Lietuvos kultūra, asmenybės (skaidrės)

Lietuvos kultūra

Bona Sforza(1494-1557)

• Lenkijos karalienė Lietuvos Didžioji kunigaikštienė. Žygimanto Senojo žmona, Žygimanto Augusto motina
• Bonos iniciatyva buvo imtasi atnaujinti Žemutinę pilį, įkuriant valdovų rezidenciją su itališko pavyzdžio sodu, atitinkančiu naujausias madas.
• buvo Renesanso kultūros globėja, Bona Sforca kartu su didžiuliu būriu į Lietuvą ir Lenkiją atvykusių menininkų, muzikų, gydytojų, virėjų, siuvėjų ir teisininkų atnešė itališkąją kultūrą.
• Ji taip pat laikoma šiuolaikinės Lenkijos ir Lietuvos virtuvės motina. Keitėsi diduomenės mados ir valgymo įpročiai: išpopuliarėjo iškirptės, atsirado šakutės, glazūruotos lėkštės; Lietuvos didikų stalus puošė egzotiški vaisiai ir daržovės: agurkai, porai, kaliaropės, krapai, pomidorai, kalafiorai, brokoliai, šparaginės pupelės. Patiekalai buvo gardinami kaparėliais, šafranu, ciberžole, špinatais.

Mikalojus Daukša

• Mikalojus Daukša (1527 – 1613)

Humanistas, kontrreformacijos veikėjas, vienas lietuvių raštijos kūrėjų, didžiausias kovotojas dėl gimtosios kalbos teisių XVI a. Nuo 1592 m. kunigavo Betygaloje. Žemaičių vyskupijos administratorius.

Mokėjo kelias kalbas, turėjo biblioteką, Kovojo dėl Lietuvos valstybinio savarankiškumo po Liublino unijos pasirašymo.

Parengė ir 1595 m. išleido pirmąją LDK lietuvišką knygą – „Katekizmas“.

Išvertė „Postilę“, parašė lenkišką pratarmę, kurioje kreipėsi į Lietuvos visuomenę, skatindamas kurti raštiją lietuvių kalba. Pratarmėje reiškiama naujųjų laikų tautos suverenumo samprata, aukštinama gimtoji kalba, pabrėžiama jos svarba tautai ir valstybei.

Valerijonas Protasevičius

• Valerijonas Protasevičius (1504- 1579) Lietuvos katalikų bažnyčios veikėjas, Vilniaus vyskupas.
• vadovavo Bonos Sforcos raštinei, Žygimanto Augusto rusėniškosios kanceliarijos sekretorius Vilniuje.
• Kovai su reformacija pasikvietė jėzuitus. 1570 m. įsteigtą Vilniaus jėzuitų kolegiją aprūpino lėšomis ir patalpomis.
• 1579 m. išrūpino ATR valdovo Stepono Batoro privilegiją ir popiežiaus Grigaliaus XIII bulę, leidžiančias kolegiją reorganizuoti į universitetą.

Vilniaus universiteto įkūrimas 1579m. ATR valdovas Steponas BatoroAS SUTEIKIA privilegiją

Martynas Počobutas

• Martynas Počobutas (1728- 1810),
• Vilniaus universiteto rektorius, universiteto observatorijos vedėjas, astronomas, matematikas ir švietėjas
• 1770 m. už nuopelnus astronomijai Martynas Počobutas išrinktas Londono karališkosios astronomų draugijos nariu. 1788 m. jis tapo Prancūzijos mokslų akademijos nariu korespondentu

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!