VIDURAMŽIAI. FEODALIZMO ATSIRADIMAS.
VIDURAMŽIAI. Viduramžiais vadinamas laikotarpis nuo V a. (Vakarų Romos imperijos žlugimo 476 m.) iki XV a. pabaigos (Amerikos atradimas). Šį terminą XV a. pirmieji pavartojo italai. Viduramžiai smulkiau skirstomi į : 1) ankstyvuosius viduramžius ( V - X a.); 2) viduriniuosius arba brandžiuosius viduramžius (XI - XIII a.); 3) vėlyvuosius viduramžius (XIV - XV a.).
Būdingi viduramžių laikotarpių bruožai: 1) ankstyvieji viduramžiai; jiems būdinga: ekonominis nuosmukis, Europoje egzistuoja tik viena didelė ir stipri valstybė – Frankų valstybė, feodalinių santykių formavimasis ir įsigalėjimas, laikotarpio pabaigoje atsiranda daugiau valstybių visoje Europoje; 2) vidurinieji viduramžiai; jiems būdinga: patobulėjus įrankiams išaugo žemės ūkio produkcijos gamyba, padaugėjo gyventojų, plėtėsi seni ir kūrėsi nauji miestai, didžiausią galią pasiekė Katalikų bažnyčia, atsirado daugiau ir geriau organizuotų valstybių; 3) vėlyvieji viduramžiai; jiems būdinga: maro epidemijos, gyventojų skaičiaus sumažėjimas, amatų ir prekybos sąstingis, ekonominiu ir kultūriniu Europos centru tapo Šiaurės Italijos miestai.
Viduramžiais atsirado ar paplito šiuolaikiniam pasauliui svarbūs dalykai: 1) krikščionybė ir jos moralinės normos tapo vyraujančia Europos gyventojų religija; 2) susiformavo pagrindinės europiečių kalbos ir raštija; 3) atsirado parlamentarizmo užuomazgų; 4) susiformavo teisinės sistemos, kurios rėmėsi Romos teisės principais; 5) atsirado aukštosios mokyklos – universitetai; 6) atsirado daug valstybių, kurios egzistuoja iki šiol. Būtent viduramžiais susiformavo Vakarų Europos civilizacija, kuri sujungė antikos palikimą, krikščionybę ir barbarų (germanų) tradicijas.
Viduramžiais permainos visuomenės ir dvasiniame gyvenime, moksle, technikoje vyko labai lėtai. Pagrindinė priežastis – didelė papročių ir tradicijų reikšmė, Bažnyčia (kuri viduramžiais turėjo itin didelę įtaką) į naujas idėjas žiūrėjo kaip į erezijas, o eretikus žiauriai baudė.
Viduramžiais nebuvo tautos, tėvynės, patriotizmo sąvokų. Žmonės į savus ir svetimus buvo dalijami pagal tikėjimą ar priklausomybę kuriam nors luomui.
1) Visuomenė susiskirsto į 2 pagrindines grupes: a) feodalus, kuriems priklausė žemė, jie turėjo politinių teisių; b) valstiečiai, iš pradžių laisvi, o vėliau – baudžiaviniai.
2) Susiformuoja alodas (privati žemės nuosavybė), alodo teises turėjo ir laisvieji...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!