Viduramžių medicina

Viduramžių medicina ir

higiena

01 02 03 04 05 06 07 08 09

Piktos dvasios, nuodėmės

Gydytojų išsilavinimas

Dantų higiena

Bažnyčios įtaka medicinai

Kasdieninė higiena

Kovos su blusomis

Viduramžių sąlygos miestuose

Gydymo būdai

Medicinos paveldas

Kasdieninė higiena

XV-XVI amžiuje turtingi miestelėnai prausėsi bent kartą per mėnesį, XVII-XVIII amžiuje, praustis nustojo visai. Krikščionybės skelbėjai kvietė nešioti senas drapanas ir niekada nesiprausti, nes tik taip galima pasiekti sielos apvalymo.

Praustis negalima buvo dar ir dėl to, kad taip galima nuplauti nuo savęs „švęstą“ vandenį, kurio žmogus lietėsi krikštijamas. Daugelis žmonių tikėjo, kad vanduo gali sukelti ligas, todėl retai prausdavosi. Vietoj to jie naudodavo kvepalus ar keisdavo drabužius, manydami, kad tai padeda išlikti švariems. Tik vėliau, žmonės suprato sanitarijos svarbą sveikatai.

Kovos su blusomis

Kovos su blusomis metodai buvo pasyvūs, tokie kaip, pavyzdžiui, lazdelės kasymuisi. Aukštuomenė su vabzdžiais kovojo savotiškai jie dėvėjo kailinius, tikėdamiesi, kad blusos mažiau kankins jų kūną. Taip pat buvo naudojami specialūs maišeliai su žolelėmis,kvapniais aliejais,jie atbaidydavo kenkėjus.Dalis didikų laikė mažus gyvūnus, pavyzdžiui, šeškus jie gaudydavo vabzdžius tiesiai nuo jų kūno.

Viduramžių sąlygos miestuose

Miestuose gatvės buvo nešvarios, dažnai padengtos šiukšlėmis, gyvūnų mėšlu, dėl to plito žiurkės, kurios nešiojo mirtinas ligas.

Nuotekos dažniausiai buvo išpilamos tiesiai į gatves arba upes. Šulinių vanduo dažnai būdavo užterštas, todėl žmonės dažniau gėrė alų ar vyną nei vandenį.Tik turtingieji turėjo atskirus tualetus, o paprasti žmonės naudodavosi bendrais arba gamtinius reikalus atlikdavo lauke. Dėl nešvaros miestuose dažnai plito ligos, ypač maras, dizenterija ir raupai.

Dantų higiena

Dauguma žmonių savo dantis valė paprastais šepetėliais , pagamintais iš medžio šakelių, smėliu ir anglimi.

Smėlis buvo naudojamas kaip medžiaga, kuri galėjo pašalinti maisto likučius ir dėmes nuo dantų.Anglis taip pat buvo naudojama dėl savo valymo savybių, tačiau ji nebuvo pakankamai efektyvi, kad apsaugotų nuo ėduonies ar kitų burnos ligų.

Kai kurie žmonės burnos higienai naudojo žoleles, tokias kaip šalavijai, pipirmėtės. Žolelės i buvo vertinamos ne tik dėl švaros palaikymo, bet ir dėl šviežio kvapo.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!