Teisės samprata, norma, šaltiniai bei teisiniai santykiai

Pagrindiniai klausimai: Teisės samprata objektyviąją ir subjektyviąja prasme; trys teisinės būties lygmenys.
Terminas teisė vartojamas įvairiomis prasmėmis: teisė suprantama kaip žmogaus teisė, prigimtinė teisė, pozityvioji teisė, objektyvioji teisė, asmens (subjektyvioji) teisė ir kt.
Teisės mokslas nagrinėja teisę kaip specifinę valstybinę teisinę kategoriją. Teisė suprantama kaip sistema valstybės nustatytų ar sankcionuotų visiems privalomų formaliai apibrėžtų normų (bendrų elgesio taisyklių), skirtų reguliuoti visuomeninius santykius ir prireikus garantuoti valstybės prievartą. Pateiktoje sąvokoje atsispindi tokie teisės požymiai, kaip normiškumas, formalus apibrėžtumas, visuotinis privalomumas, prievartiškumas, sistematiškumas ir kt.
Teisė objektyviąja prasme suprantama, kaip sistema teisės normų, kurios nėra personifikuotos: jos nustato visiems teisės subjektams bendras elgesio taisykles, t.y. teises ir pareigas. Tai teisės subjektų teisių visuma, galimo jų elgesio arba laisvės mastas. Šios teisės normos yra įtvirtintos konstitucijoje, įstatymuose ir kituose norminiuose teisės aktuose.
Teisė subjektyviąją prasme suprantama kaip objektyviosios teisės pagrindu atsiradusių konkrečių teisių ir pareigų, kurios priklauso teisinio santykio dalyviams, visuma.
• Pirmasis teisinės būties lygmuo – teisinės idėjos. Šiame lygmenyje teisė suprantama kaip teisinės idėjos, t.y. pageidaujamo socialinių santykių modelio vaizdiniai. Teisė čia dar egzistuoja žmonių sąmonėje kaip idėja, kaip dvasinė būsimo elgesio galimybė. Už šios sąmonės ribų dar nėra teisės kaip jėgos, galinčios daryti realų poveikį praktiniam žmonių elgesiui.
• Antrasis teisinės būties lygmuo – teisės norma. Tai ta pati idėja, tačiau jau tapusi visuotinai privaloma elgesio taisykle, todėl galinti daryti realų poveikį žmonių elgesiui, jį normuoti, valdyti.
• Trečiasis teisinės būties lygmuo – teisiniai santykiai. Tai galutinė teisės idėjų materializavimosi stadija, tai teisės normų formuluojami leidimai ir imperatyvai, virtę praktiniu žmonų elgesiu, t.y. teisiniais santykiais.
Vadinasi, teisė – tai humanistinė idėja (įsisamoninti žmonių interesai), paversta visuotinai privalomo elgesio taisykle (teisės norma), o galiausiai – žmonių elgesio realybe (teisiniais santykiais).
2 tema: TEISĖS NORMA
Pagrindiniai klausimai: teisės norma, jos pagrindiniai požymiai; teisės normos vidinė struktūra, teisės normų klasifikacija.
2.1. Teisės norma, jos pagrindiniai požymiai
Teisė susideda iš teisės normų, kurios yra pirminis jos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!