Ikimoderniųjų laikų kariniai konfliktai ir tarptautinių santykių sistemos susikūrimas

Skyrius

Ikimoderniųjų laikų kariniai konfliktai ir tarptautinių santykių sistemos susikūrimas

Programiniai reikalavimai

• Analizuojamos dinastinės ambicijos ir jų ryšys su kilusiais tarpdinastiniais konfliktais. Nagrinėjami konfesiniai valdovų pasirinkimai – kariniai susidūrimai. Aptariama valstybė kaip politinis subjektas: tarp Vestfalijos ir Vienos. Aptariama Žanos d’Ark, Klemenso fon Meternicho, Armano Žano de Rišeljė reikšmė Ikimoderniųjų laikų karinių konfliktų ir šiuolaikinės tarptautinių santykių sistemos susikūrimo bei raidos kontekste. Aiškinamasi dinastinio karo, konstitucinės monarchijos, religinių karų, Šimtamečio karo, Trisdešimties metų karo sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. Nagrinėjami šiuolaikinės tarptautinių santykių sistemos susikūrimui ir raidai reikšmingi įvykiai XVII–XIX a.: Vestfalijos taika (1648 m.), Vienos kongresas (1814–1815 m.).

1 pamoka

„Suvereniteto revoliucija“ Šiuolaikinės tarptautinių santykių gimimas(psl.45-53)

Sąvokos(psl. 45)

• Aglomeracijos – prie dinastinių valdų prijungti kiti politiniai centrai(bendruomenės), kurių teises ir pareigas, santykius su centru reglamentavo sutartys.
• Primogenitūra – paveldėjimo sistema, pagal kurią asmens turtas po jo mirties pereina jo pirmagimiui teisėtam vaikui.

sąvokos

• Sudėtinė valstybė – valstybė, vienijanti kelias nepriklausomas bendruomenes, išlaikančias jų savitą teisinį identitetą.
• Federacija –( lot. foederatio – sąjunga, susivienijimas) valstybės santvarkos forma: kelios valstybės ar teritoriniai junginiai susivieniję į vieną valstybę. Valstybės įeinančios į federaciją dalį savo suverenių teisių perleidžia federacinei valdžiai. Federacija turi savo federacinę valdžią, vieną kariuomenę, vieną biudžetą. Jos gyventojai turi tą pačią pilietybę.

Vėlyvųjų viduramžių ir naujųjų laikų valstybių formos ir jų charakteristika

• Vėlyvųjų viduramžių ir ankstyvųjų naujųjų laikų valstybės buvo kuriamos dinastinio paveldėjimo, santuokų, užkariavimų ar savanoriškų susivienijimų būdu.
• Grafystes ir jų miestus su dinastiniu centru siedavo sutartiniai santykiai, apibrėžiantys skirtingas centro ir periferijos (aglomeracijos) teises ir pareigas.
• Vyravo valstybės formos: imperijos ir federacijos.

Vėlyvųjų viduramžių ir naujųjų laikų valstybių formos ir jų charakteristika

• Šventoji Romos imperija turėjo federacinį valdymo pobūdį. Joje miestai, kunigaikštystės turėjo skirtingas teises, privilegijas. Šv. Romos imperija ir ATR buvo federacinės, bet jų monarchijos buvo renkamos, o Anglija, Prancūzija, Kastilija buvo paveldimos monarchijos.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!