Viduramžių teisės samprata

Turbūt niekam šiandien nereikia aiškinti, kaip svarbu yra įsigilinti į tiriamojo laikmečio pasaulėvaizdį norint suvokti to meto politinės, kultūrinės situacijos priežastis bei ištakas. Tarybinis istorikas E. Černiakas savo straipsnį „Demonologija ir raganų medžioklė XVI – XVII a.“ pradėjo tokiu sakiniu: „Tyrinėtojas, ėmęsis tokios neįprastos temos , atrodo yra tolimas istorijos mokslo interesams, iš tikrųjų jį glaudžiai susijusi su svarbiausiomis visos epochos politinėmis ir socialinės psichologijos problemomis.“ Žvelgdami per laikmečio mentaliteto prizmę daug lengviau galime analizuoti kartais labai sunkiai mūsų protams suvokiamus tolimus socialinius bei politinius reiškinius. Jokia išimtis čia ir teisės istorija. O ypač vidurinių amžių, nes žvelgdami į Viduramžių teisinės sistemos sandarą XXI a. žmogaus akimis mes sunkiai randame tas pamatines teisės mokslo idėjas, o jei ir pasiseka tai padaryti, tai dažniausiai tebūna tik neaiškios užuomazgos su dar neaiškesnėmis vystymosi galimybėmis. Be to, niekam ne paslaptis, kad nors ir turėdamos gilias šaknis, dauguma pamatinių modernaus teisės mokslo idėjų krypčių ėmė ryškėti tik Naujaisiais laikais. Taigi galime daryti išvadą, kad Viduramžių teisė tai pakankamai savitas ir dažnai šiuolaikiniam teisinės visuomenės individui sunkiai suvokiamas reiškinys su dar nepertrauktais moraliniais saitais, pagrįstas tiek archajiška germanų genčių, tiek krikščioniškąja pasaulėžiūra. Bandydami paaiškinti dabarčiai neįprastus reiškinius turime gilintis į to meto visuomenės mąstyseną, bandyti atskleisti individo pasaulėžiūrą stengdamiesi kiek galima mažiau modernizuoti istoriją.
Etikos ir teisės istorija drauge yra jų, kaip skirtinumo santykio formavimosi, istorija; Pasak dabar paplitusio požiūrio, ji esanti net ne skirtingumo, o veikiau atsiskyrimo istorija. Etika ir teisė, tiksliau moralė ir teisė, arba etika ir teisės mokslas dabar yra priešinami. Remiantis Immanuelio Kanto „moralumo“ ir „legalumo“ sąvokomis – jomis apibrėžiamas atsakingas elgesys iš pagarbos moraliniam dėsniui arba bijantis bausmės – tie du dalykai dar apibūdinami, kaip individualaus apsisprendimo pagal sąžinę bei veikiančiųjų asmenų sambūvio, t. y. socialinių santykių, norminio reguliavimo sritys. Moralė/etika liečia vidinę apsisprendimo pusę, sprendimus, kuriais subjektas suranda ir įkūnija...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!