmai – hepatomegalija, splenomegalija) 7. Limfmazgių padidėjimas ir su tuos susijęs balso užkimimas, sausas kosulys. 8. Kai kurioms anemijoms būdingi skonio pokyčiai (pikacizmas), potraukis valgyti neįprastus daiktus, liežuvio deginimas, parestezijos, gelta, splenomegalija. 53. Sergančiųjų kraujo ligomis apžiūra, požymių semiotinės reikšmės. Bendroji- 1.Oda ir akių gleivinės gali būti blyškios su žalsvu atspalviu (geležies stokos anemijos atvejais), su gelsvu atspalviu, primena šiaudų spalvą (vit.B12 stokos anemija, hemolizinė), pilkšvo atspalvio (anemija dėl vėžinės intoksikacijos). Blyški oda esti ir sutrikus kraujo cirkuliacijai, bet tuomet akių gleivinės išlieka rausvos.Vyšninė odos spalva ir gleivinės esti padidėjus hemoglobino kiekiui periferiniame kraujyje(policitemija). 2.Kraujosrūvos odoje (hemoragijos): Petechijos ir ekchimozes(melynes)-trombocitopenijos ir trombocitopatiijos, hematomos- koagulopatijos. 3.Burnos ertmė: blyškios lūpos, burnos gleivinė, dantenos-bet kurios kilmės anemija lygus, blizgantis lyg nupoliruotas liežuvis, be matomų skonio svogūnėlių – vitamino B12 stokos anemija vyšninis liežuvis – policitemija opelės padengtos pilkšvu apnašu burnos gleivinėje, tonzilėse, dantenų srityje, nemalonus kvapas iš burnos(nekrozinis stomatitas ir nekrozinė angina)–agranuliocitoze, aplazinei anemija, ūmi leukemija (hemoblastoze). 4.Nagų ir plaukų pokyčiai trapūs, lūžinėjantys, supleišėję, išmarginti baltomis dėmėmis ar juostelėmis nagai-geležies stokos anemija,hipotirozė,sergant sunkiomis ūmiomis infekcinėmis ligomis. slenkantys, trapūs, be blizgesio plaukai-geležies stokos anemija,kai kurios endokrininės sistemos ligos (miksedema, Simonso liga). Specialioji apžiūra: 1.Limfmazgiai normaliai nematomi. Jei jie matomi (padidėję) tiksliau įvertinami apčiuopos būdu. 2.Blužnies ir kepenų padidėjimas Apžiūrima kairioji ir dešinioji pašonkaulių sritis, įvertinamas vietinis pilvo padidėjimas (splenomegalija ir hepatomegalija). Tiksliau įvertinama apčiuopos būdu. 54. Normalus periferinio kraujo vaizdas. • Eritrocitai Tai pati gausiausia kraujo ląstelė. Norma: moterims – 4,1-5,1x1012/l, vyrams – 4,5-5,9x1012/l. Eritrocitų skaičius sumažėja: a) anemija b) hiperhidratacijai. Eritrocitų skaičius padidėja (vadinama eritrocitoze) esant a) deguonies trūkumui audiniuose (obstrukcinė plaučių liga, plautinė širdis, įgimtos širdies ydos, hipoksija kalnuose); b) suintensyvėjus eritropoetino gamybai (inkstų policistozė, piktybiniai inkstų navikai, gydymas steroidais. c) dehidratacija. • MCV-vidutinis eritrocitu turis- norma 82-98 fl.; • MCH- vidutinis hemoglobino kiekis eritrocite, norma 26-31pg; • MCHC- vidutine hemoglobino koncentracija eritrocite. Norma-330-370g/l. • Retikuliocitas yra jaunas, nesubrendęs eritrocitas. Norma: 0,2-1,8 (absoliučiais skaičiais – 30-80x109/l). Retikuliocitų skaičius leidžia nustatyti regeneracinį rezervą. Retikuliocitų sumažėja: a) aplazijos metu; b) metastazių į kaulų čiulpus; c) negydytos vitamino B12 stokos anemijos atvejais. Retikuliocitų padidėja: a) hemolizės atv., b) visų anemijų regeneracijos fazėje; c) audinių hipoksijos nukraujavimo; d) kai dirginami kaulų čiulpai (metastazės kaulų čiulpuose, hipoplazija). • Hemoglobino kiekis (HGB) Hemoglobino nustatymas – vienas dažniausių laboratorinių tyrimų. Hemoglobinas pagrindinis eritrocitų komponentas. Norma: moterys 123-153 g/l (12,3-15,3 g/dl) Vyrai 140-175 g/l (14,0-17,5 g/dl) • Hematokritas (HCT) Hematokritas – procentais išreikštas kraujo forminių elementų ir plazmos tūrio santykis. Norma: moterys 35-47 vyrai 40-52 • Leukocitai (WBC – white blood cells) Leukocitus sudaro penkios ląstelių klasės: limfocitai, neutrofilai, eozinofilai, bazofilai ir monocitai. Norma: 4,0-10,0x109/l. • Eritrocitų nusėdimo greitis (ENG) Eritrocitų nusėdimo greičio norma priklauso nuo pasirinkto metodo (Westergren metodas ar Pančenkov), dalinai nuo ligonio amžiaus. Matuojant Westergren metodu ENG visada didesnis. Norma: Pančenkos metodu: Vyrai 1-10 mm/val. Moterys 2-15 mm/val. Vyresni nei 50 m. vyrai 3-15 Vyresnės nei 50 m. moterys 3-25 Vyresni nei 85 m. vyrai 3-25 Vyresnės nei 85 m. moterys 4-35 55. Hemostazės sistemos laboratorinių tyrimų rodmenų (kraujavimo laiko, SPA, TNS, DATL) normos; pokyčiai, vartojant antikoaguliantus ir antiagregantus. Kresejimo sistemos tyrimai- atliekami itarus hemoragini sindroma, reikia atlikti siuos tyrimus: trombocitu skaiciu, kraujavimo laika, dalini aktyvinta tromboplastino laika- ADTL, protrombino laika, fibrinogeno koncentracija kraujo serume, trombini laika. • Trombocitai lasteles garantuojancios pirmine hemostaze(PLT):130-400*109/l. Padidėjimas–trombocitozė. Fiziologine- susijusi su trombocitu persiskirstymu organizme, ju didesniu patekimu i periferini krauja is kaulu ciulpu. Pirmine- budinga eritremijai, mieloleukemijai. Antrine- budinga letiniams uzdegimams, kepenu cirozei, pikt navikams, hemolizei, nukraujavimo atvejais, gydant kortikosteroidais. Sumažėjimas – trombocitopenija, lemia: smazejusi trombocitu gamyba kaulu ciulpuose, suaktyvejusi trombocitu destrukcija bluznyje, pagreitejes trombocitu ardymas periferiniame kraujyje. • Kraujavimo laikas – apibūdina funkcinį trombocitų aktyvumą,įvert. pirminė homeostazė.Norma:3-9 min.Pailgina trombocitopenija, medikamentai- aspirinas, nesteroidiniai preaparatai nuo uzdegimo. • Dalinis aktyvintas tromboplastino laikas (DATL) – parodo vidinę krešėjimo faktorių sistemą, pirmąją hemostazės fazę. Naudojamas įvertinti bendrąją kreš.sistemos funkcinę buklę ir kontroliuoti gydymą heparinu. Norma 30-45 sek. Pailgeja esant igimtam vidiniu kresejimo faktoriu deficitui.gydant tiesioginio veikimo antikoaguliantais, kepenu nepakankamumo vit K trukumo atvejais. • Protrombino laikas (PT) parodo išorinę krešėjimo faktorių sistemą. PT(PI) isreikstas sekundem, procentais, protrombino verte. TNS-tarptautiniu norminiu santykiu, Norma: TNS10%. Klinika Diagnostika Gydymas Profilaktika • Alpimas • Tachikardija • Silpno prisipildymo pulsas • Hipotonija • Galvos svaigimas • Išblyškę • Šaltos, išpiltos šalto prakaito galūnės • Netekus daugiau (30-40%) – šokas • Siūlinis pulsas • Tachipnėja • Šalta prakaituota oda • Oligoanurija • 40-50% - sunkus šokas • Arterinis kraujospūdis neišmatuojamas • Pulsas nečiuopiamas • Tachipnėja • Galūnės šaltos • Sutrikusi sąmonė • Galimi traukuliai • HB, eritrocitų kiekis, hematokritas sumažėja po 2-3 dienų • Trombocitozė • Po kelių valandų – neutrofilinė leukocitozė • Po 3-5 dienų – retikuliocitozė • Kraujavimo stabdymas • Plazmos tūrio normalizavimas, elektrolitų, plazmos baltymų tirpalų infuzija • Mikrocirkuliacijos korekcija • Eritrocitų masės transfuzija • Anemijos gydymas • 58. Leukemijos: pagrindiniai klinikiniai požymiai, diagnostikos ir gydymo principai. Tai sisteminės kraujo ligos, pasireiškiančios navikine kraujo ląstelių transformacija, ekstramedulinių hemopoezės židinių susidarymu ir normaliu kraujo ląstelių gamybos slponimu. Ūminė leukemija Klinika Diagnostika Gydymas • Febrilus karščiavimas • Gerklės skausmas • Didelis silpnumas • Galvos svaigimas • Limfmazgių padidėjimas • Skausmas po kairiuoju ir dešiniuoju šonkaulių lankais • Padidėjęs leukocitų kiekis periferiniame kraujyje • Randama nesubrendusių leukocitų • Mažai subrendusių neutrofilų, nėra tarpinių formų • Anemija • Sumažėjęs trombocitų kiekis • Citostatiniai vaistai su gliukokortikoidais ar be jų • Antibiotikai • Eritricitų, trombocitų masės perpylimai Lėtinė mieloidinė leukemija • Silpnumas • Greitas nuovargis • Svorio kritimas • Prakaitavimas • Skausmas kairėje pašonėje dėl tyškios splenomegalijos • Leukocitozė, padidėjęs mielocitų ir granuliocitų kiekis, bazofilija • ↑ trombocitų kiekis • Hb normalus ar sumažėjęs • Mielograma leukeminio tipo Lėtinėje fazėje iki 50 metų: • Kaulų čiulpų persodinimas • Alopurinolis 300mg prieš chemoterapiją • Alfa interferonas Paūmėjimo stadijoje: • Hidrea • Chemoterapija • Alopurinolis Lėtinė limfocitinė leukemija • Silpnumas • Nuovargis • Prakaitavimas • Odos niežėjimas • Limfmazgių padidėjimas • Blyškumas • Padėjusi blužnis, kepenys ne visada • Leukocitozė • Absoliuti limfocitozė • Įvairaus laipsnio anemija • Saikinga trombocitopenija • Leukeminio tipo mielograma A grupės • Stebima iki atsiranda paūmėjimo požymių B ir C: • Citostatikų ir prednizolono derinys • Alopurinolis • Spindulinė terapija • Splenektomija • Infekcijų profilaktinis gydymas 59. Hemoraginės diatezės: pagrindiniai požymiai, klasifikacija, diagnostikos ir gydymo principai. Klasifikacija • Trombocitopenijos-trombocitopatijos (sumažėja ar kokybiškai pakinta) • Koaguliopatijos (krešėjimo sutrikimas) • Vaskuloptaijos (padidėjęs kraujagyslių pralaidumas) Trombocitopenija Klinika Diagnostika Gydymas • Petechijos • Ekchimozės • Kraujavimai po minimalių traumų • Spontaninis kraujavimas iš vidaus organų • Padidėjusi blužnis • Karščiavimas • Sumažėjęs trombocitų kiekis • Ilgesnis kraujavimo laikas • Mielogramoje megakariocitų kiekis paddiėjęs arba normalus, tačiau sutrikęs trombocitų atsidalijimas • Galima posthemoraginė anemija • Kortikosteroidai • Splenektomija • Trombocitų masės perpylimas Hemofilija • Kraujavimai iš virkštelės • Kraujavimai pomenkų chirurginių invazijų • Kraujavimai iš didelių plotų • Kraujavimas į sąnarius • Ilgesnis aktyvuotas tromboplastino laikas • Trombocitų kiekis normalus • Kraujavimo laikas normalus • VIII, IX faktorių koncentrato intraveninė infuzija • Tranchsaminė rūgštis burnos skalavimams po danties ištraukimo Hemoraginis vaskulitas • Karščiavimas • Sąnarių skausmai be objektyvių sąnarių pažeidimo pokyčių • Patechiniai išbėrimai dažniau apatinėse galūnėse • Pilvo diegliai • Hematurija • Nepakitę • Teigiamas Rumpel-Leede