Viduramžių Europos kultūra (skaidrės)

Švietimas, arcitektūra, literatūra....
Europos kultūrinio gyvenimo pakilimas siejamas su frankų valstybe.
Frankų imperijoje prasidėjęs kultūrinis pakilimas, atsigręžimas į antikos plikimą vadinamas Karolingų renesansu.
Svarbiausias kultūros centras buvo imperatoriaus dvaras ir jo aplinka.
Jame dirbo raštingi vienuoliai steigė mokyklas.
Karolingų laikais labai svarbi buvo gramatika, išpopuliarėjo lotynų kalba.
Vienuoliai skriptoriai perrašinėjo biblijinius ir antikinius tekstus.
Karolingų architektūrai būdingos romėniškos ir bizantiškos tradicijos.
Suirus Karolio Didžiojo imperijai Europos kultūrą puoselėjo bažnyčios ir vienuolynai.
Vienuolynų mokyklose mokėsi turtingų pasauliečių vaikai.
Mokyklose susiformavo scholastika-viduramžių filosofija, kuriai būdingas sekimas autoritetais ir religinių dogmų grindimas.
Žymiausias cholastikos atstovas Tomas Akvinietis.
Švietimas
Švietimą viduramžiais savo rankose laikė dvasininkai – labiausiai išsilavinęs gyventojų sluoksnis.
Dauguma gyventoju (net didikai ir karaliai) buvo beraščiai.
Augančiai bažnyčios organizacijai reikėjo žmonių, mokančių skaityti, rašyti, ir galinčių susikalbėti su kitų tautų žmonėmis. Pirmosios mokyklos kūrėsi prie bažnyčių ir vienuolynų
Jose buvo mokomi „7 laisvieji menai“
triviumas (lotynų kalbos gramatika, retorika, dialektika (diskusijų menas))
kvadriumas (geometrija, aritmetika, astronomija ir muzika).
Gausėjant miestų, buvo pradėtos kurti miesto mokyklos išlaikomos miestiečių. XII a. jos ėmė konkuruoti su bažnytinėmis mokyklomis. Miestų mokyklose, be 7 laisvųjų menų, daugiau dėmesio buvo skiriama pasaulietiniams dalykams: skaičiavimui (platesniam), geografijai ir gamtos mokslams.
1179 m. Laterano bažnytinis susirinkimas pareikalavo steigti mokyklas prie kiekvieno bažnyčios ir katedros, kurios imtos vadinti vykupų arba katedrų mokyklomis. Kai kurios iš jų tapo universitetais.
Universitetai
Universitetas – aukštoji mokykla. Viduramžiais jie buvo reikalingi, kad rengtų specialistus, kurie galėtų užimti valstybines ar bažnytines pareigas, verstis teisininko ar gydytojo praktika.
Universitetai pradėti steigti XI a. (pirmasis Italijoje Bolonijoje 1065 m.)
Dažniausiai universitetą sudarė 4 fakultetai: Filosofijos (arba Laisvųjų menų), Teologijos, Teisės ir Medicinos. Pirmiausia reikėjo baigti Filosofijos fakultetą, ir tik tada buvo galima mokytis kituose.
Įsteigti universitetą reikėjo popiežiaus leidimo, bet universitetai darėsi vis labiau pasaulietiški.
Universitetai nepriklausė nuo miesto valdžios ar feodalų, turėjo savo teismą ir nemokėjo mokesčių. Universitete mokė profesoriai, vadovavo rektorius.
Visuose universitetuose buvo dėstoma lotynų kalba, todėl studentai be vargo galėjo mokytis bet kurioje Europos vietoje Miestai, kuriuose įsisteigadavo universitetas, labai išaugdavo.
Mokoma...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!