Normatyvistinė (etatistinė) teisės samprata

Šią temą pasirinkau todėl, kad ji aktuali teisininko darbe, kur susiduriama su konkrečiu normų taikymu bei realizavimu. Ši tema svarbi studijuojant teisę bei teisės teoriją, kuri be kitako analizuoja ir atskirų mokslininkų doktrinas, kaip jos veikia mūsų šalies teisę. Studijuojant normatyvistinę teisę, mes galime susipažinti ir daryti išvadas, kodėl vienų mokslininkų teorijos mums yra nepriimtinos, kitos – labai reikšmingos mūsų gyvenimui ir jas taikom kasdieninėje praktikoje arba panaudojam teisės kūrime. Pavyzdžiui, Kelseno konstitucinio teismo modelis buvo pritaikytas ir Lietuvoje, kuriant musų šalies konstitucinį teismą. O konstitucinis teismas ir buvo kuriamas tam, kad kontroliuotų pagrindinio įstatymo – Konstitucijos, teisės normų laikymąsi. Vadinasi, normatyvizmas turėjo įtakos ir mūsų teisės vystymuisi.
Darbe aptarsime normatyvistinės (etetistinės) teisės teorijos esmę, panagrinėsime šios krypties mokslininko H. Kelseno pažiūras bei palyginsim jas su pozityvisto H.L.A.Harto samprotavimais šios teorijos atžvilgiu . Rašydami darbą naudosimės šia literatūra: Hans Kelsen. Grynoji teisės teorija, H.L.A.Hart. Teisės samprata, Alfonsas Vaišvila. Tesės teorija, Mykolas Romeris. Valstybė.Id. ir kt.
Normatyvizmo doktrinos atstovai teisę traktavo tik kaip uždarą, nuo kitų mokslų atskirtą loginę formą, todėl ši doktrina teisės moksle dažnai vadinama „grynosios teisės“ mokykla. Žymiausias šios krypties atstovas – austrų kilmės JAV teisės teoretikas Hansas Kelsenas (1881-1973) teigė, kad teisė pati reguliuoja savo kūrimą, nes kiekviena „aukštesnioji“ teisės norma sukuria „žemesniąją“normą. Tokiu būdu susidaro griežta teisės normų hierarchija. Vadovaudamasis teisės normų hierarcijos idėja, H.Kelsenas sukūrė tarptautinę teisėtvarkos schemą, pagal kurią tarptautinei teisei, taikant sutarčių laikymosi privalomumą, teikė pirmenybę valstybių teisės atžvilgiu. H.Kelsenas analizuoja valstybės ir teisės santykį, sakydamas, kad valstybėje turi būti centralizuotai įgyvendinama teisinė tvarka, kurios pagrindą sudaro teisės normų laikymasis. Analizuodamas teisės ir teisingumo sąvokas, H.Kelsenas “išgrynina” teisę, atskirdamas ją nuo moralės. Teisę jis taip pat atskiria ir nuo metafizikos pagrindais atsiradusių gamtos mokslų , nagrinėja prigimtinės teisės įtaką teisei.
Normatyvizmo kryptis teisės moksle susiformavo XXa. pradžioje. Jos atstovai teigia, kad teisė yra vientisa, logiška, uždara...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!