mėginys • Gliukokortikoidai • Simptominis gydymas (vit C, rutinas) 60. Sergančiųjų endokrininės sistemos ligomis apklausa: rizikos veiksniai, skundai, jų semiotinės reikšmės. RV: • Paveldėtas polinkis • Netinkama mityba • Sunkūs emociniai išgyvenimai • Persirgtos ligos • Su vidaus sekrecija susijusių organų, galvos smegenų operacijos, traumos, ligos • Toksinių medžiagų poveikis Skundai: 1. Kūno masės didėjimas: • Pagumburinis (infekcijų, traumų poveikio, naviko pasekmė). Riebalai kaupiasi įvairiose kūno vietose, daugiausiai sėdmenų, pilvo, krūtinės srityse. • Hiperkortizolinis (Kušingo ligos ir sindromo atvejais). Veidas, sprandas, liemens viršutinė dalis, bet galūnės plonos. • Hipotiroidinis (skydliaukės veiklos nepakankamumas). Sprandas, virš riešų ir kulkšnelės. • Hipogonadinis (hipofizės veiklos sutrikimas ankstyvoje vaikystėje, klimakteriniu laikotarpiu). Krūtinės, pilvo, sėdmenų, šlaunų srityse. 2. Liesėjimas: • Tirotoksikozė – skydliaukės hormonų koncentracijos padidėjimo suaktyvinta medžiagų apykaita • CD – trūkstant insulino, didelė dalis angliavandenių pasišalina su šlapimu • Lėtinis antinksčių nepakankamumas, Adisono liga – antinksčių žievės hormonų stygius sutrikdo vandens ir elektrolitų apykaitą, ligonis vemia, viduriuoja. • Hipofizinė kacheksija, Simondso liga – trūkstant hipofizės priekinės skilties hormonų, visai dingsta apetitas, išnyksta troškulio pojūtis, pradedama bjaurėtis maistu, vemti. 3. Silpnumas – tirotoksikozė, Adisono liga hipofizinė kacheksija, CD 4. Ūgio ir kūno proporcijų pokyčiai: gigantizmas, akromegalija, eunuchoidizmas, posmegeninis naninzmas, kretinizmas, saikingas žemaūgiškumas. 5. Odos ir jos spalvos pokyčiai: • Sausėjimas – hipotirozė, CD • ↑prakaitavimas, drėgnumas – tirotoksikozė • Strijos, odos išplonėjimas, rausvumas – Kušingas • Hiperpigmentacija – Adisonas 6. Apetito pokyčiai: • Apetitas didėja, bet kūno masė mažėja: • Tirotoksikozė • CD • Apetitas didėja, kūno masė didėja: • Alimentrinis nutukimas • Kušingas • Hipotalminis sinfromas • Hiperinsulinizmas • Apetitas ir svoris mažėja – hipofizinės kacheksijos liga 7. Troškulys: • CD – gausios diurezės, kurią skatina su šlapimu išsiskirianti gliukozė, kompensavimo reiškinys • NCD – antidiurezinio hormono gamybos stygiaus sąlygotos gausios diurezės pasekmė • Kušingas – dėl gliukozės, išsiskiriančios su šlapimu I° - saikingas 2-3 l II° - ryškus 3-5 l III° - labai ryškus 5-10 l IV° - gausus >10 l 8. Kūno temperatūros pokyčiai: • Per maža temperatūra: • Hipotirozė • Hipofizinė kacheksija • Subfebrili, febrili, atspari antipiretikams – tirotoksikozė, ūminis, poūminis tiroiditas 9. Emocijų, mąstymo sutrikimai: • Tachipsichizmo reiškiniai: staigi nuotaikų kaita, emocionalumas, emocijų nevaldymas, greitas nuovargis, blogas miegas, sunku susikaupti. Skydliaukės hiperfunkcija. • Bradipsichizmo reiškiniai: mieguistumas, vangi reakcija, susilpnėjusi atmintis, emocijų skurdumas, interesų nebuvimas, iniciatyvos stoka, sulėtėję judesiai. Skydliaukės hipofunkcija. 10. Lytinės veiklos sutrikimai – hipotalmo, hipofizės, antinksčių, lytinių liaukų ligos. Moterims – mėnesinių sutrikimai, negalėjimas apstoti, vyriškų bruožų atsiradimas. Vyrams – libido, erekcijos pokyčiai. 