A. Gurevičiaus kultūros kategorijos ir viduramžių "kultūros modelis"

siekia iš­nagrinėti viduramžių kultūrą, atskleisti jos vidinę struktūrą.
Kategorijų analizės centre yra viduram­žių žmogus, jo mąstymas, pasaulėžiūra, poelgiai. Juos A. Gurevičius nagrinėja, va­dovaudamasis istoriniu požiūriu į civili­zaciją. Nagrinėjant šios epochos kultūrinius savitumus autorius imasi makroistorinio „pasaulio modelio" vaizdinio konstravimo. Knygoje bandoma užčiuopti viduramžių žmonių dvasinio ir materialiojo pasaulio kasdienybę, jos būsenas, ir net jausenas.
Knygoje autorius nori parodyti, kad viduramžių pasaulio modelį galima atkurti tik perpratus tos epochos žmonių gyvenimą, elgesį, kultūrą, perpratus jų vertybių sistemą, sąmonės aspektus, pasaulėjautą, vaizdinius ir simboliką.
Pagal A. Gurevičių istorikas privalo sukurti metodus, garantuojančius daugiau ar mažiau objektyvią turimos medžiagos traktuotę. Tam autoriaus nuomone, reikėtų išaiškinti pagrindines universalias kultūros kategorijas, be kurių ji neįmanoma ir kurios pers­melkia ją visuose jos kūriniuose. Tai kartu yra ir pagrindinės žmo­gaus sąmonės kategorijos.
Šioje knygoje A. Gurevičius iš esmės analizuoja Vakarų Europos viduramžius, remdamasis Viduramžių epochos medžiaga, kuri, teigia autorius, nėra labai gausi. Nors istoriniai šaltiniai (kurie, beje, dažnai yra kartu yra kultūros pa­minklai) ir teikia žinių apie istorinius faktus - kur išryškėja etiniai principai, žmogaus pasaulėjauta, santykis su laiku, visuomeniniai santykiai – t. y. autoriaus įvardintas kategorijų struktūras, tačiau autorius pažymi, kad viduramžių šaltinių medžiaga yra nepilna, fragmentiška, kadangi ne viskas išliko. Tuo labiau, kad net ir išlikusi medžiaga toli gražu nebūtų pakankama. Juk autoriui kaip tyrėjui, užsibrėžusiam metaistoriškai tyrinėti mentalines viduramžių žmonijos struktūras, analų paradigmos terminais kalbant, reikia analizuoti ilgąjį laiko tėkmės lygmenį, kurio kitimas yra tiek pat „pastebimas kaip žolės augimas“1. Bet tuo pačiu reikia matyti ir socialinius - psichologinius visuomenės paveikslus. O šie savo esme reikalauja kuo detalesnio vaizdo – žvilgsnio iš arčiau, tai yra fokusavimosi į trumpąjį laiką. Todėl autorius pažymi, kad būtų naivu kiek išsamiau rekonstruoti viduramžių kultūrą, nes „ji – tikras aisbergas, kurio didžioji dalis - nematoma“2. Dar knygos pradžioje pažymima, kad „ mūsų žinios apie viduramžių mintį ir kultūrą pernelyg fragmentiškos [...], todėl bet...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!