Ikimoderniųjų laikų kultūros raiškos formos ir lūžiai: teologija ir literatūra, Gutenbergo ir mokslo revoliucijos

Ikimoderniųjų laikų kultūros raiškos formos ir lūžiai: teologija ir literatūra, Gutenbergo ir mokslo revoliucijos

Humanizmas – XV – XVI a. Europoje vyravusi pasaulėžiūra, žmogų laikanti svarbiausia vertybe, suvokiama žmogaus proto ir individualumo vertė.

• Humanizmas – XV – XVI a. Europoje vyravusi pasaulėžiūra, žmogų laikanti svarbiausia vertybe, suvokiama žmogaus proto ir individualumo vertė.

(Susiklostė Renesanso epochoje kaip priešprieša viduramžių religinei pasaulėžiūrai.)

• Kurtuazinė literatūra – XII – XIV a. Vakarų Europos pilyse ir dvaruose klestėjusi literatūra, rašyta lotynų ir tautinėmis kalbomis.

(Vaizduojami riteriški ar dvaro gyvenimo siužetai, riteriškojo, kilmingųjų gyvenimo idealai (narsa, ištikimybė), aukštinama kilminga moteris – dama)

• Renesansas (atgimimas) – Istorijos epocha (XIV – XVI a.), kai buvo atsigręžta į įvairiapusį Antikos palikimą; žyminti perėjimą nuo viduramžių prie naujųjų laikų kultūros.
• Teologija – mokslas apie Dievą.

(Viduramžiais teologiją išplėtojo vienuoliai ir dvasininkai intelektualai, buvo dėstoma universitetuose.)

Geocentrizmas – mokslinė samprata, teigianti, kad Žemė yra Visatos centras – aplink ją skrieja Saulė ir planetos. (Aristotelio)

• Geocentrizmas – mokslinė samprata, teigianti, kad Žemė yra Visatos centras – aplink ją skrieja Saulė ir planetos. (Aristotelio)
• Heliocentrizmas – mokslinė samprata, teigianti, kad aplink Saulę skrieja planetos, tarp jų ir Žemė; planetos su Saule centre sudaro Saulės sistemą. (Mikalojus Kopernikas, Galileo Galilėjus)
• Indukcija – samprotavimo būdas, kai ištyrus tam tikrą skaičių objektų ar atlikus daug kartų tą patį eksperimentą daromos apibendrintos išvados apie tiriamąjį reiškinį ar objektą. (Eksperimentas grindžiamas indukcija – Fransis Beikonas)
• Eksperimentas – tomis pačiomis sąlygomis atliekant mokslinį tyrimą vis kartojimas bandymas, kuriuo siekiama patvirtinti arba paneigti tiriamo reiškinio, dėsnio egzistavimą.

Geocentrinė pasaulio sistema

Heliocentrinė sistema

Anzelmas Kenterberietis

Benediktinų vienuolis, Kenterberio arkivyskupas ir teologas.

Jo mąstymui būdinga:

• Dievo tikėjimas yra būtinas, kad būtų įmanoma pažinti ir suorasti pasaulį ir jo reiškinius.
• Siekė racionaliai įrodyti Dievo egzistavimą.
• Tikėjimas yra bet kokio pažinimo pagrindas.
• Siekė susieti tikėjimą su mąstymu.

Darbai ir mintys:

• Įtvirtino ir išplėtojo A. Kenterberiečio idėją: tikėjimas ir protas vienas kitą papildo.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!