11. Kiti – širdies, kraujagyslių sistemos sutrikimai, dažnesnis šlapinimasis, moterims niežėjimas lytinių organų srityje, 12. Prastas žaizdų gijimas, furunkuliozė, šilumos netoleravimas, prakaitavimas, dažnesnis turštinimasis, padidėjęs jautrumas šalčiui, balso prikimimas, vidurių užkietėjimas. 61. Gliukozės tolerancijos testas: indikacijos, atlikimo metodika, vertinimas. Indikacijos: • Įtariamas CD • Sutrikusi glikemija nevalgius • Vyresni nei 45 metų pacientai • Nutukimas • Pirmos eilės giminės serga CD • Moterims, pagimdžiusiosms >4kg naujagimius • Padidėjęs AKS • Jau buvo gliukozės tolerancijos sutrikimas • Širdies, kraujagyslių ligos Atlikimo metodika: pacientas 3 paras turi normaliai maitintis, gaui pakankamą kiekiį angliavandenių. 12 val nevalgiusiam asmeniui nustatoma rytinė glikemija, jei nėra kontraindikacijų, duodama išgerti 75g gliukozės ištirpintos 250-350ml vandens, 15min prieš tyrimą ir jo metu druadžiama rūkyti. Pakartotinai glikemija tiriama po 2val. Šiuo laikotarpiu papildomai nevalgoma. Vertinimas: Diagnozė Sąlygos Kraujyje Kraujo plazmoje Veniniame Kapiliariniame Veniniame Kapiliariniame Norma Nevalgius 3,33-5,55 3,33-5,55 3,33-6,3 3,33-6,3 Praėjus 2 val po 75mg 6,1 >6,1 >7 >7 Praėjus 2 val po 75mg >10 >11,1 >11,1 >12,2 62. Cukrinis diabetas: klasifikacija, pagrindiniai klinikiniai požymiai, komplikacijos, diagnostikos ir gydymo principai. Lėtinė polietiologinė, polipatogenezinė liga, kuria sergant dėl absoliutaus ar santykinio insulino stygiaus bei jo veikimo sutrikimų pakinta medžiagų, pirmiausia angliavandenių, apykaita. Klinika Diagnostika Gydymas Komplikacijos • 1 tipo - greitai ryškėjantys, ypač po įvairių infekcijų. • 2 tipo – palaipsniui, ilgai nepastebima, neretai diagnozuojama atsitiktinai. Nespecifiniai: • Silpnumas • Darbingumo sumažėjimas • Nuovargis • Mieguistumas Sąlygoti hiperglikemijos, gliukozurijos: • Gausus šlapinimasis • Sausumas burnoje • Troškulys • Kūno masės mažėjimas Dėl hiperinsulinemijos, laikinos hipoglikemijos (2 pradinė stadija) • Padidėjęs apetitas • Prakaitavimas • Galvos skausmas Dėl vandens ir elektrolitų disbalanso: • Blauzdų mėšlungiai naktimis • Regos sutrikimai Kiti: • Odos, gleivinių niežulys • Diabetinė pėda • AH • Impotencija, nevaisingumas • Persileidimai, priešlaikiniai gimdymai • Hiperglikemija nevalgius >6,1 mmol/l kapiliariniame, veniniame kraujyje, >7,0 mmol/l plazmoje arba 2val po 75g gliukozės – kapiliariniame >11,1 mmol/l ir >12,2 mmol/l, veniniame >10,0mmol/l ir >11,1mmol/l • Gliukozurija • Hiperlipidemija – cholesterolis >8-10mmol/l • Ketoninės medžiagos • Dieta • Fizinis aktyvumas • Pakaitinė insulino terapija 1 tipui, metforminas, sufanilkarbamidai 2 tipui • Pacientų mokymas, kontrolė • Komplikacijų profilaktika, gydymas Ūminės: • Diabetinė koma: ketoacidozinė, hiperosmoliarinė, hiperlakteminė • Hipoglikeminė koma Lėtinės: • Diabetinė retinopatija • Diabetinė nefropatija • Diabetinė neuropatija ir neuropatinė diabetinė pėda • Išeminė širdies liga • Periferinių arterijų obliteruojantis endarteritas • Smegenų kraujotakos sutrikimas Ligai toliau progresuojant pasireiškia įvairių organų nepakankamumai Klasifikacija 1 tipas (beta ląstelių suirimas iki absoliutaus insulino netekimo) • Autoimuninis • Idiopatinis 2 tipas (jautrumas insulinui arba insulino sekrecijso defektai esant arba nesant jautrumo insulinui Kiti: • Gestacinis diabetas • Genetiniai beta ląstelių funkcijos defektai • Genetiniai insulino veikimo defektai ir kt. 63. Tirotoksikozė: pagrindiniai klinikiniai požymiai, diagnostikos ir gydymo principai. Genetinės-autoimuninės kilmės skydliaukės hiperfunkcija, sukeliama hormonu hipersekrecijos Klinika Diagnostika Gydymas • Nervingumas • Dirglumas • Greita nuotaikų kaita • Emocijų nevaldymas • Miego sutrikimai • Silpnumas • Padažnėjęs širdies plakimas • Prakaitavimas • Karščiavimas • Šilumos netoleravimas • Rankų drebėjimas • Apetito padidėjimas • Svorio kritimas • Dažnesnis tuštinimasis • Sąnarių skausmas • Smaugimo pojūtis • Dusulys • Akių perštėjimas • Mėnesinių ciklo sutrikimai • Plaukų slinkimas • Greiti judesiai, kalba • Išverstakumas • Sustiprėjęs pirmasis širdies tonas • ↑ lasivojo tiroksino, laisvojo trijodtironino • ↓ tireotronino • Antikūnai prieš skydliaukės peroksidazę, tiroglobuliną • Hipokalemija • Hipocholesterolemija • Anemija • Limfocitozė • Tirostatinai (tiamazolis) • Beta adrenoblokatoriai • Radiojodoterapija • Chirurginis 64. Nutukimas: priežastys, laipsniai, pagrindiniai klinikiniai požymiai, diagnostikos ir gydymo principai. Riebalų kiekio padidėjimas Klinika Diagnostika Gydymas Priežastys • Greitas nuovargis • Dusulys • Padidėjęs prakaitavimas • Silpnumas • Mieguistumas • Galvos skausmas • Kt. organų sistemų pažeidimai • Suapvalėjusios kūno formos • Riebalų sankaupos, daugiausiai pilvo, sėdmenų srityse • Įvertinama paciento kūno masė, konstitucinis tipas, ūgis, amžius, lytis, riebalų pasiskisrtymas • KMI 25-30 kg/m2 – antsvoris, 30-40 – nutukimas, >40 – didelis nutukimas • Dieta • Fizinis aktyvumas • Medikamentinis (preparatai su mažai kalorijų, daug skaidulų, sukelia sotumą, gerina peristalktiką, blogina medž. pasisavinimą iš žarnyno, gerina medž. apykaitą • Chirurginis (neurochrurginė, kosmetinė, dalies plonųjų žarnų pašalinimo, skrandžio tūrio mažinimo operacijos) Mitybos, gyvenimo būdo, fizinio aktyvumo disharmonija • Genetiniai veiksniai • Psichikos veiksniai (stresas, vienatvė, liūdesys,...) • CNS-pagumburio-hipofizės sistemos veiklos sutrikimai – sutrinka sotumo, apetito centrų veikla • Hormoninės riebalų ir angliavandenių apykaitos reguliacijos sutrikimas Laipsniai • I – masė didesnė 10-29% • II – 30-49% • III – 50-99% • IV – 100 ir daugiau % 65. Sergančiųjų atramos ir judėjimo sistemos ligomis apklausa: rizikos veiksniai, pagrindiniai požymiai, jų semiotinės reikšmės. RV: • degeneracines ligos(osteoartroze,osteochondroze) • uzdegimines ligos(autoimunines-reumatoidinis artritas, susijusios su infekcija-pulingi artritai,reumatai, • Reiterio liga, metabolizmo sutrikimai-podagra. • G.b. nereumatines ligos- navikai, kraujo ligos,kepenu ligos, • endokrinines ligos(diabetine artropatija,miopatija), • infekcines ligos. Skundai: 1.Sąnarių skausmas-reumatoidinis artritas, podagra, reumatas, degeneracinės ir sisteminės jungiamojo audinio ligos. 2.Raumenų skausmas- visos reumatines ligos,miozitai ir neuritai. 3.Kaulų skausmas-Lūžimas ir trauma. Infekcija(osteomielitas). Kaulų navikai. Pedžeto liga. Osteoidinė osteoma. Navikai. Osteomaliacija. Osteoporozė. Metaboliniai kaulų pakenkimai. Radiaciniai kaulų pakenkimai. Kraujo ligos (leukemija). 4.Raumenų silpnumas-Raumenų ligos (dermatomiozitas). Kaulų – sąnarių ligos. Nervų ligos (miastenija, smegenų insultai). Endokrininės ligos. Anemija. ŠN. Hipokalemija. Kepenų nepakankamumas. Inkstų funkcinis nepakankamumas. Kvėpavimo nepakankamumas. Skysčių –elektrolitų pusiausvyros sutrikimas. Psichinės ligos (šizofrenija, depresija). 5.Sąnarių sustingimas- reumatoidinis artritas ir deformuojanti osteoartroze. 6.Sąnarių patinimas-Skystis sąnaryje. Sinovinių audinių uždegiminė infiltracija ir sustorėjimas.Kaulo pazaidos (osteomielitas). 7.Sąnarių judesių ribotumas-Skausmas. Skystis sąnaryje. Sąnario deformacija. Sąnario kontraktūra. 8. Raynaud’s fenomenas tai neadekvati rankų pirštų reakcija į šaltį arba be aiškios priežasties.Is pradziu pabala,tada pamelsta,veliau parausta.Vibracine liga.Sistemines jung.audinio ligos.Arteriju ligos(embolija ar tromboze,buergerio liga).Kraujo ligos(policitemija,leukemijos).Apsinuodijimai beta blokatoriais,ergotaminu,vinilchloridu. 9.Akių ir burnos džiūvimas (sausumas)-Sjogreno sindromas ir sisteminės jung. audinio ligos. 10.Akiu paraudimas. 11.Sisteminiai simptomai: Karščiavimas.Silpnumas. Svorio mažėjimas. Viduriavimas. 66. Deformuojanti artrozė: pagrindiniai klinikiniai požymiai, diagnostikos ir gydymo principai. Tai lėtinė degeneracinė sąnarių liga, kuriai būdingas kremzlių pažeidimas ir kaulinio audinio hipertrofija, pasireiškianti osteofitais Klinika Diagnostika Gydymas • Sąnario skausmas, stipresnis judesių metu, dienos pabaigoje, neretai nurimstantis ramybėje • Trumpalaikis sąnarių sąstingis tik po ilgo nejudėjimo (rytais) • Heberdeno mazgai distalinių tarpfalanginių sąnarių srityje, Bušardo mazgai proksimalinių tarpfalanginių sąnarių srityje. • Sąnario deformacijos • Krepitacija • Mažėja judesių amplitudė • Sąnarinio tarpo susiaurėjimas, osteofitai, pakitęs kaulo kontūras, subchondrinė sklerozė • Minkštųjų audinių pabrinkimas, kalcifikacija • Rentgenas • Kraujo tyrimas nerodo uždegimo • Analgetikai, NVNU • Kūno masės mažnimas esant nutukimui • Fiziniai pratimai atitinkamiems raumenims stiprinti • Chirurginis sąnario pakeitimas 67. Reumatoidinis artritas: pagrindiniai klinikiniai požymiai, diagnostikos ir gydymo principai. Klinika Diagnostika Gydymas • Sąnarių skausmas • Ilgalaikis sąnarių sąstingis • Sąnarių patinimas • Sutrikusi jų funkcija • Deformacijos • Poodiniai reumatoidiniai mazgeliai sąnarių sritye • Progresuoja tarpkaulinių raumenų atrofijaodos išbėrimai, išopėjimai • Širdies, kraujagyslių, nervų sistemų pažeidimai • Sąstingis rytais >1val, >6mėn • Trijų ir daugiau sąnarių pažeidimas >6mėn • Smulkiųjų sąnarių pažeidimas >6mėn • Simetrinis sąnarių pažeidimas • Reumatoidiniai poodiniai mazgai apie sąnarius • Teigiamas reumatoidinio faktoriaus testas • Būdingas rentgenologinis vaizdas • Būdingi 4 ar daugiau kriterijų • Skausmo mažinimas (NVNU, lėtai veikiantys antireumatiniai vaistai, imunosupresantai, sinovinio skysči punkcija, gliukokortikoidų injekcija į sąnarį) • Tausojami sąnariai, ramybė, šiluma • Fiziniai pratimai • Fizioterapija

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!